- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-655-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Ieškovas
- E. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant E. P.
ieškovės atstovui adv. V. M.
atsakovui J. S.
atsakovo atstovei adv. J. V.
trečiajam asmeniui V. S.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 metų vasario 17 dienos sprendimo, kuriuo atmestas E. P. ieškinys dėl nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė E. P. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma kad jos tėvas J. S. ir motina O. S. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Motina mirė 1995-11-05. Jos mirties dieną ieškovė įgijo teisę į ½ dalį gyvenamojo namo kaip pirmos eilės įpėdinė. Po motinos mirties ji name gyveno ir taip priėmė palikimą faktiniu valdymu. Ieškovė 1996-02-20 kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Atsakovas ir tretysis asmuo atsisakė palikimo jos naudai.
Šalies argumentai
Lentvario miesto notarė N. Š. 2007-12-11 raštu pareiškėjai pranešė, kad be tėvo J. S. sutikimo negalima išduoti mirusios sutuoktinės dalį nustatančio teisės liudijimo. Atsakovas tokį sutikimą duoti atsisakė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas J. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti jo vardu 1995-03-20 surašytą pareiškimą dėl palikimo atsisakymo E. S. naudai negaliojančiu.
Priešieškinyje nurodoma, kad jam ir mirusiajai jo sutuoktinei O. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ir AB „Grigiškės“ akcijos. Mirus O. S., jis ir abu jo vaikai mirusiosios turtą paveldėjo lygiomis dalimis pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 573 straipsnį ir tarpusavyje jie susitarė, kad atsakovas ir V. S. perleis ieškovės naudai jiems priklausančias AB „Grigiškės“ akcijas. Tokį susitarimą patvirtina ir ieškovės pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodytas mirusiosios turtas – akcijos. Tačiau apie tai, kad jis ieškovės naudai atsisako nuo palikimo, susitarimo nebuvo. Jo vardu pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo surašė jo sūnus V. S. taip, kaip jam padiktavo notarė ir pats pasirašė. Šis pareiškimas neatitinka jo valios, nes jis mano, kad vaikai turi vienodas teises į tėvų palikimą, ir atsisakymo nuo palikimo tik dukters naudai jis niekada nebūtų pasirašęs. Sūnus V. S. neturėjo jo įgaliojimo jo vardu rašyti ir pasirašyti tokio pobūdžio dokumentų. Atsakovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo parašytas 1995-03-20, t.y daugiau negu prieš pusė metų iki O. S. mirties. V. S. neturėjo įgaliojimo J. S. vardu atsisakyti nuo palikimo ir už jį pasirašyti tokį atsisakymą šis atsisakymas nuo palikimo yra negaliojantis kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų (CK 1964m. 47 str.). Atsakovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie tai, kad jis atsisakė palikimo sužinojo 2008 metais, gavęs ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė E. P. su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsisakymą nuo palikimo tėvo vardu 1996-03-20 surašė V. S., kai visi trys buvo nuėję pas notarą. Tačiau atsisakymą nuo palikimo pasirašė pats tėvas, todėl pareiškimo turinys jam buvo žinomas nuo 1996-03-20. Atsakovas praleido CK 1964 m. 84 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą atsisakymui nuo palikimo ginčyti. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Tretysis asmuo V. S. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė ir patvirtino jame nurodyta aplinkybes.
Tretysis asmuo notarė J. K. atsiliepimo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 metų vasario 17 dienos sprendimu ieškinys buvo atmestas, o priešieškinys patenkintas. Pripažintas negaliojančiu J. S. atsisakymas nuo O. S. palikimo E. S. naudai; iš E. P. J. S. naudai priteisė 126 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 37,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; J. S. grąžino 174 Lt žyminio mokesčio.
Teismas pažymėjo, kad tam, jog įpėdiniai galėtų paveldėti mirusiosios dalį bendrame turte, turi būti nustatyta mirusiajai priklausanti bendro turto dalis. Ieškovė, siekdama paveldėti motinai priklausiusią namo dalį, turėjo kreiptis į teismą dėl O. S. dalies nustatymo bendrame turte. Apie tai ieškovę informavo 2008-01-14 ir notarė N. Š. raštu Nr. 4, kuriuo buvo atsisakyta ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį gyvenamojo namo. Ieškovė į teismą kreipėsi prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo CK 4.47 str. 2 p. pagrindu, t.y kaip įgytą paveldėjimo būdu, nekeldama klausimo dėl motinos dalies bendrame turte.
Teismas konstatavo, kad nors ieškovės teisė į motinos palikimą nėra ginčijama, o CK 1964 m. 587 straipsnio 5 dalis nustato, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, nenustačius mirusiosios dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės nuosavybės teisių į konkretaus turto konkrečią dalį ir ieškinį atmetė.
Vertindamas priešieškinio pagrįstumą teismas pažymėjo, kad pareiškime, kuriuo atsisakyta palikimo dukters naudai nurodyta 1995-03-20 data laikytina rašymo apsirikimu nes tiek šalys, tiek tretysis asmuo nurodė, kad šis pareiškimas buvo surašytas tą pačią dieną, kai visi buvo nuėję pas notarą dėl O. S. palikimo ir ieškovė parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t.y. 1996-03-20. Įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens parodymus teismas konstatavo, kad jie atvyko pas notarą ne atsisakyti nuo palikimo, o perleisti ieškovei O. S. turėtas akcijas. Tai iš esmės reiškia paveldimo turto pasidalinimą tarp įpėdinių arba atsisakymą nuo dalies palikimo, ką draudžia CK 1964 m. 587 straipsnio 1 dalis.
Taip pat buvo konstatuota, kad pareiškimą neturėdamas atsakovo įgaliojimo surašė ir pasirašė V. S., kuris tai patvirtino. Teismui vizualiai įvertinus pareiškėjo parašą ginčijamame pareiškime ir šaukimuose, pranešimuose apie teismo posėdžius, bei po priesaikos tekstu nekilo abejonių, kad ginčijamą dokumentą pasirašė ne atsakovas. Teismas sprendė, kad toks atsisakymas nuo palikimo neatitinka CK 1964 metų 45 ir 66 straipsnių reikalavimų bei kelia pagrįstų abejonių dėl jo turinio atitikimo atsakovo valiai, todėl teismas pripažino jį negaliojančiu CK 1964m. 47 str. pagrindu.
Teismas padarė išvadą, kad iki 2007 metų ginčo šalys gyveno paveldėtame name ir ieškovė nesirūpino savo dalies įforminimu ir atsakovas iki konflikto su ieškove apie savo teisių pažeidimą nežinojo ir nesiėmė pažeistų teisių ginti, todėl senaties terminą skaičiuoti nuo 1996-03-20 ir atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo (CK 1964m. 86 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė E. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti bei pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamjo namo su kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), o J. S. priešieškinį atmesti.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė dėl O. S. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo turėjo kreiptis į teismą. Gyvenamasis namas iki ieškovės motinos mirties 1995-11-05 buvo bendroji jungtinė tėvų nuosavybė, o motinai mirus tapo bendrąja daline nuosavybe, todėl motinos mirties dieną atsirado paveldėjimo teisė į ieškovei priklausiusią ½ dalį namo, kaip pirmos eilės įpėdinei (SŠK 23 str.1 d.). Ieškovės brolis V. S. ir tėvas J. S. 1996-03-20 atsisakė nuo palikimo ieškovės naudai, todėl ji teismo prašė pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį namo su statiniais. Teismas atmesdamas ieškovės ieškinį neteisėtai atėmė iš jos nuosavybės teisę į palikimą po motinos mirties, ką jai garantavo 1964 metų Civilinio kodekso 573, 587 straipsniai.
Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo J. S. priešieškinį bei pripažino negaliojančiu J. S. 1996-03-20 atsisakymą nuo O. S. palikimo ieškovės naudai. Atsakovo J. S. bei V. S. 1996-03-20 atsisakymas nuo palikimo ieškovės naudai buvo patvirtintas notariškai. Notarė kaip valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinanatis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, patvirtino atsakovo J. S. parašo tikrumą bei jo asmenybę nustatė pagal asmens dokumentą. Notaro patvirtintas dokumentas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir teismas negalėjo remtis suinteresuoto bylos baigtimi asmens, V. S. paaiškinimais, jog ginčijamą pareiškimą pasirašė jis, o ne atsakovas nes tai draudžia CPK 197 straipsnio 2 dalis. Teismas nepagrįstai atsakovo parašą vertino vizualiai, nes palyginamieji parašai buvo padaryti skirtingu laiku, o atsakovas neįrodė, kad pas notarę pasirašė kitas asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė klaidingai aiškina paveldėjimo santykius bei sutuoktinių turto rėžimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai ir nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Mirusiojo sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalis daline nuosavybe tampa tik tada, kai nustatoma jos dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir apie tai ieškovę informavo notarė N. Š. bei pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas. Ieškovė nepagrįstai remiasi LAT praktika, nes jos minimos nutartys nuo nagrinėjamos bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis ir suformuluoti išaiškinimai bylose negali turėti precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Notaro patvirtintas dokumentas gali būti nuginčijams bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ir priešieškinyje atsisakymą nuo palikimo atsakovas ginčijo kaip vienašalį sandorį neatitinkantį tikrosios atsakovo valios, surašytą ir pasirašytą neįgalioto asmens. Ieškovas atsisakydamas nuo palikimo tikrąją valią išreiškė tik perleisdamas akcijas. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas negalėjo remtis trečiojo asmens parodymais. Nelogiškas ieškovės argumentas, kad teismas nepagrįstai vizualiai vertino atsakovo parašą po ginčijamu dokumentu, kadangi vertinti įrodymus ir pasirinkti jų tyrimo būdus yra teismo diskrecijos teisė. Atsakovas neturėjo pareigos pateikti įrodymus paneigiančius jo paties parašą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2008 metų vasario 17 dienos sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui, kitam teisėjui.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad spręsdamas bylą pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183 str.) nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių (CPK 183 str.), todėl skundžiamąjį teismo sprendimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.) negalima.
Civilinio proceso 265 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės turinčios reikšmės bylai yra nustatytos ir kurios nenustatytos.
Priešieškinio pareiškimu atsakovas J. S. teigia, kad į bylą pateikto 1995-03-20 surašyto jo vardu pareiškimo dėl atsisakymo nuo O. S. palikimo dukters E. S. naudai nerašė ir nepasirašė.
Ant J. S. ginčijamo pareiškimo yra notarės J. K. liudijimas apie J. S. parašo tikrumą.
Apeliacinės instancijos teisme tretysis asmuo V. S. nurodė, jog J. S. vardu 1995-03-20 pareiškimą surašė ir pasirašė jis, dalyvaujant ieškovei E. S., J. S., o notarė J. K. padiktavo trečiajam asmeniui V. S. pareiškimo tekstą. Nežiūrint į tai, kad šią aplinkybę atsakovas nurodė priešieškinio pareiškime, pirmos instancijos teismas notarės J. K. byloje neapklausė, bylą sprendė neišreikalavęs paveldėjimo bylos.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad tretysis asmuo V. S. dalyvauja byloje atsakovo pusėje, todėl pripažintina, jog yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Esant tokios aplinkybėms teismas, tam kad pašalinti prieštaravimus tarp ieškovės ir atsakovo neturėjo teisinio pagrindo vizualiai vertinti 1995-03-20 pareiškime J. S. parašo autentiškumo. Teismas turėjo svarstyti, ar nėra pagrindo skirti rašysenos ekspertizę (CPK 212 str.), kad būtų nustatyta, kas pasirašė pareiškimą atsakovo vardu. Pagaliau, atmesdamas ieškinį teismas pasisakė ir dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, nors tretysis asmuo šioje byloje V. S. savo 1995-03-20 pareiškimo dėl atsisakymo nuo motinos O. S. palikimo dalies ir neginčijo.
Teismas privalo nustatyti bei įvertinti atsakovo veiksmus po sutuoktinės O. S. mirties iki 1995-03-20 pareiškimo surašymo ir spręsti ginčo šalių tikrąją valią dėl O. S. palikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui, kitam teisėjui.