Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-12-31 · Civilinė byla Nr. e2-53434-937/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-31
Bylos Nr.
e2-53434-937/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Pareiškėjas
UAB „Gelvora“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2015 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-20447-235/2012 pakeisti išieškotoją iš AB „Swedbank“ į UAB „Gelvora“. Prašyme nurodo, jog pradinis išieškotojas UAB „Swedbank“ ir naujasis išieškotojas UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-04, pagal kurią pradinis išieškotojas perleido naujajam išieškotojui reikalavimo teisę į skolininkę I. J. pagal minėtą vykdomąjį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2008).

CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Pareiškėjo teigimu, UAB „Gelvora“ iš AB „Swedbank“ perėmė reikalavimo teises į skolininkę I. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-20447-235/2012 dėl 3 000 Lt negrąžinto kredito, 394,17 Lt palūkanų, 125,80 Lt delspinigių, 7,45 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išieškojimo išieškotojui AB „Swedbank“ (e.b.l. 15). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirminis išieškotojas AB „Swedbank“ ir naujas išieškotojas UAB „Gelvora“ 2014-01-21 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-04, kuria AB „Swedbank“ reikalavimo teises į skolininkės I. J. skolą perleido UAB „Gelvora“ (e. b. l. 3-8, 12-13).

CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pareiškėjas byloje pateikė raštą dėl reikalavimo perleidimo, siųstą skolininkei adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 14). Duomenų, patvirtinančių, jog pranešimus skolininkė gavo, nėra, tačiau tai nelaikytina pagrindu atsisakyti pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi, tuo atveju, jeigu skolininkė nėra gavusi reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkei turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vykdymo procese pirminis išieškotojas AB „Swedbank“ pakeistinas nauju išieškotoju – UAB „Gelvora“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-20447-235/2012 dėl 3 000 Lt negrąžinto kredito, 394,17 Lt palūkanų, 125,80 Lt delspinigių, 7,45 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išieškojimo išieškotojui AB „Swedbank“ iš skolininkės I. J..

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 596 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pakeisti pirminį išieškotoją AB „Swedbank“, į. k. 112029651, nauju išieškotoju – UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, vykdant išieškojimą iš skolininkės I. J. (buvusi Janovič), a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-20447-235/2012 dėl 3 000 Lt negrąžinto kredito, 394,17 Lt palūkanų, 125,80 Lt delspinigių, 7,45 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išieškojimo išieškotojui AB „Swedbank“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja