Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-524-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
AN2-524-530/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01235-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
S. N.
Advokatai
Algirdas Goštautas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-524-530/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01235-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.4; 7.10; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimo S. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. N. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda 480 Eur bauda už tai, kad jis laiku nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo šaukimo tvarkos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė nepatvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę. Šiais veiksmais S. N. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas akcininko neturtines teises.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. N. kaltę ir atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visetą, S. N. gaunamo atlygio dydį, teismas skyrė minimalią baudą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatė. Apeliaciniame skunde S. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skunde teigiama, kad teismas įrodymus ištyrė formaliai. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2017 m. balandžio 30 d., tačiau dėl S. N. sveikatos buvo sušauktas 2017 m. birželio 2 d. ir šios aplinkybės teismas neįvertino, nors medicininiai dokumentai buvo pateikti. Pažymi, jog bendrovėje yra du akcininkai (S. N. ir K. V.) ir turi būti atsižvelgta į abiejų akcininkų galimybę dalyvauti susirinkime, o K. V. nei iki susirinkimo sušaukimo, nei 2017 m. birželio 2 d. akcininkų susirinkime pretenzijų nepareiškė. Taigi, S. N. pavėluotai sušaukė susirinkimą dėl savo sveikatos, o ne siekdamas tyčia pažeisti neturtines K. V. teises. Šiam akcininkui buvo pateikiama visa informacija tiek apie bendrovės veiklą, tiek jo reikalaujami dokumentai. Nei teismas, nei pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinių K. V. teisių pažeidimas pavėlavus sušaukti eilinį visuotiną akcininkų susirinkimą. Pareiškėjo K. V. atstovas susirinkime dalyvavo, buvo išrinktas susirinkimo sekretoriumi, K. V. teisė gauti aktualius dokumentus (finansinės atskaitomybės), dalyvauti susirinkime ir balsuoti nebuvo pažeista. Akcininkas K. V. iki susirinkimo turėjo visas galimybes susipažinti su bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais ir apsispręsti dėl savo valios išreiškimo. Akcininkas K. V. tą ir padarė, nes susirinkime balsavo prieš finansinės atskaitomybės patvirtinimą, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė liko nepatvirtinta tiek už 2015 metus, tiek už 2016 metus šiam akcininkui be motyvų balsuojant „prieš“. Kuo pasireiškė tariamas akcininko teisių pažeidimas teismas nutarime neatskleidė, todėl ši teismo nutarimo dalis yra nemotyvuota ir neteisėta. Taigi, 2017 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo išvados, kad buvo pažeista K. V. teisė dalyvauti 2017 m. birželio 2 d. akcininkų susirinkime, prieštarauja esantiems byloje rašytiniams įrodymams: 2017 m. birželio 2 d. akcininkų susirinkimo protokolui, dokumentams apie S. N. sveikatos būklę bei duomenims apie finansinės atskaitomybės pateikimą K. V. atstovui.Skunde taip pat nurodyta, jog iš nutarimo teksto visiškai nesuprantama kokiais veiksmais ir kokiu būdu S. N. padarė menamą administracinį nusižengimą ir kokie įrodymai tai patvirtina. Visiškai nesuprantamas skundžiamo nutarimo teiginys, kad S. N. „nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarkos“. Šiuo atveju yra pažeista S. N. teisė nustatyta tvarka skųsti teismo sprendimą, nes teismui nenurodžius motyvų dėl ko S. N. laikomas padaręs administracinį nusižengimą, susijusį su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimu, pastarasis neturi galimybės tinkamai argumentuoti apeliacinio skundo. Tai prieštarauja ANK 577 straipsnio 8 daliai bei 636 straipsnio 4 daliai, reglamentuojančiai nutarimo turinį. S. N. tinkamai informavo K. V. apie 2017 m. birželio 2 d. akcininkų susirinkimą, susirinkimo sušaukimo tvarkos nepažeidė. Priešingai, K. V. atstovas kreipėsi 2017 m. gegužės 24 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomos informacijos gavimo apie susirinkimą (prašė pateikti finansinę atskaitomybę) ir šiuos dokumentus gavo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jokios akcininko K. V. neturtinės teisės dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos nebuvo pažeistos. Pranešimo turinys užtikrino akcininkui K. V. galimybę gauti susirinkimo medžiagą bei tinkamai dalyvauti pačiame susirinkime. Skunde nurodyta apelianto nuomonė apie tai, kad pateikta akcininkų nepatvirtinta finansinė bendrovės atskaitomybė Juridinių asmenų registrui nesudaro ANK 119 straipsnio sudėties, nes Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 6 punkto ir 58 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi, laikydamasis įstatymo, administracijos vadovas pateikė nors ir nepatvirtintą finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui, tačiau pateikti dokumentai atitiko tikrovę, todėl joks administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Be to, S. N. minėtus dokumentus išviešino tuo tikslu, kad kitas akcininkas (K. V.) galėtų iš anksto iki susirinkimo susipažinti su jais, o tai ne tik kad nepažeidė akcininko teisių, o dar labiau jas užtikrino. Apelianto nuomone, įstatymai nedraudžia bet kuriuo metu pateikti tokius dokumentus Juridinių asmenų registrui bei juos tokiu būdu išviešinti. Susirinkime sprendžiant klausimą dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo, S. N. balsavo už jų patvirtinimą, o tai, kad jų nepavyko patvirtinti, negali būti atsakingas, nes jis šiuo atveju veikia kaip bendrovės vadovas. K. V. pasisakydamas prieš dokumentų tvirtinimą nenurodė savo sprendimo priežasčių, todėl 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų patekimas Juridinių asmenų registrui niekaip neįtakojo akcininko neturtinių teisių ir jų nepažeidė. Kauno apylinkės teismo nutarimo teiginys, kad nepatvirtintos finansinės atskaitomybės pateikimas Juridinių asmenų registrui sutrukdė akcininkui K. V. dalyvauti 2017 m. birželio 2 d. akcininkų susirinkime, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Minėtas akcininkas susirinkime dalyvavo ir balsavo, taigi šio akcininko neturtinės teisės, pateikiant Juridinių asmenų registrui nepatvirtintus UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ANK 119 straipsnio prasme nebuvo pažeistos.Skunde nurodoma kritika dėl teismo veiksmų, kuomet nebuvo priimti ir prijungti prie bylos įrodymai, kuriais S. N. siekė apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų ir duoti išsamius paaiškinimus. Šiuos dokumentus apeliantas pridėjo prie apeliacinio skundo. Be šios kritikos apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą jo atsakomybę lengvintų tai, kad S. N. yra 66 metai. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismas pažeidė ANK 567 straipsnį, nes nenustatė svarbių bylai aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė ANK 566 straipsnyje reglamentuotus administracinių nusižengimų teisenos principus, t. y. nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo. Šios teismo klaidos lėmė neteisingo 2017 m. liepos 5 d. nutarimo priėmimą.Apeliaciniame skunde S. N. prašo jo skundą nagrinėti žodine tvarka, kad būtų galima išsamiai duoti paaiškinimus ir atskleisti faktines bylos aplinkybes, nes dalies rašytinių įrodymų Kauno apylinkės teismas nepriėmė ir tai sutrukdė S. N. išdėstyti faktines aplinkybes dėl konflikto esmės ir neva tariamų akcininko teisių pažeidimų.Pareiškėjo K. V. atstovo advokato Algirdo Goštauto atsiliepime prašoma netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. N. apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl žodinio proceso

Apeliantas S. N. apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galimybė jam išsamiai duoti paaiškinimus ir atskleisti faktines bylos aplinkybes.ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N. prašo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nes nori duoti išsamius paaiškinimus ir atskleisti bylos faktines aplinkybes, tačiau jokių naujų aplinkybių, įrodymų nenurodė. S. N. sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, 2016 m. pelno nuostolio ataskaita ir balansas buvo pateikti apylinkės teisme ir teismas juo prijungė prie bylos, bei vertino. Jokie nauji įrodymai susiję su įvykiu nepateikti. Išraše iš medicinos dokumentų be datos, aprašomi tie patys medicininiai duomenys kaip ir prijungtose dokumentuose( b.l.65-68). Taigi, šiuo atveju teismo prerogatyva spręsti klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, prie apeliacinio skundo pateiktus dokumentus sprendžia, kad yra aiški ir detaliai išdėstyta apelianto pozicija dėl skundžiamo nutarimo. Kauno apylinkės teismas apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį S. N., pareiškimą padavusio asmens K. V. atstovas advokatas Algirdas Goštautas teismui davė paaiškinimus, ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde ginčijamas padarytos galutinės išvados pagrįstumas.Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) administracinis nusižengimas objektyviai gali pasireikšti alternatyviais būdais: 1) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams; 5) kitais įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 6) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Nagrinėjamoje byloje teismas vertino tris aktualius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus alternatyvius objektyviuosius požymius – nustatytu laiku nesušauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas bei akcininko K. V., turinčio 50 proc. bendrovės akcijų, neturtinių teisių pažeidimas. Administracinio nusižengimo sudėties objektyvių požymių turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju – Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose.Pagal Akcinių bendrovių įstatymo, kuris reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą, 3 straipsnio 1 dalį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, turintys po 50 proc. bendrovės akcijų, yra S. N. ir K. V. (b. l. 13). To paties įstatymo 15 ir 16 straipsniai numato akcininkų turtines ir neturtines teises. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko K. V. neturtines teises, nes nesušaukė nustatytu laiku visuotinio akcininkų susirinkimo bei nesilaikė susirinkimo sušaukimo tvarkos. Administracinė teisena pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko K. V. pareiškimo pagrindu ir apylinkės teismas, ištyręs pareiškime nurodytas aplinkybes, išklausęs bendrovės vadovo poziciją, K. V. atstovo advokato paaiškinimus, ištyręs bylos rašytinius įrodymus, nusprendė, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas. Teismas skundžiamą procesinį sprendimą pakankamai motyvavo, tačiau su teismo pozicija ir atliktu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka administracinėn atsakomybėn patrauktas S. N.. Apeliantas mano, jog jis nors ir nenustatytu laiku, tačiau vėliau vis tik sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą. Vėlavimo priežastis įvardija savo sveikatos kontekste ir mano, jog tokiu būdu nebuvo pažeistos akcininko K. V. turtinės ir neturtinės teisės. Su tokia apelianto pozicija aukštesnysis teismas nesutinka.Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą akcininko neturtinės teisės yra dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų teises dalyvauti susirinkimuose ir šios bendrovės vadovo pareigą, numatytą Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnyje, sušaukti susirinkimą dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Teismas teisingai nurodė, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti iki 2017 m. balandžio 30 d., terminą skaičiuojant nuo bendrovės finansinių metų pabaigos (2016 m. gruodžio 31 d.). Tai, kad jis iki nurodytos datos nebuvo sušauktas nėra ginčo S. N. pozicijoje. Tačiau jis nurodo, kad šį susirinkimą sušaukė 2017 m. birželio 2 d., kadangi nustatytu laiku negalėjo to padaryti dėl savo sveikatos (2016 m. vasario 10 d. patyrė infarktą bei serga staziniu širdies nepakankamumu). Teismo nuomone šios aplinkybės nesudarė pagrindo nukrypti nuo įstatymo normos ir eilinį akcininkų visuotinį susirinkimą sušaukti jau praėjus 4 mėnesiams nuo bendrovės finansinių metų pabaigos, kadangi šiuo 4 mėnesių laikotarpiu bendrovės vadovas (S. N.) hospitilizuotas ar kitaip atitrauktas nuo UAB „Viršūnė“ vadovavimo nebuvo. Priešingų nei šią išvadą formuojančių duomenų byloje nepateikta, o apeliacinės instancijos teismui pateikti prie apeliacinio skundo dokumentai, kurie įvertinti ir pirmosios instancijos teismo tik patvirtina, jog S. N. buvo gydomas 2016 m. vasarį, o vėliau ambulatoriškai stebimas. S. N. sušaukti eilinį visuotinį susirinkimą turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą- 4 mėnesius, tačiau šios pareigos neatliko. Duomenų kad jis per visą šį laikotarpį būtų turėjęs nedarbingumą, gydomas gydymo įstaigoje stacionariai, nėra. Todėl, tai negali būti vertinama kaip objektyvi ir pateisinanti vadovo neveikimą priežastis įstatymo normos nesilaikymo prasme. Apeliantas mano, jog sušaukus eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą vėlesne data nei numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės akcininko K. V. neturtinė teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo pažeista. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismui K. V. pareiškimas paduotas ir užregistruotas 2017 m. birželio 1 d. Iki pareiškimo padavimo akcininko neturtinė teisė dalyvauti eiliniame visuotiniame susirinkime nebuvo užtikrinta, todėl laikytina pažeista, nes iki įstatyme nustatytos paskutinės dienos (2017 m. balandžio 30 d.) bendrovės vadovas jo nebuvo sušaukęs. Be to, teismas, patraukdamas administracinėn atsakomybėn S. N. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog nesušaukdamas nustatytu laiku akcininkų susirinkimo, S. N. nesilaikė ir jo sušaukimo tvarkos. K. V. pareiškime nurodyta, kad jam pateiktame pranešime apie šaukiamą 2017 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą nebuvo pateikta informacija apie susirinkimo sušaukimo iniciatorius, bendrovės organus, asmenis, priėmusius sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kur ir kaip gauti sprendimo dėl darbotvarkės klausimo projektą, paaiškinimus, kitus dokumentus. Šiuo aspektu skundą nagrinėjantis teismas nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai motyvavo šį pareiškime nurodytą pagrindą dėl ko buvo pažeistos K. V., kaip akcininko, teisės, tačiau tai neeliminuoja S. N. atsakomybės nagrinėjamu atveju. Atsižvelgus į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą (26 straipsnis) nurodyta pareiškime informacija, vertinant pateikto byloje pranešimo turinį dėl šaukiamo akcininkų susirinkimo, K. V. nebuvo pateikta. Tai, kad akcininkas ar jo atstovas gavo jų prašomus dokumentus ir turėjo galimybę su jais susipažinti, nesuteikia pagrindo ignoruoti minėto įstatymo normos, joje nurodytų nuostatų bei nepateisina S. N. veiksmų. Pažymėtina, jog nors apeliantas šią situaciją vertina savaip, toks įstatymo supratimas ir aiškinimas nesuponuoja priešingos išvados nei padarė apylinkės teismas konstatuodamas, jog K. V. neturtinė teisė visgi buvo pažeista, nes nustatytu laiku K. V. negalėjo dalyvauti kasmetiniame akcininkų susirinkime. Tai, kad S. N. susirinkimą sušaukė vėliau nei per 4 mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos neeliminuoja jo kaltės šiuo aspektu. Pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Dėl šios priežasties laikytina, kad nusižengimą padariusio asmens kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, teismas savo išvadą pakankamai motyvavo ir motyvus išdėstė laikantis ANK 636 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nutarimo turinį.Aukštesnysis teismas neturi pagrindo vertinti kitaip nei tai, jog S. N. pažeidė K. V. teisę dalyvauti eiliniame akcininkų susirinkime ir jo nesušaukė iki įstatyme nustatyto laiko pabaigos, t. y. iki 2017 m. balandžio 30 d., taip pat nesilaikė susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes pranešimo turinys neatskleidė reikalingos Akcinių bendrovių įstatyme nurodytos būtinos informacijos akcininkui. Tai įrodyta bylos duomenimis, paties S. N. teiginiais dėl laiku nesušaukto eilinio akcininkų susirinkimo, todėl tai, kad galimai S. N. pirmosios instancijos teismo išvadą dėl padaryto nusižengimo, ypač dėl nusižengimo objektyvaus požymio – susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo, vertina kaip nemotyvuotą yra deklaratyvu, nes teismas nors ir ne itin detaliai motyvavo šio objektyvaus požymio konstatavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismui dar kartą įvertinus šiuo aspektu bylos medžiagą, nebuvo nustatyta priešingų aplinkybių nei tai, kad nusižengimo byloje aptariamas alternatyvus veikos požymis yra pagrįstai inkriminuotas S. N. atžvilgiu. Apelianto argumentas, kad nemotyvavus nutarimo buvo pažeista jo teisė skųsti priimtus procesinius sprendimus, yra subjektyvus, nes jau vien apeliacinio skundo padavimas aukštesniajam teismui akivaizdu, jog užtikrino asmens teisių įgyvendinimą bei teisę į apeliaciją ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, kuri nebuvo pažeista. Nesušaukus susirinkimo nustatytu laiku nebuvo atlikti būtini veiksmai, kurie turėjo būti aptarti akcininkų susirinkimo metu, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog nesušaukus laiku visuotinio akcininkų susirinkimo nebuvo patvirtintas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kuris Juridinių asmenų registrui pateiktas nepatvirtintas. Skundo argumentai, kad įvykusio susirikimo metu buvo balsuojama už bendrovės metinę finansinę ataskaitą, tačiau balsuojant vienam akcininkui už, kitam – prieš, ji liko nepatvirtinta, nekeičia situacijos, jog 2017 m. gegužės mėnesį Juridinių asmenų registrui ji buvo pateikta neįvykus susirinkimui ir šiuo klausimu nebalsavus akcininkams, t. y. ji pateikta nepatvirtinta. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto kritika ir šiuo aspektu, vertinant ją kaip deklaratyvią ir prieštaraujančią bylos faktinėms aplinkybėms. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog jo atžvilgiu administracinius santykius reguliuojantis įstatymas pritaikytas netinkamai nesuponuoja teismui pareigos su tuo sutikti ir jo skundą tenkinti. Apibendrinus visa kas aukščiau išdėstyta, nagrinėjamu atveju S. N., laiku nesušaukdamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko K. V. neturtines teises. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad S. N. nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nenustačius esminių pažeidimų, kas lemtų skundžiamo nutarimo panaikinimą, teismas nenustatė ir apelianto nurodytų ANK 567 straipsnio pažeidimų, nes administracinis nusižengimas pilnai ir objektyviai ištirtas, visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, pakankamumą ir nuoseklumą, suvedant juos į loginę grandinę ir taip suformuojant galutinę pagrįstą teisinę išvadą. Pažymima, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju, nusižengimas pilnai įrodytas bylos medžiaga, neįžvelgiant administracinių nusižengimų teisenos principų pažeidimų, kuriuos apeliantas tik nurodo, bet detaliau jų nepagrindžia.Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai nustatė S. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes nurodant, jog tokių nėra. Aukštesnysis teismas su šiuo S. N. skundo argumentu sutinka ir įgyvendindamas apeliacinės instancijos teismo paskirtį, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti procesiniai sprendimai, šioje dalyje skundžiamą nutarimą koreguoja ir konstatuoja, kad S. N. atsakomybę lengvina tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Patikrinus už šį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teismas pažymi, kad nusižengimą padariusiam S. N. paskirta ir taip minimali įstatyme nustatyta nuobauda, nors ir nukrypus nuo ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau atsižvelgus į padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo gaunamas pajamas, teisingumo ir protingumo principus. Taigi, nors ir esant nustatytoms aplinkybėms bei pripažinus S. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, skirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda, teismo nuomone yra teisinga ir ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ar tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Pripažinti S. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė