Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. B. patikslintą skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 22S86429, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją W. B. į užsienio valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas W. B. 2021 m. gruodžio 20 d. per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, turėdamas Tuniso pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., kuriame įklijuota Šengeno (Lietuvos Respublikos), C tipo, vienkartinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. vasario 16 d.

2022 m. birželio 21 d. Užsieniečio apklausos lape nurodyta sutuoktinė, du nepilnamečiai vaikai, atvykimo į Lietuvą tikslas: gyventi, dirbti, pragyvenimo šaltinis – nuosavos lėšos, taip pat nurodyta, jog pageidauja sugrįžti į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią turi teisę vykti ar kuri sutinka jį priimti. Be to, 2022 m. birželio 21 d. Užsieniečio apklausos lape nurodyta, jog pareiškėjas du kartus kreipėsi į Migracijos departamento Šiaulių skyrių dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo: pirmą kartą dokumentų nepriėmė, nes neturėjo pažymos apie turimas lėšas; antrą kartą nepriėmė, kadangi yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsniu, už administracinį nusižengimą 2022 m. birželio 21 d. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37235-ANR_N-700-2022 ir skirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas yra nuo 2022 m. vasario 17 d. neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui, todėl užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

2022 m. birželio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S86429, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją W. B. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Tunisą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 21 d. Pareiškėjas taip pat įspėtas, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Užsienietis pažeidė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 dalį. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1, 3 (1) ir 6 dalimis. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę.

Pažymėtina, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, tačiau nurodo, kad jis nespėjo susitvarkyti leidimo laikinai gyventi dėl pinigų trūkumo, turi būti atsižvelgta į tai, jog jis nori likti Lietuvos Respublikoje, nes čia gyvena jo šeima – jo sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai. Nori jais rūpintis ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Kad galėtų visa tai daryti, jam reikalingas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad du kartus vyko į migracijos skyrių Šiauliuose: pirmą kartą nepriėmė dokumentų, nes trūko įrodymo dėl turimų piniginių lėšų, o kai susirinko visus dokumentus, tada nepriėmė jų dėl to, kad užtruko dokumentų surinkimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022-04-01 iki 2022-07-15, toliau – ir UTPĮ, Įstatymas).

UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

UTPĮ 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. Pagal UTPĮ 124 straipsnio 1 dalį, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui.

Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. Lietuvoje buvo neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamo 2022-06-21 sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl atsakovė, vadovaudamasi ĮUTP 23 straipsnio 2 punktu, 124 straipsnio 1 dalimi, 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą, įpareigojantį jį išvykti iš Lietuvos Respublikos.

ĮUTP 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis prašymą išduoti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.

Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas, redakcija, galiojusi nuo 2020-09-22 iki 2022-08-31) 11 punkte nustatyta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pateikia Migracijos departamentui. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, prašymas pakeisti leidimą bendra tvarka pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams, o prašymas pakeisti leidimą skubos tvarka – likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas patvirtina, kad prašymą išduoti leidimą gyventi užsienietis gali pateikti tik tada, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. Lietuvoje buvo neteisėtai, todėl jo prašymas išduoti leidimą gyventi negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas. Be to, pagal Tvarkos aprašo 8.3 punktą, užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti, be kita ko, dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal UTPĮ 127 straipsnį, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (1 dalis). Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas (3¹ dalis). Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (6 dalis).

Pagal skundžiamą sprendimą, pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 21 d. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Tunise pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete D. B., santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Lietuvos Respublikoje. Kaip nurodė atsakovas, toks terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su Lietuva. Įvertinus šią aplinkybę, pareiškėjui buvo nustatytas 30 dienų išvykimo terminas (ilgiausias terminas išvykimui), su galimybe šį terminą pratęsti iki 60 dienų (Įstatymo 127 straipsnio 3² punktas).

UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Pagal UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalis, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. UTPĮ 130 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią to asmens (įpareigojimui išvykti iš Lietuvos Respublikos) grąžinimui į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekia paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, jog jis nespėjo susitvarkyti leidimo laikinai gyventi dėl pinigų trūkumo, nori likti Lietuvos Respublikoje, nes čia gyvena jo šeima – jo sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad nenustatyta UTPĮ 130 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, jog sugrąžinus pareiškėją į Tunisą kiltų pavojus jo gyvybei arba jis gali būti persekiojamas, nėra jokių duomenų, kad užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Be to, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad pageidauja grįžti į Tunisą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad Lietuvos Respublikoje jis turi nekilnojamojo turto, finansinių įsipareigojimų, verčiasi teisėta veikla, turi darbą, nepilnamečiai vaikai mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) ir pan. 2022 m. birželio 21 d. Užsieniečio apklausos lape nurodyta, kad jo pragyvenimo šaltinis – nuosavos lėšos. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jo išvykimas į savo kilmės valstybę, siekiant gauti dokumentą, leidžiantį atvykti ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, sukeltų dideles neigiamas pasekmes jo šeimai. Pažymėtina, jog ginčijamas sprendimas neapriboja pareiškėjo teisės kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje ar Šengeno vizos išdavimo ir palaikyti socialinius bei ekonominius ryšius.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-29, toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, daroma išvada, kad jame yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai, sprendime faktiniai duomenys apie pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką aplinkybės (faktinis pagrindas) išdėstyti aiškiai, taikomos teisės normos (teisinis pagrindas) nurodytos konkrečiai, motyvų išdėstymas pakankamas, nurodyta apskundimo tvarka. Ginčijamas sprendimas priimtas kompetentingo subjekto (UTPĮ 127 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymi, kad pareiškėjo patikslinto skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato, kodėl priimtas skundžiamas sprendimas, tačiau pareiškėjo nesutikimas nedaro šio sprendimo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Taigi, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir yra teisėtas bei pagrįstas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 22S86429 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo W. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.