Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 20.15 val., Vilniuje, ties Dariaus ir Girėno g. 5B pastatu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 (patikros sertifikato Nr. 0968743) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.19 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis Ž. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis narkologinėje įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo. 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., jis dirbo adresu (duomenys neskelbtini), tiesė elektros laidus. Planavo čia likti nakvoti ir išgėrė apie šešis 0,5 l butelius alaus „Calsberg“ 5 laipsnių stiprumo. Išgėręs nusprendė važiuoti į Vilnių, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jo sandėlis. Būdamas neblaiviu atsisėdo į automobilį „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį vairavo. Važiuojant Dariaus ir Girėno g. jį sustabdė policijos ekipažas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumo laipsnis. Dėl savo poelgio labai gailisi. Automobilis, kurį vairavo, nuosavybės teise priklauso UAB „Ž.“, jis yra šios bendrovės direktorius (b. l. 56).

Liudytoja E. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiaja patrule. 2019 m. rugsėjo 2 d. ji dirbo naktinėje pamainoje su vyriausiuoju patruliu M. P. ekipaže V 1721. Apie 20.13 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Eišiškių plentu link Dariaus ir Girėno gatvės važiuoja mėlynos spalvos busas „Ducat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja per kelią, pavojingai manevruoja. Minėtas automobilis buvo pastebėtas Dariaus ir Girėno-Šaltkalvių gatvių sankryžoje ir sustabdytas ties pastatu, esančiu Dariaus ir Girėno g. 5B. Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo nustatyta, kad tai Ž. M., su kuriuo bendraujant jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, Ž. M. atsakė neigiamai ir paaiškino, kad veža šunį operuoti. Pasiūlius Ž. M. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus alkotesteriu pirmo pūtimo metu nustatytas 2.19 promilės girtumo laipsnis, antro pūtimo metu – 2.22 promilės girtumo laipsnis, alkotesterio parodymų Ž. M. neginčijo. Ž. M. 20.20 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis buvo išvežtas į saugomą aikštelę. Automobilyje be Ž. M. kitų asmenų nebuvo. Vairavimo faktas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 43).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. 20.13 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog link Dariaus ir Girėno g. važiuoja automobilis „Ducat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (busas, mėlynos spalvos, galas baltas, reklama „Totum durys“), kurio vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja per kelią, pavojingai manevruoja (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. P., apie 20.13 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Eišiškių pl., link Dariaus ir Girėno g. važiuoja automobilis „Ducat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (busas, mėlynos spalvos, galas baltas, reklama „Totum durys“), kurio vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja per kelią, pavojingai manevruoja. Automobilis pastebėtas Dariaus ir Gireno g.-Šaltkalvių g. sankryžoje, sustabdytas Dariaus ir Girėno g. 5B. Automobilį vairavo Ž. M.. Nuo Ž. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Paklaustas Ž. M. neigė vartojęs alkoholį. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 20.21 val. Ž. M. nustatytas 2.19 promilės, o 20.45 val. – 2.22 promilės girtumo laipsnis. Supažindintas Ž. M. neginčijo alkotesterio rodmenų. Apie 21.58 val. Ž. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 8).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 kvitų rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. 20.21 val. Ž. M. nustatytas 2.19 promilės, o 20.45 val. – 2.22 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 9, 10).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. kovo 14 d. patikros sertifikato Nr. 0968743 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 11).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Ž. M. sutiko su tikrinimo alkotesteriu rezultatais (b. l. 12).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke-valdytoja yra UAB „Ž.“ (b. l. 13, 14).

Iš VšĮ „Emprekis“ 2019 m. rugsėjo mėnesio leidinio duomenų matyti, kad 2006 m. automobilio „Fiat Ducato“ vidutinė kaina Lietuvoje sudaro 2 571 Eur be PVM (b. l. 15).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17-32).

Motyvuojamoji dalis

Ž. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo Ž. M. kaltė 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 20.15 val., Vilniuje, ties Dariaus ir Girėno g. 5B pastatu vairavus automobilį „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būnant neblaiviu nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0369 (patikros sertifikato Nr. 0968743) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.19 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis Ž. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis išgėrė apie šešis 0,5 l butelius alaus „Calsberg“ 5 laipsnių stiprumo, po ko vairavo automobilį „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 56). Tokia Ž. M. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse užfiksuotas Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie galimai neblaivų automobilio „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją (b. l. 7). Policijos pareigūnams patikrinus paaiškėjo, kad automobilį vairavo Ž. M., kuriam netrukus nustatytas 2.19 promilės neblaivumo laipsnis. Tai rodo liudytojos vyriausiosios patrulės E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir tarnybinio pranešimo, taip pat alkotesterio kvito rodmenų sugretinimas (b. l. 8, 9, 43). Vyriausiosios patrulės E. S. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad Ž. M. iš karto sutiko su tikrinimo alkotesteriu rezultatu (b. l. 12).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo Ž. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. M. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui (b. l. 78-79, 80).

Dėl Ž. M. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę Ž. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – Ž. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę judrioje sostinės gatvėje, vingiavo kelyje, pavojingai manevravo, tuo sukėlė įtarimų kitiems eismo dalyviams, kurie apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas važiuoti į sandėlį, nusikalstama veika žala nepadaryta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į Ž. M. asmenybę apibūdinančius duomenis: vidutinio amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 69), per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus transportui (b. l. 72-75), neteistas (b. l. 68). Visa tai leidžia įžvelgti Ž. M. atsainų požiūrį į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus, tačiau nerodo besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų ir polinkio nusikalsti, kas sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip padarytą daugiau atsitiktinai, pasirinkus netinkamą elgesio variantą dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Kartu, Ž. M. visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia manyti, kad po nusikalstamos veikos jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Ž. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu Ž. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal Ž. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Ž. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas Ž. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 20.20 val. (b. l. 46) iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 13.55 val. (b. l. 65) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į Ž. M. prašymą, įvertinus jam taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės piniginį pobūdį, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas dvidešimt keturių mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

Dėl Ž. M. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

BK 42 straipsnio 6 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso BK 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Ž. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šis laikytinas uždraustos veikos padarymo priemone – konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis; kasacinės nutartys Nr. 2K-79-511/2018; 2K-372-693/2018 ir kt.). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad šio automobilio valdytoja-savininke yra UAB „Ž.“ (b. l. 13, 14). Taigi, automobilis Ž. M. nepriklauso, taip pat byloje nėra duomenų, kad jam perleisdama automobilį UAB „Ž.“ žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl iš Ž. M. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ 2019 m. rugsėjo mėnesio leidinio duomenimis vidutinė tokio automobilio kaina be PVM Lietuvoje sudarė 2 571 Eur (b. l. 15). Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma skaičiuotina be PVM (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Visa tai sudaro pagrindą iš Ž. M. išieškoti automobilio vertę atitinkančią 2 571 Eur sumą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys).

Nusikalstamą veiką Ž. M. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai sudaro pagrindą Ž. M. uždrausti naudotis šia specialia teise, kurios terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį (68 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos N. B. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, matyti, kad Ž. M. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 59). Todėl specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad Ž. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę judrioje sostinės gatvėje, vingiavo kelyje, pavojingai manevravo, tuo sukėlė įtarimų kitiems eismo dalyviams, kurie apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė Bendrajam pagalbos centrui, taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, kėlė pavojų kelių transporto eismo saugumui, žmonių turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Teismo vertinimu, visa tai pagrindžia Ž. M. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumą jo padarytai nusikalstamai veikai.

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 61) ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 59), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Ž. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, Ž. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. M. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 20.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 13.55 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Ž. M. nustatyti dvidešimt keturių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, atsižvelgiant į laikiname sulaikyme išbūto laiko įskaitymą į paskirtą bausmę, kiekvieną mėnesį atliekant septyniasdešimt devynių eurų (79 Eur) dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – aštuoniasdešimt trijų eurų (83 Eur) dydžio įmoką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Ž. M. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, iš Ž. M. išieškoti automobilio „Fiat Ducato“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią 2 571 Eur sumą valstybės nuosavybėn.

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Ž. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvidešimt keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 79 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 83 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.