Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Akcentuoja, kad Tarnybos rekomendacijos (mažinti akcijų skaičių ir imtis kitų įmanomų priemonių, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo atvejų, pateikti išsamią, aiškią, neklaidinančią informaciją apie siūlomas įsigyti prekes, jų kainą, prekėms taikomas akcijas bei nuolaidas) neatitinka vartotojų interesų įsigyti prekes kuo mažesnėmis kainomis. Pareiškėjos teigimu, ji laikosi minimos rekomendacijos, o atsakovės tirti atvejai yra itin reti, sąlygoti žmogiškųjų klaidų ir niekaip nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas ne tik laikosi rekomendacijos, bet ir visu savo elgesiu atitinka reikalavimus, taikomus profesiniam atidumui ir rūpestingumui.

Dėl vartotojų ekonominio elgesio iškreipimo pažymi, kad kreipimasis į Tarnybą dėl galimo Įstatymo pažeidimo yra viena iš Įstatyme nustatytų vartotojų teisių, siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningos komercinės veiklos, todėl teiginys, neva vien vartotojų prašymai patys savaime įrodo vartotojų konkretų ir realų suklaidinimą, t. y. ekonominio elgesio iškreipimą, suponuoja, jog egzistuoja komercinės veiklos subjektų kaltumo prezumpcija. Tokia prezumpcija nėra įtvirtinta nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose, nei teismų praktikoje.

Pareiškėjos įsitikinimu, jai skirta bauda yra neproporcingai didelė, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir buvo paskirta be pagrindo nevertinant pareiškėjos argumentų dėl pažeidimų mažareikšmiškumo bei kitų lengvinančių aplinkybių. Pabrėžė, jog laikosi pozicijos, kad Nutarimas yra iš esmės neteisėtas, tačiau tuo atveju, jei teismas vertintų, kad Nutarimas yra teisėtas, o pareiškėjos veiksmai pažeidė Įstatymo reikalavimus, pareiškėjos manymu, tai turėtų būti vertinama kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir pareiškėjai turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne neproporcingai didelė bauda. Turi būti atsižvelgiama į pažeidimų mastą, trukmę, pobūdį, dėl žemų prekių kainų itin mažus vartotojų patirtus nuostolius, kuriuos pareiškėja visiems nukentėjusiems vartotojams atlygino.

Dėl vienkartinių nosinaičių „Grite“ situacijos paaiškina, kad parduotuvės „IKI“, esančios adresu Parko g. 7, Visagine, asortimente yra dvi panašios prekės – popierinės nosinaitės „Grite Blossom“ ir popierinės nosinaitės „Grite Blossom Mint“. Nors šių prekių pavadinimai yra panašūs, tačiau tai yra dvi skirtingos prekės – skiriasi ne tik jų pavadinimas, prekių kodai, kaina, tačiau jos akivaizdžiai skiriasi ir vizualiai, kadangi „Grite Blossom“ nosinaitės yra mėlynoje pakuotėje, o „Grite Blossom Mint“ – žalioje pakuotėje. Šiuo atveju vartotojas įsigijo „Grite Blossom Mint“ popierines nosinaites, kurioms tą dieną buvo taikoma nuolaida – vietoje įprastos 0,11 Eur kainos jos kainavo 0,09 Eur. Būtent tokią, teisingą kainą vartotojas kasoje ir sumokėjo, tokia kaina buvo nurodyta ir šios konkrečios prekės kainolapyje. Vartotojas su savo prašymu atsakovei pateikė ne nosinaičių „Grite Blossom Mint“, o nosinaičių „Grite Blossom“ kainolapį, kuriame buvo nurodyta šių nosinaičių kaina su nuolaida – nuo įprastinės 0,08 Eur sumažinta iki 0,06 Eur. Tokią kainą vartotojas tikėjosi sumokėti, tačiau dėl savo paties suklydimo nepastebėjo, jog iš krepšelio su prekėmis ištraukė ne „Grite Blossom“ nosinaičių pakelį, o brangesnių „Grite Blossom Mint“ nosinaičių pakelį. Pareiškėja pažymėjo, kad keletas „Grite Blossom Mint“ nosinaičių pakelių galėjo atsidurti „Grite Blossom“ prekių krepšelyje kitiems vartotojams apsigalvojus dėl prekės įsigijimo ir jas ten įmetus, tačiau tai jokiu būdu nebuvo tikslingi pareiškėjos veiksmai, siekiant sukčiauti ar apgauti vartotoją. Pabrėžė, kad informacija apie šių prekių akcijas nebuvo skleidžiama nei spaudoje, nei televizijoje, o apie ją sužinoti pirkėjai galėjo tik jau atvykę į parduotuvę, t. y. informacijos apie akcijas sklaida buvo minimali. Dėl šios priežasties, prekėms taikytos akcijos niekaip negalėjo nesąžiningai paskatinti vartotojų atvykti į parduotuvę pirkti būtent šių akcijinių prekių. Atkreipė dėmesį, kad joks kitas parduotuvės klientas dėl šių prekių ir joms taikomų akcijų nesikreipė. Pareiškėjos nuomone, vidutinis vartotojas yra pakankamai nuovokus ir atidus ir puikiai supranta, kad visą svarbią informaciją apie prekę gali rasti prekės kainolapyje (kuris šiuo atveju buvo teisingas ir atitinkantis faktinę situaciją), o kilus bet kokiems klausimams turi galimybę kreiptis į parduotuvės personalą. Nagrinėjamoje situacijoje vartotojas nesielgė kaip vidutinis vartotojas ir tokių veiksmų neatliko, todėl jo prašymas ir kaltinimai Bendrovei yra visiškai nepagrįsti.

Dėl keptų varškėčių situacijos paaiškina, kad pareiškėja naudojasi centralizuota parduotuvių prekių asortimento, kainodaros ir akcijų valdymo programa, kuri automatiškai išspausdina kainolapius su prekių kainomis, tačiau atspausdintus kainolapius prie konkrečių prekių kiekvienoje parduotuvėje turi išdėlioti atsakingi pareiškėjos darbuotojai, todėl atsiranda žmogiškosios klaidos faktorius: darbuotojas prekės kainolapio nepakeitė. Parduotuvės „IKI“, esančios adresu Mindaugo g. 25, Vilniuje vadovė, kuri pareigas buvo pradėjusi eiti tik 2018 m. balandžio 4 d. (t. y. prieš savaitę nuo nagrinėjamo atvejo) dėl patirties stokos taipogi neatliko visų veiksmų, kad įsitikintų, jog atsakingas darbuotojas tinkamai atliko jam pavestą užduotį. Pareiškėja nuolatos stengiasi išvengti tokio pobūdžio klaidų, organizuoja įvairius mokymus, konsultacijas (t. y. iš esmės deda visas įmanomas pastangas užtikrinti vartotojų interesų apsaugą), tačiau nepaisant to nėra įmanoma visiškai eliminuoti žmogiškojo faktoriaus klaidos ar darbuotojų aplaidumo, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos veiklos mastą Lietuvoje (daugiau nei 200 parduotuvių). Pareiškėja savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, keptus varškėčius parduotuvėje iš viso įsigijo tik 16 vartotojų, pareiškėja galimai nukentėjusiems vartotojams grąžino į vartotojų turimas lojalumo korteles kainų skirtumą, susidariusį dėl netinkamo keptų varškėčių kainolapio, bei kreipėsi ir į patį paklausimą pateikusį J. M., jo atsiprašė ir pasiūlė atlyginti žalą dėl patirtų nepatogumų. Jokia informacija apie keptų varškėčių kainą jokiame reklaminiame leidinyje, išskyrus kainolapį pačioje parduotuvėje, nebuvo skelbta ar kitaip viešinta, todėl apie ją pirkėjai galėjo sužinoti tik jau atvykę į parduotuvę. Dėl šios priežasties įprastinė keptų varškėčių kaina nepaskatino ir negalėjo paskatinti vartotojų atvykti į parduotuvę pirkti šių prekių.

Dėl čilinių midijų situacijos paaiškina, kad skundas buvo gautas iš O. M. dėl to, kad parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu Molėtų g. 13, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., 2018 m. birželio 2 d. prie prekės „Čilinės midijos virtos su kiautu 60/40“ buvo nurodyta 80% nuolaida, tačiau mokant kasoje minėtai prekei buvo pritaikyta tik 30% nuolaida. Pareiškėja paaiškina, kad prekei „Čilinės midijos virtos su kiautu 60/40“ tik vieną dieną, t. y. 2018 m. gegužės 30 d., buvo taikoma 80% nuolaida – ši informacija buvo akivaizdžiai pateikta šalia prekės buvusiame kainolapyje. Pareiškėja mano, kad vidutinis vartotojas, išsirinkęs prekę ir perskaitęs jos kainolapį, turėjo ir galėjo suvokti, jog kainolapyje nurodyta vieną dieną trunkanti prekės akcija vartotojo apsipirkimo dieną negalioja ir prekei yra taikoma jos įprastinė kaina. Nagrinėjamoje situacijoje vartotojas akivaizdžiai suklydo ir neatkreipė dėmesio į prekės akcijos galiojimo periodą, nors jis aiškiai matėsi iš prekės kainolapio.

Dėl alaus situacijos paaiškiną, kad parduotuvės personalas, keisdamas prekių kainolapius alkoholinių gėrimų skyriuje, suklydo ir nesutikrino prekės kainolapio. Dėl to vartotojas A. D. kreipėsi į Tarnybą, nes parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu P. Lukšio g. 34, Vilniuje,

alaus „Švyturio gintarinis“ kaina prekės kainolapyje neatitiko kainos, kurią reikėjo mokėti už prekę

kasoje. Kainolapyje nurodyta prekės kaina buvo 0,87 Eur (aštuoniasdešimt septyni euro centai), o

kasoje už prekę vartotojas sumokėjo 0,95 Eur (devyniasdešimt penkis euro centus). Pastebėjus šią klaidą, kainolapis buvo nedelsiant pakeistas į teisingą. Jokia informacija apie prekės kainą

nebuvo skelbiama jokiame reklaminiame leidinyje ar kitaip viešinama, išskyrus prekės kainolapį.

taigi prekės kainą vartotojas galėjo sužinoti tik atvykęs į parduotuvę. Nagrinėjamoje situacijoje nekilo reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai ar finansams, nes netinkamas prekės kainolapis buvo tik vienoje bendrovės parduotuvėje, o ne visose tinklo parduotuvėse, be to, prekės kaina pasinaudojo iš viso tik 9 vartotojai. Visiems šiems vartotojams buvo kompensuoti jų patirti nepatogumai, todėl žala buvo nedidelė ir vartotojų interesai iš esmės pažeisti nebuvo.

Dėl degtinės situacijos paaiškina, kad viskas įvyko dėl žmogiškosios klaidos: atsakingi parduotuvės darbuotojai laiku nepakeitė prekės kainolapio ir dėl to prie prekės liko nepakeistas kainolapis su sena prekės kaina – 11,79 Eur; parduotuvės vadovė, kuri vadovės pareigas ėjo tik nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. (t. y. kiek daugiau nei savaitę iki nagrinėjamo įvykio) dėl patirties stokos ir didelio darbo krūvio taip pat neatliko visų veiksmų, kad įsitikintų, jog atsakingi darbuotojai tinkamai atliko jiems priskirtas darbines funkcijas. Dėl to Tarnyba gavo vartotojo A. T. skundą, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. parduotuvėje „IKI“, esančioje adresu Vingio g. 14, Klaipėdoje, įsigijo degtinės „Originali lietuviška“. Kainolapyje prie prekės buvo nurodyta kaina 11,79 Eur, tačiau mokant kasoje nurodyta kaina buvo 13,49 Eur. Pamatęs tokią kainą vartotojas grįžo į prekybos salę ir įsitikino, kad kainolapyje nurodyta kaina tikrai yra 11,79 Eur, išsikvietė parduotuvės darbuotoją kuri nesėkmingai bandė nuskaityti kainolapį skaitytuvu bei pasiūlė kreiptis į parduotuvės informacijos skyrių. Su parduotuvės informacijos skyriaus darbuotoja grįžus į prekybos salę, prekės kainolapis jau buvo nuimtas ir pakeistas kainolapiu kuriame buvo nurodyta teisinga prekės kaina. Vartotojas kreipėsi į parduotuvės pamainos viršininkę ir šios paklausė kaip šiuo atveju reikėtų elgtis, į ką pamainos viršininkė neva atsakė „Daryk, ką nori“. Vartotojas taip pat nurodo, jog prie prekybos centro durų jį sustabdė apsaugos darbuotoja, kuri nurodė, kad prekybos salėje fotografuoti ir filmuoti draudžiama bei pareikalavo ištrinti vartotojo padarytas kainolapio nuotraukas iš telefono, ką vartotojas daryti atsisakė. Pareiškėja apgailestauja dėl susidariusios situacijos ir vartotojo A. T. patirtų nepatogumų, todėl 2018 m. spalio 22 d. susisiekė su vartotoju, atsiprašė už patirtus nepatogumus ir įteikė jam 20 Eur vertės dovanų kortelę.

Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos veiksmų buvo gauti vartotojų S. C., O. M., A. D., A. T. prašymai bei vartotojo J. M. paklausimas, taigi nagrinėjamu atveju įvyko konkretus bei realus suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Pažymėtina ir tai, jog dėl pareiškėjos veiksmų galėjo būti iškreiptas ir kitų, nepateikusių prašymų Tarnybai asmenų, ekonominis elgesys.

Atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojo vienkartinių nosinių situacijoje popierines nosinaites „Grite Blossom Mint“ 2018 m. kovo 23 d. pirko 29 vartotojai. Varškėčių situacijoje neteisingas prekės kainolapis buvo net 7 dienas, per šį laikotarpį minėtus keptus varškėčius įsigijo 16 vartotojų. Čilinių midijų situacijoje prekės kainolapis vis dar buvo salėje prie prekės praėjus net dviem dienoms po akcijos, kuri buvo taikoma minėtai prekei, pabaigos, prekės kainolapis iš akcijinio į reguliarų dar nebuvo pakeistas, taigi, tikėtina, jog šiuo laikotarpiu dėl neteisingai nurodytos prekės kainos galėjo būti suklaidinti ir kiti, Tarnybai prašymų nepateikę, vartotojai. Alaus situacijoje alų ,,Švyturio gintarinis“, kai kainolapyje buvo neteisingai nurodyta šios prekės kaina, iš viso įsigijo 9 vartotojai.

Dėl vartotojams grąžintų permokėtų pinigų (pareiškėja įskaitė juos į vartotojų lojalumo korteles) akcentuoja, kad tai nepaneigia fakto, jog veiksmų pareiškėja neatliko laiku, dėl ko buvo iškreiptas ne tik tų vartotojų, kurie kreipėsi į Tarnybą, bet galimai ir kitų vartotojų, kurie į Tarnybą nesikreipė, ekonominis elgesys. Vartotojo A. T. skunde nurodyta, kad jis kreipėsi net į kelis „IKI“ parduotuvės, esančios Vingio g. 14, Klaipėda darbuotojus (salės darbuotoją, informacijoje dirbantį darbuotoją, taip pat į pamainos viršininką), tačiau nė vienas minėtos parduotuvės darbuotojas vartotojo situacijos nesprendė, į vartotoją dėmesį atkreipė tik apsaugos darbuotoja, kuri reikalavo, jog vartotojas ištrintų nuotraukas, kuriomis vartotojas norėjo užfiksuoti pažeidimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja pateiktuose paaiškinimuose dėl galimų kainų klaidinimo net keletą kartų nurodė, jog vartotojų prašymuose nurodytos situacijos susidarė dėl žmogiškosios klaidos, kai parduotuvės darbuotojai nespėjo laiku pakeisti kainų prekių lentynose. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas yra atsakingas už bendrovės atstovų-darbuotojų veiksmus. Minimos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2134-756/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1384-535/2017).

Taip pat LVAT yra konstatavęs, kad prekės kaina ir galimybė ją įsigyti su nuolaida yra veiksnys, turintis didelę įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Todėl verslo subjektas, tokiu būdu darantis įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui, privalo preciziškai laikytis profesinio atidumo reikalavimų (LVAT 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-90-13). Pareiškėja turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad parduotuvės darbuotojai atliktų visus veiksmus susijusius su kainolapių pakeitimu ir vartotojai gautų teisingą ir neklaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-1436/2008 konstatavo, jog ne kas kitas, o reklamos davėjas apie nuolaidų taikymą privalo pakankamai aiškiai ir suprantamai informuoti visus savo prekybos partnerius, ir tuo pačiu užtikrinti, kad reklamos vartotojas nebūtų klaidinamas. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėjai turi būti taikomi didesni profesinio atidumu, rūpestingumo reikalavimai. Todėl, pareiškėja, būdama viena didžiausių profesionalų rinkoje, privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto pareigą, tinkamai pateikti vartotojams informaciją apie realias prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.

Pažymi, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 4-7761 pareiškėjai pateikė išsamią rekomendaciją dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo, 2016 m. balandžio 27 d. Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-47, 2017 m. gegužės 11 d. Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-84, 2018 m. sausio 22 d. Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-23 pareiškėjai buvo skirtos ekonominės sankcijos už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas vertindamas analogišką situaciją, kai bendrovei pirmiausia buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo įstatymo pažeidimo, 2011 m. gegužės 27 d. administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 pažymėjo, kad bendrovė, nesivadovaudama Tarnybos išvadomis, visuomenei vis tiek pateikė teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią reklamą, o tai reiškia, kad elgėsi socialiai neatsakingai, nepaisė rekomendacijų.

Taigi Tarnyba Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja vykdė komercinę praktiką, neatitinkančią Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir savo veiksmais pažeidė profesinio atidumo standartą. Nutarime detaliai ir išsamiai pateikiamas pateiktų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, Tarnybos komisijos išvados pagrįstos ir motyvuotos.

Taip pat Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjos komercinė veikla atitinka 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą. Vertinant, ar pateikiama informacija yra klaidinanti, ypatingą dėmesį svarbu atkreipti į informaciją apie produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą, kadangi tai laikoma esmine informacija, kurią privaloma pateikti kiekviename komerciniame pasiūlyme, tai ne kartą pasisakė ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010 bei 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1370/2012).

Dėl vienkartinių nosinių situacijos paaiškina, kad krepšelyje, ant kurio buvo tik „Grite Blossom“ kainolapis, buvo sudėta dviejų rūšių nosinės (ir „Grite Blossom“, ir „Grite Blossom Mint“). Popierinių nosinaičių „Grite Blossom Mint“ kaina buvo nurodyta tik lentynoje prie šių prekių. Krepšelyje buvo ne pavienės „Grite Blossom Mint“ nosinės, kurias galėjo įmesti vartotojai, tačiau net ir krepšelio pačioje apačioje, po pavieniais pakeliais ir kitais nosinaičių „Grite Blossom“ pakeliais, buvo sudėti dideli – po 10 vnt. supakuotos mėtinių nosinaičių pakuotės, todėl, tikėtina, jog tokias pakuotes į pačią krepšelio apačią, po kitomis prekėmis, sudėjo ne apsigalvoję ir kitokias nosinaites pirkti nusprendę vartotojai, o pareiškėjos darbuotojai. Toks pareiškėjos elgesys galėjo vartotojams susidaryti klaidingą įspūdį, jog nuolaida taikoma abiejų tipų popierinėms nosinaitėms.

Dėl varškėčių situacijos paaiškina, kad pareiškėja įrodymų, jog vartotojams, pirkusiems minėtus keptus varškėčius, grąžino į lojalumo korteles dėl neteisingo prekės kainolapio susidariusį kainų skirtumą, Tarnybai nepateikė.

Dėl midijų situacijos paaiškina, kad nors prekės kainolapyje buvo nurodytas akcijos galiojimo terminas (2018 m. gegužės 30 d. – 2018 m. gegužės 30 d.), tačiau ši informacija buvo pateikta daug mažesniu šriftu, pridengta kainolapį laikančia juosta (t. y. neryškiai matoma), taip pat vartotoją galėjo suklaidinti didesnis nei įprasta bei labiau išsiskiriantis akcijinės prekės kainolapio modelis. Akcijos, kurios galiojimo laikas yra tik 1 diena, laikotarpio nurodymas „nuo...iki...“ (nagrinėjamu atveju – 2018 m. gegužės 30 d. – 2018 m. gegužės 30 d.) vartotojams taip pat gali būti ne visai suprantamas, kadangi nėra aišku, kodėl informacija apie akciją, kuri galioja tik vieną dieną, nėra pateikiama nurodant, pvz., „Tik 2018 m. gegužės 30 d.“ ar pan.

Dėl alaus situacijos paaiškina, kad pareiškėja įrodymų, jog vartotojams, pirkusiems minėtą alų, grąžino į lojalumo korteles dėl neteisingo prekės kainolapio susidariusį kainų skirtumą, Tarnybai nepateikė.

Vertindama pažeidimo pobūdį, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos vykdyta nesąžininga komercinė veikla turi Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos požymių, į tai, kad pareiškėjos veiksmai ne tik galėjo suklaidinti, bet ir suklaidino vartotojus bei ne tik galėjo paveikti ir paveikė jų ekonominį elgesį, į tai, kad pareiškėja turėjo būti gerai susipažinusi su aukščiau minėtomis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatomis, nes 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 4-7761 pareiškėjos buvo teikta išsami rekomendacija dėl tinkamo kainų pateikimo prekybos centruose ir galimo vartotojų klaidinimo, o 2016 m. balandžio 27 d. Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-47, 2017 m. gegužės 11 d. Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-84, 2018 m. vasario 22 d. Tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-23 pareiškėjai buvo skirtos ekonominės sankcijos už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad vartotojų prašymuose nurodyta informacija apie klaidinančias prekių kainas buvo skleidžiama trumpalaikį periodą, t. y. nuo vienos dienos (degtinės situacija) iki savaitės (keptų varškėčių situacija).

Atsakovės atstovės teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad galutiniame sprendime, kuris priimtas 2018 m. spalio 25 d., atsižvelgta į pareiškėjos 2018 m. spalio 23 d. pateiktus paaiškinimus. Dėl servetėlių situacijos pabrėžė, kad buvo pusė tų servetėlių, pusė kitų, o ne kelios servetėlės. Dėl midijų situacijos paaiškino, kad skelbimas stovėjo vietoje vienos dienos 3 dienas. Mažareikšmiškumo nėra, nes tai ne pavienės situacijos, ne viena parduotuvė. Pažeidimui nustatyti užtenka suklaidinimo galimybės, o čia realiai suklaidinti vartotojai.

2018 m. spalio 19 d. pareiškėja Tarnybai pateikė raštą „Dėl UAB „Palink“ metinių pajamų 2017 metais“.

2018 m. spalio 22 d. pareiškėja Tarnybai pateikė paaiškinimus dėl degtinės situacijos.

2018 m. spalio 23 d. pareiškėja Tarnybai pateikė paaiškinimus ir nuomonę dėl 2018 m. spalio 10 d. pranešimo Nr. 3-2708.

2018 m. spalio 25 d. Tarnybos komisija priėmė nutarimą Nr. 12NKV-169 „Dėl UAB „Palink“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“. Nutarimu Tarnybos komisija nutarė, kad Bendrovė pateikė vartotojams klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas bei joms taikomas akcijas/nuolaidas, tokiu būdu paskatindama vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę, ir taip pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Tarnyba nustatė, kad Bendrovės komercinė veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas bei už tai paskyrė 10 000 Eur baudą.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla draudžiama. Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu (3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį reiškia vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Siekiant nustatyti, ar Bendrovė pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, būtina įvertinti, ar Tarnybos nagrinėti pareiškėjos veiksmai neatitinka profesinio atidumo reikalavimų, ir, jei tokių reikalavimų neatitinka, ar jie iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos klaidinančius veiksmus apibrėžia kaip apgaulingos informacijos pateikimą arba tokios informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimą (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, tarp jų – ir dėl produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo.

LVAT, aiškindamas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010). Sąvoką „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ įstatymų leidėjas aiškina, kaip vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-551/2013).

Atsižvelgdamas į Tarnybos Nutarime užfiksuotus faktus, teismas daro išvadą, kad akcijų metu situacijose dėl varškėčių, alaus ir degtinės vartotojai buvo realiai suklaidinti.