Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs D. P. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-01-31 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. P. pareiškimą dėl vaizdo kameros ir laikmenos vagystės.

Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2014-02-19 nutartimi D. P. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2014-01-31 prokurorės nutarimą ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. P. pareiškimą atsisakyta pagrįstai, skundžiama nutartis bei prokurorės nutarimas priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų. Tiek prokurorės nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Baudžiamieji procesiniai įstatymai numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Remiantis BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra numatytos dvi išimtys kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2014-01-31 prokurorės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigūno V. J. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas D. P. pareiškime nurodė, kad 2014-01-07 apie 19.25 val. pas jį į namus atvykę policijos pareigūnai liepė jo tėvui, J. P., atiduoti pareiškėjui priklausančią kamerą Sony HDR-CX210E Nr. 1387916, norėdami pasisavinti joje esančią filmuotą medžiagą ir visa tai buvo daroma savavališkai, be jokios teismo sankcijos. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos ikiteisiminio tyrimo bylos Nr. 54-1-00014-14, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, duomenų, 2014-01-17 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, laikotarpiu nuo 19.25 val. iki 19.40 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato VTS OVP postinis V. J. iš J. P. paėmė filmavimo kamerą HDR-CX210E Nr. 1387916 priklausančią D. P. (9 b.l.). Kaip teisingai pažymėjo prokurorė atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 97 straipsnio nuostatomis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ar juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad D. P. minima filmavimo kamera ir joje esanti laikmena, buvo paimta iš J. P. vadovaujantis BPK nuostatomis, o ne slapta ar atvirai pagrobta iš jo namų. Taigi, pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl filmavimo kameros vagystės, nagrinėjamu atveju nėra.

Tačiau pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai, tai yra daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turi būti įforminami, apžiūrimi bei laikomi laikantis BPK 92, 207 straipsniuose numatytų reikalavimų. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, pareiškėjo vaizdo kamera buvo paimta 2014-01-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš esmės motyvuojant tuo, kad joje yra galimai užfiksuota tyrimui reikšminga informacija (kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 54-1-00014-14 duomenų, vaizdo kameroje gali būti užfiksuota informacija apie 2014-01-07 įvykusį konfliktą tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo), tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra daugiau jokių duomenų, išskyrus minimą daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie tai, kad tiek vaizdo kamera, tiek joje buvusi informacija būtų apžiūrėtos ar peržiūrėtos, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kokia informacija yra užfiksuota pareiškėjo vaizdo kameros laikmenoje. Taigi, jeigu su iš pareiškėjo paimta vaizdo kamera nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai, nėra aišku kokiais tikslais bei kokiu pagrindu ji yra laikoma (atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra informacijos apie vaizdo kameros perdavimą saugoti), tai yra nesant joje jokios ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos ar padarius reikiamos informacijos kopijas, vaizdo kamera turėtų būti grąžinta pareiškėjui, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokios informacijos nėra.

Dėl pareiškėjo skunde pateikto prašymo pradėti ikiteisminius tyrimus prokurorei D. Šleivaitei ir teisėjai N. Solovjovienei, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju apygardos teismas nagrinėja skundus dėl žemesnių instancijų teismų priimtų sprendimų, tai yra patikrina priimtų nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą, ir ne jo kompetencijoje yra pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi, kaip jau minėta, sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo priėmimas priklauso prokuroro ir ikiteisminio tyrimo institucijų kompetencijai.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl D. P. pareiškime nurodomų aplinkybių - filmavimo kameros ir joje esančių laikmenų vagystės - nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

NUTARIA:

D. P. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 metų vasario 19 dienos Biržų rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.