- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- AS-678-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00637-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Plastic chips“
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Kauno visuomenės sveikatos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Plastic chips“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13) dėl UAB “Plastic chips” ūkinės veiklos galimybių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi (b. l. 10–11) pareiškėjos R. P. skundą atsisakė priimti, grąžino pareiškėjai 28 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. balandžio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). Be to, LVAT, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Todėl, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT nutartis bylose Nr. AS-606/2006, AS-540/2008, AS-391/2009, kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13) dėl UAB „Plastic chips“ ūkinės veiklos galimybių, kuriame, išnagrinėjęs UAB „Plastic chips“ ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, Kauno visuomenės sveikatos centras pritarė UAB „Plastic chips“ veiklos galimybėms. Remiantis administracinių teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-124-561/2011), visuomenės sveikatos centro sprendimas, kuriame pateikta išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 3-5 dalyse tokiam subjektui suteiktų teisių ribose, yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų sprendimų. Todėl toks Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pažymėtina, jog nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (išvada), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus, kaip pareiškėjos ginčijamas Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimas, bei šiuo procedūriniu (tarpiniu) sprendimu (išvada) padarytų pažeidimų įtaką galutinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros sprendimo teisėtumui.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
III.
Pareiškėja R. P. atskiruoju skundu (b. l. 14–15) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka faktinės situacijos. Sprendžiant pareiškėjos pateikto skundo priėmimo klausimą nebuvo tinkamai nustatyta skundo esmė, netinkamai taikytos ir aiškintos teisės normų nuostatos bei teismų praktika.
Teismas vadovavosi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 3-5 dalimis, pagal kurias visuomenės sveikatos centrui suteikta kompetencija teikti išvadą dėl ataskaitos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese. Tačiau šiuo atveju minėto įstatymo nuostatos netaikytinos, nes pateiktame skunde nebuvo nurodyta jokių faktinių duomenų apie tai, kad šiuo atveju atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra šio proceso dalis. Skundo priėmimo klausimą sprendęs teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pagal teisės aktus poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti ir visiškai atskira procedūra, nesusijusi su poveikio aplinkai vertinimu.
Aplinkos apsaugos agentūra priėmė 2015 m. balandžio 20 d. atrankos išvadą dėl UAB „Plastic chips“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo Nr. 15.2-A4-4375, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Minėtoje išvadoje UAB „Plastic chips“ buvo įpareigota nustatyti sanitarinės apsaugos zoną. Vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6.1 punktu, sanitarinės zonos nustatomos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris šiuo atveju, atsižvelgiant į galutinę atrankos išvadą, vykdytinas kaip atskiras procesas. Šiuo atveju poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491. Būtent Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimo pagrindu buvo nustatyta sanitarinės apsaugos zona UAB „Plastic chips“ ūkinei veiklai, todėl šis sprendimas yra galutinis sprendimas sanitarinės zonos nustatymo procese, nustato asmenims teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes ir yra savarankiškas ginčo administraciniame procese dalykas. Ginčijamu Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimu nustačius tokią sanitarinės apsaugos zoną, kuri sutampa su UAB „Plastic chips“ sklypo ribomis, bendrovei leidžiama vykdyti pavojingų atliekų apdorojimo veiklą visiškai šalia gyvenamųjų teritorijų. Dėl to atsakovui neįvertinus visų rizikų (ypač mikrobiologinės taršos grėsmės) ir nesant numatytų tokios grėsmės prevencijos priemonių, kyla labai didelis pavojus šalia esančio (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos R. P. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.
Iš byloje surinktų duomenų kolegija nustatė, kad pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 29-4(13). Šis sprendimas (ar jo kopija) teismui pateiktas nebuvo. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas jai įteiktas nebuvo, tačiau prie skundo ji prideda viešai atsakovo internetiniame tinklapyje pateiktą pranešimą apie minėto sprendimo priėmimą (b. l. 6–7).
Vertindama šį aspektą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniai nustato privalomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi teismui paduodami skundai (prašymai). ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie skundo (prašymo) pridedamas, be kita ko, ir skundžiamas aktas. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas (teisėjas) nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti, ir, tik jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiuo atveju Kauno apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja su skundu nepateikė skundžiamo akto, t. y. jos paduotas skundas neatitiko visų ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundžiamą aktą, kurį prašoma panaikinti, arba, jeigu dėl objektyvių priežasčių pareiškėja to padaryti negalėtų, pateikti teismui įrodymus, kad ji kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl dokumentų (šiuo atveju skundžiamo akto) gavimo, tačiau juos atsisakyta pateikti.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas nenustatė pareiškėjai termino minėtiems skundo trūkumams pašalinti, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos R. P. skundo priėmimo klausimas grąžinamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Iš naujo nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti ir tai, kieno konkrečiai interesus šiuo atveju gina ir (ar) atstovauja pareiškėja, kaip konkrečiai ginčijamu sprendimu pažeidžiamos jos, kaip fizinio asmens, teisės ar įstatymų saugomi interesai (skundą pareiškėja pasirašė savo vardu).
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 29-4(13) yra šio centro išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kuris, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 3-5 dalyse visuomenės sveikatos centrui suteiktų teisių ribose, yra tik tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų sprendimų; kad toks atsakovo sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjos teiginiu sutinka iš dalies. Kolegijos vertinimu, konstatuoti tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas aktas yra tik tarpinis sprendimas poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, pirmosios instancijos teismas galėjo tik įvertinęs patį skundžiamą sprendimą, kurio, kaip minėta, į bylą nepateikta. Negavęs skundžiamo akto (ar jo kopijos) ir turėdamas tik viešai skelbiamą pranešimą apie šį sprendimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti, ar šis aktas yra skundžiamas teismui administracinio proceso tvarka, ar ne, kadangi nevertino skundžiamo sprendimo turinio, sprendime nurodytų aktų, kuriais vadovaujantis jis buvo priimtas, kitų su šio akto priėmimu susijusių reikšmingų aplinkybių.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pareiškėjos pateiktame pranešime apie Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 29-4(13) priėmimą (b. l. 6–7) pažymima, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, įvertinęs UAB „Plastic chips“ ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, priėmė sprendimą dėl veiklos galimybių, t. y. nusprendė, kad UAB „Plastic chips“ ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra leistina, siūloma sanitarinės apsaugos zonos ribas sutapatinti su UAB „Plastic chips“ sklypo ribomis. Iš šio pranešimo matyti ir tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas galėjo būti priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474.
Minėto tvarkos aprašo 2 punktas nustatė, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atliekamas, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 9 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) 1 punkte pažymėta, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindiniai tikslai, be kita ko, yra motyvuotai pritarti ar nepritarti ūkinei veiklai pasirinktoje vietoje. Pagal Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586, 6.1 punktą, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje; atskiras poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atveju tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491. Šiame Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių punkte pažymėta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, bei Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636.
Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytą argumentą, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti tiek atskiras procesas, tiek dalis poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Todėl, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą bei vertindamas, ar skundžiamas sprendimas nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į šias įstatymo nuostatas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamą nutartį motyvavo, be kita ko, ir tuo, kad tokios pozicijos (dėl visuomenės sveikatos centro sprendimų, kuriuose pateikiama išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, vertinimo kaip tarpinių (procedūrinių) dokumentų) laikomasi administracinių teismų praktikoje (teismas kaip pavyzdį nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-124-561/2011). Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vieningą praktiką administracinėse bylose formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 20 str. 4 d.), kurio praktikoje jau ne kartą pažymėta, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas; šie dokumentai paprastai atlieka pagalbinį, aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų asmenų sprendimai tuo klausimu; dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai, tačiau jokiu būdu ne visada, suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija tenkina pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį panaikina. Pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžinamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.