- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-3834-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03033-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnioji postinė I. P. 2013-10-07 surašė G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G. L. 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.10 val. Radviliškio rajone, Baisogalos mstl., kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 76-ame kilometre, esant leistinam 50 km/h greičiui, vairuodamas automobilį „Chrysler Town& Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 101 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 51 km/h.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad nurodytą dieną buvo T., o grįžęs iš reiso, remontavo automobilį. Direktorius R. Š. parvežė jį namo. Rugpjūčio 3 dieną apie 22.00 val. jo automobilis buvo paliktas namie. Žmona paprašė, kad jo motina vairuotų automobilį. Savo automobilį leido vairuoti motinai. Motina gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jis pats gyvena T. gatvėje. Automobilis stovėjo paliktas kiemo aikštelėje. Kaip motina paėmė automobilį, nežino. Motina su žmona vyko į Kauną, nes žmona paprašė parvežti gimines. Automobilio raktelius davė žmona, kada jos išvyko, taip pat nežino. Jam grįžus, žmonos namie nebuvo. Šeimoje automobilis yra vienas. Motina turi vairuotojo pažymėjimą. Jo automobilio pavarų dėžė yra automatinė. Buvo policijoje, buvo atimtos vairuotojo teisės. Tuo keliu, kur buvo įrengtas greičio matuoklis, važiuoja dažnai darbiniu automobiliu. Yra savo automobiliu važiavęs į Kauną ir Vilnių, tačiau dienos metu. Rašant paaiškinimą policijoje buvo pasimetęs. Jo paklausė „ar gailiesi“, atsakė „taip“. Tada pasakė „pasiaiškinsi teisme“. Ką konkrečiau aiškino pareigūnei, nepamena. Sakė, kad gali būti, kad vairavo jis, gal kitas asmuo parduodant automobilį. Be to, paprastai namo grįžta ankščiau nei buvo fiksuotas pažeidimas.
Liudytoja I. P. teisme parodė, kad su G. L. santykiai neutralūs. Asmeniui buvo surašytas protokolas. Atvykti buvo kviestas rugsėjo mėnesio 11 dieną, tačiau atvykti negalėjo, nes buvo išvykęs. Susisiekė su žmona, kurios klausė „ar vyras naudojasi automobiliu“. Žmona pasakė „vyras galėjo važiuoti“. Atvykęs į komisariatą vyras sakė, kad jis vairavo. Kviečiant asmenį atvykti, visos aplinkybės yra nurodomos šaukime. Abejonių, kad asmuo vairavo, nebuvo. Po protokolo surašymo paskambino asmens darbdavys, kadangi asmuo negalėjo išvykti į užsienį. Byloje yra fotonuotrauka ir suformuotas protokolas, kurį mato elektroniniame variante. Vairavusio asmens nesimato. Konkrečių aplinkybių nesiaiškino, nepamena.
Liudytoja O. L. teisme parodė, kad atėjus laiškui iš policijos, išsiaiškino, kad automobilį vairavo ji – O. L., nes marti paprašė nuvažiuoti į Kauną ir parvežti gimines. Į Kauną vyko kartu su marčia. Pati vairuotojo pažymėjimą turi. G. R. gatvėje. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir paėmė automobilį. Automobilio raktelius davė marti. Į Kauną išvyko apie 18.00- 19.00 val., tiksliai nepamena. Sūnus buvo Suomijoje. Važiavo šeštadienio naktį, sūnus grįžo sekmadienį ar pirmadienį, tiksliai nepamena. Pažeidimas buvo padarytas jai su marti grįžtant iš Kauno į namus. Į namus grįžo apie 02.00 val., tikslesnio laiko nepamena. Automobilio pavarų dėžė yra automatinė. Pati nežino, ar marti kalbėjo su policijos pareigūnu. Kurioje vietoje B. yra greičio matuoklis, nežino. Koks buvo užfiksuotas greitis, skaitė. Važiuojant greičio ženklo nematė. Sūnus nežinojo, kad ji važiavo. Jis pareigūnams nurodė, kad vairavo jis, nes galvojo, kad važiavo kitu laiku. Pati tuo keliu važiavo kelis kartus iš Kauno. Šiuo atveju važiavo parvežti marčios giminaičių, parskridusių iš Airijos. Vasarą su sūnaus automobiliu važiavo tik vieną kartą. Kad blykčioja greičio matuoklio aparatas pravažiuojant, pati nematė ir jai apie tai niekas nesakė.
Liudytoja B. L. teisme parodė, kad vyro nebuvo namie. Pati neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė uošvienės, kad pavežtų iki Kauno parsivežti pusseserės, grįžusios iš Londono. Į Kauną išvyko apie 19.00 val., grįžo apie 01.00 val. Vyras buvo išvykęs, t. y. dirbo. Automobilis stovi prie namų T. gatvėje. Kada grįžo vyras, nematė. Bendravo su policijos pareigūne. Paskambino pareigūnei ir pasakė, kad nėra vyro ir kuomet grįš, jis atvyks į nuovadą. Pareigūnė paklausė kieno automobilis, jis sakė - vyro. Ar jos klausė kas vairavo automobilį, pati nepamena. Grįžus iš Kauno, vyras namie jau buvo. Kodėl vyras protokole parašė, kad jis gailisi, nežino. Visi giminės dabar yra išvykę, važiuodamos nieko nepirko.
Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad yra įmonės, kurioje dirba G. L., savininkas. G. L. yra keletą sykių parvežęs į Šiaulius, nes įmonė yra įsikūrusi T.. G. L. įmonėje dirba apie penkis mėnesius. Tą dieną pagal tachografą matosi, kad G. L. grįžo iš Suomijos apie 15.00 val. Parvežęs į Šiaulius apie 21.00- 23.00 val., jį išleido aikštelėje įvažiavus į Šiaulius ir išvažiavo. Į darbo vietą asmuo atvažiuoja įmonės automobiliu, nes dažnai automobiliai lieka Šiauliuose su kroviniu. Grįžus iš reiso, automobilis dažniausiai būna remontuojamas. Vairuotojai automobilį remontuoja patys. Tachografe matosi automobilio judėjimas. G. L. šeimos reikalų nežino. G. L. pasakė, kad yra atimtas vairuotojo pažymėjimas ir jis vykti į reisą negali. Žino, kad G. L. turėjo du amerikiečių gamybos automobilius, vieną miniveną.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta G. L., nutrauktina.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-2850995-13 (5 b. l.) nėra matyti, kas būtent pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį „Chrysler Town& Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pats G. L. teisme paaiškino, kad nurodytą dieną buvo Tytuvėnuose, o grįžęs iš reiso, remontavo automobilį; direktorius R. Š. parvežė jį namo; automobilis buvo paliktas namuose – Šiauliuose; motina su žmona išvyko į Kauną, nes žmona paprašė parvežti gimines kada jos išvyko, nežino; jam grįžus į namus, žmonos namie nebuvo. Kaip teisme parodė O. L., atėjus laiškui iš policijos, išsiaiškino, kad automobilį vairavo ji, nes marti paprašė nuvažiuoti į Kauną ir parvežti gimines; į Kauną vyko kartu su marčia; į Kauną išvyko apie 18.00- 19.00 val., pažeidimas buvo padarytas jai su marti grįžtant iš Kauno į namus; į namus grįžo apie 02.00 val. Liudytoja B. L. teisme parodė, kad pati neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė uošvienės, kad pavežtų iki Kauno parsivežti pusseserės, grįžusios iš Londono; į Kauną išvyko apie 19.00 val., grįžo apie 01.00 val.; grįžus iš Kauno, vyras namie jau buvo. Kaip teigė G. L. darbdavys R. Š., G. L. tą dieną pats į Šiaulius parvežė apie 21.00- 23.00 val. Policijos pareigūnė I. P., surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisme parodė, kad nuotraukoje vairavusio asmens nesimato; konkrečių aplinkybių nesiaiškino, nepamena. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje G. L. teigė, jog rašant paaiškinimą policijoje buvo pasimetęs; jo paklausė „ar gailiesi“, atsakė „taip“; tada pasakė „pasiaiškinsi teisme“, teismo manymu, G. L. gailėjimas, kuris yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus (nuoseklią liudytojų O. L., B. L., R. Š. poziciją; fotonuotraukos neaiškumą), nėra pakankamas jo kaltei pagrįsti.
Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog G. L. 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.10 val. Radviliškio rajone, Baisogalos mstl., kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 76-ame kilometre, esant leistinam 50 km/h greičiui, vairuodamas automobilį „Chrysler Town& Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 101 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 51 km/h. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. L. 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.10 val. Radviliškio rajone padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu - in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla G. L. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), nes šiuo atveju pažeidimas yra inkriminuotas netinkamam subjektui.
Atsižvelgus į O. L. duotus parodymus teisme, kad ji 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.10 val. Radviliškio rajone, Baisogalos mstl., kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 76-ame kilometre vairavo automobilį „Chrysler Town& Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos įstaiga turi imtis priemonių tam, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tinkamam subjektui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, teisėjas
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą G. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.