Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) – atstovams Živilei Babrauskaitei, Irmai Venckuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB (duomenys neskelbtini)) žinių vyriausiuoju redaktoriumi, turėdamas, be kita ko, pareigą žinoti televizijos programą ir laidų turinį reglamentuojančius įstatymus bei jais vadovautis, neužtikrino, kad prieš parodant eteryje reportažą jo turinys atitiktų Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) reikalavimus, ir organizavo darbą taip, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 19.15 val., televizijos kanalo TV3 programoje „TV3 žinios“ rodytame reportaže be kitos nedraudžiamos informacijos buvo skelbiama informacija – lažybas organizuojančios bendrovės UAB „T. S.“ siūloma lažybų pasiūla: lažybų įvykių pavadinimai ir lažybų įvykių baigtys su joms priskirtais koeficientais – nepatenkanti į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą, nes tokia informacija laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama, kurios skelbimas pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalį. Šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino iš dalies, nurodydamas, kad už jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytą reportažą buvo atsakingas jis, tačiau tuo metu negalvojo, ar minėto reportažo turinys atitinka ALĮ nuostatas, nes reportažo paskirtis buvo ne reklamuoti azartinius lošimus, o kalbėti apie ažiotažą dėl (duomenys neskelbtini) komandos pasiekimų. Jei ir buvo padarytas pažeidimas, S. B. nuomone, jis buvo mažareikšmis, nes negalėjo padaryti kam nors esminės žalos.

Institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytus kaltinimus ir prašė skirti S. B. administracinę nuobaudą teismo nuožiūra sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Dėl to sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnyje numatytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, pripažįstama, jog joje suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šių išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Nors pačiame ALĮ nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodyta, kad reklama laikoma bet kokia forma bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Pagal formuojamą teismų praktiką draudžiama, naudojant reklamą, bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. B. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties S. B. paaiškinimais tyrimo metu, tiek byloje esančiais tarnybiniais pranešimais, patikrinimo aktu, kitais rašytiniais duomenimis, tarp jų – susijusiais su S. B. atsakomybe. Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais patvirtinta, jog S. B. pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, nes vykdydamas savo veiklą, turėdamas, be kita ko, pareigą žinoti televizijos programą ir laidų turinį reglamentuojančius įstatymus bei jais vadovautis, neužtikrino, kad prieš parodant eteryje reportažą jo turinys atitiktų ALĮ reikalavimus, ir organizavo darbą taip, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 19.15 val., televizijos kanalo TV3 programoje „TV3 žinios“ rodytame reportaže be kitos nedraudžiamos informacijos buvo skelbiama informacija – lažybas organizuojančios bendrovės UAB „T. S.“ siūloma lažybų pasiūla: lažybų įvykių pavadinimai ir lažybų įvykių baigtys su joms priskirtais koeficientais – nepatenkanti į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos baigtinį sąrašą, nes tokia informacija laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama, kurios skelbimas pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalį. Todėl laikyti, kad S. B. veika buvo mažareikšmė ALĮ 10 straipsnio 9 dalies prasme, nėra pagrindo.

S. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, trukmę, pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į S. B. asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus S. B. minimalią baudą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

S. B. taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nenustatyta. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju S. B. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, prašymus paduodant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500 € (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK: 18091608788), įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.