Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-55-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
A15.-55-972/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01526-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-55-972/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01526-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 20126005436(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., gimusiam 1998 m. gruodžio 11 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2020 m. gegužės 31 d., apie 13.19 val., ties Bangų g. 13, Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, daniški valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas gatve sustojo ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitų transporto priemonių eismui, pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl to atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadino. Vairuotojas N. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), reikalavimus, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais N. B. pažeidė KET 9, 14, 101, 220, 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas N. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino iš dalies, nepripažino sukėlęs eismo įvykį bei kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET. Jis paaiškino, kad jam važiuojant judrioje gatvėje Klaipėdoje (jis buvo atvykęs iš Kauno), į jo vairuojamo automobilio „Volkswagen Jetta“ galą atsitrenkė kitas automobilis. Dėl kokios priežasties taip atsitiko, pasakyti negali, mano, kad vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo. Išlipę iš automobilių, jis su kito automobilio vairuotoju susitarė, kad policijos nekvies, užpildys tik eismo įvykio deklaraciją. Jis (N. B.) nenorėjo, kad į įvykio vietą būtų kviečiama policija, nes vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Patraukę automobilius į kiemą, pastebėjo, kad nei vienas iš jų neturi tušinuko. Kito automobilio vairuotojas pasakęs, kad eina iki draugo pasiimti tušinuką, išėjo. Kol jo laukė grįžtant (laukė daugiau nei pusę valandos), pastebėjo, kad jo (N. B.) vairuotas automobilis neapgadintas, labai skubėjo namo, todėl žinodamas, kad jis dėl eismo įvykio nėra kaltas, kaltas automobilio „BMW“ vairuotojas, nesulaukęs pastarojo išvažiavo. Automobilis, kurį jis vairavo eismo įvykio metu, priklausė jo draugui, šiuo metu yra jau parduotas.

Kaip liudytojas apklaustas N. S. (N. S.) parodė, kad jis važiuodamas automobiliu „BMW“ pamatė, kaip priekyje jo važiavęs automobilis „Volkswagen Jetta“ sustojo, todėl sustojo ir jis. Kadangi neveikė priekyje sustojusio automobilio galiniai žibintai, tai jis iš karto nepastebėjo, kad šis automobilis pradėjo staiga judėti atgal. Sureagavo tik tada, kai jo automobilis supypsėjo, perspėdamas apie artėjančią kliūtį. Jis tik suspėjo paspausti garsinį signalą, tačiau automobilis, judėdamas atgal, trenkėsi į jo automobilio priekį. Išlipęs iš automobilio iškart nufotografavo įvykio vietą, automobilius. Automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotojas pravažiavo posūkį, todėl norėjo pavažiuoti atgal, kad galėtų įsukti į jį. Eismo įvykio kaltininkas automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotojas atsiprašė dėl eismo įvykio, kad įvažiavo į jo automobilio priekį, teigė, kad atvyko iš kito miesto, ir ieškojo kažko, siūlė susitarti, nekviesti policijos. Tada jie patraukė savo automobilius nuo kelio, sutarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau nei jis, nei kitas vairuotojas neturėjo tušinuko, todėl jis nubėgo jo paimti. Užtruko apie 5 min., tačiau grįžęs eismo įvykio kaltininko neberado. Tada jis paskambino policijai.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo N. B. paaiškinimo policijai matyti, kad jis 2020 m. gegužės mėnesį vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamųjų namų, Klaipėdos mieste (gatvės nežino), kai iš paskos važiavo automobilis „BMW“. Minėto automobilio vairuotojas galimai nesilaikė atstumo arba paspaudė greičio pedalą ir atsitrenkė į jo vairuoto automobilio galinę dalį. Tada jis sustojo, sustojo ir „BMW“ automobilio vairuotojas. Abu išlipę iš automobilių sutarė, kad policijos nekvies, patys užsipildys eismo įvykio deklaraciją. Apžiūrėję automobilius, pastebėjo, kad jo (N. B.) automobiliui jokių apgadinimų nepadaryta. Tada jie patraukė automobilius į netoliese buvusį kiemą, ir „BMW“ automobilio vairuotojas nuėjo kažkur pasiimti tušinuko. Tada jis dar kartą gerai apžiūrėjo savo automobilį, pamatęs, kad jis neapgadintas, nebelaukė „BMW“ automobilio vairuotojo ir išvažiavo, nes jis neturi teisės vairuoti ir nenorėjo problemų. Tvirtina, kad dėl eismo įvykio nėra kaltas, nes ne jis įvažiavo, o jam įvažiavo į automobilio galinę dalį. Dėl to, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, labai gailisi (b. l. 21).

Iš 2020 m. gegužės 31 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 13.22 val. buvo gautas pranešimas apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, esančios Bangų g. 13, Klaipėdoje. Nuvykus į eismo įvykio vietą, automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. S. paaiškino, kad jam važiuojant automobiliui „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos, pastarojo vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti ir, įjungęs atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti atgal, dėl to atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį, taip jį apgadindamas. Išlipus iš automobilių, transporto priemonės „Volkswagen“ vairuotojas pasiūlė susitarti dėl žalos atlyginimo. Jis nesutiko, pasakė, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. „Volkswagen“ vairuotojas sutiko ir pasakė, kad reikia patraukti automobilius nuo kelio. Patraukęs automobilį nuo kelio pastebėjo, kad automobilio „Volkswagen“ vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po eismo įvykio jis nufotografavo automobilio „Volkswagen“ valstybinius numerius (b. l. 7).

N. S. savo 2020 m. gegužės 31 d. paaiškinime policijai nurodė, kad jis važiavo ties Bangų g. 13 namu, Klaipėdos mieste, kryptimi nuo Tilžės g. link Kooperacijos g., kai priekyje važiavęs automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo. Jis taip pat sustojo minėtam automobiliui iš galo. Tada automobilis „Volkswagen Jetta“ pradėjo judėti atbuline eiga ir savo galine dalimi atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Po eismo įvykio abu išlipo iš automobilių. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas ir keleivis siūlė susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau jis (N. S.) nesutiko, sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jie patraukė automobilius į kiemą. Jis (N. S.) išėjo paimti tušinuko, grįžęs neberado automobilio „Volkswagen Jetta“ ir jo vairuotojo. 2020 m. lapkričio 25 d. paaiškinime policijai N. S. nurodė, kad automobilio „Volkswagen“ vairuotojas pravažiavo posūkį iš Bangų g. į Baltikalnio g., sustojo ir pradėjo važiuoti atgal tiesiai į jo (N. S.) vairuojamą automobilį „BMW“. Neveikė automobilio „Volkswagen“ galiniai žibintai, dėl to jis vėlai pastebėjo, kad automobilis „Volkswagen“ važiuoja į jį. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas pasiūlė tartis vietoje ir patraukti automobilius nuo kelio. Jis (N. S.) padarė kelias nuotraukas ir patraukė automobilį. Jie sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Nerado rašiklio, todėl jis (N. S.) nuėjo 5 min. iki parduotuvės, grįžęs neberado automobilio „Volkswagen Jetta“ ir jo vairuotojo, todėl paskambino į policiją (b. l. 8, 22).

Iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti automobilio „Volkswagen Jetta“ valstybiniai numeriai bei eismo įvykio metu padaryti automobilio „BMW“ apgadinimai (b. l. 10-13).

Iš N. S. pateiktos 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų buvo padaryta 2 503,05 Eur turtinė žala (b. l. 14, 23).

Iš LR transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis civilinės atsakomybės draudimas baigėsi 2019 m. gruodžio 26 d. (b. l. 18).

Iš duomenų apie N. B., gim. 1998 m. gruodžio 11 d., matyti, kad N. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad N. B. 2020 m. gegužės 31 d., apie 13.19 val., ties Bangų g. 13, Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, daniški valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas gatve sustojo ir, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitų transporto priemonių eismui, pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl to atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „BMW“, taip jį apgadino. N. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, reiškia, padaryta žala viršija 750 Eur (15 x 50) sumą). Šiais savo veiksmais N. B. pažeidė KET 9, 14, 101, 220, 226 punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Teismas N. B. iškeltą versiją, kad ne jis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į už jo važiavusio automobilio „BMW“ priekinę dalį, o būtent automobilio „BMW“ vairuotojas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Volkswagen Jetta“ galinę dalį, todėl būdamas įsitikinęs, kad ne jis kaltas, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Tokią jo versiją paneigia nuoseklūs ir logiški N. S. paaiškinimai policijai, jo parodymai teisme, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos bei kita rašytinė bylos medžiaga. N. S. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad priekyje jo važiavęs automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ties Bangų g. 13, sustojo ir jis. Automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotojas pravažiavo posūkį, todėl norėjo pavažiuoti atgal, kad galėtų įsukti į jį. Kadangi neveikė priekyje sustojusio automobilio „Volkswagen Jetta“ galiniai žibintai, tai jis iš karto nepastebėjo, kad šis automobilis pradėjo staiga judėti atgal, judėdamas atgal, minėtas automobilis trenkėsi į jo automobilio priekį. Automobilio „Volkswagen Jetta“ vairuotojas atsiprašė dėl eismo įvykio, pripažino savo kaltę, kad įvažiavo į jo automobilio priekį, siūlė susitarti dėl žalos atlyginimo, prašė nekviesti policijos, jie susitarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Netikėti N. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad juos iš dalies patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo N. B. parodymai, kad jie sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, susitarė patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nekviesti policijos; jis nenorėjo, kad būtų iškviesta policija, nes nenorėjo problemų. Pažymėtina, kad KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad N. B. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas aptartus KET reikalavimus. Kad ir jo vairuotai transporto priemonei „Volkswagen Jetta“ jokie apgadinimai, kaip jis pats nurodo, nebuvo padaryti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jis suvokė, jog įvyko eismo įvykis, matė, kad jo metu buvo padaryti automobilio „BMW“ apgadinimai, nes siūlė tartis dėl žalos atlyginimo, todėl privalėjo elgtis, kaip nurodyta KET 220 punkte.

N. B. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad N. B. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, į N. B. asmenybę – jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. B. paskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, jų dydžius nustatant didesnius, nei numatyti baudų minimumai. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkiausiąjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, ribose (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje, padarymą vairuotojams gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Nors N. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, šios teisės nėra įgijęs, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). Atsižvelgiant į tai, kad N. B. jau yra baustas už KET pažeidimus, tai yra už transporto priemonių vairavimą, neturint tam teisės, jam skirtina ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje, padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Jetta“, daniški valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ne N. B., o kitam asmeniui, kaip nurodė N. B., jo draugui, pasak N. B., automobilis yra jau parduotas. Duomenų apie tai, kad N. B. draugas perdavė savo automobilį naudotis N. B., žinodamas, kad juo naudojantis bus daromi administraciniai nusižengimai, bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimas šiuo atveju nėra privalomas, minėta administracinio poveikio priemonė pažeidėjui netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi,

nutaria:

N. B. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, N. B. už šiuos administracinius nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti N. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20126005436, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė