- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1-107-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54937-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- E. G.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorui S. P., kaltinamajam E. G., kaltinamojo gynėjai advokatei D. V.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2019 m. gruodžio 26 d. laikotarpiu nuo 22:00 val. iki 22:39 val., nuo (duomenys neskelbtini), Kretingos r. iki Klaipėdos g. 82, Kretingoje esančios žiedinės sankryžos, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2019 m. gruodžio 26 d. 22:58 val., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0393 jam nustatytas 1,81 ‰ (promilių) neblaivumas.
E. G. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gruodžio 26 d. Jau buvo grįžęs namo ir užmigęs, kai jam paskambino draugė, kad neįeina Klaipėdoje į butą, nes mašinoje paliko raktus. Pabudęs jautėsi normaliai, neatrodė, kad kažkas būtų blogai, todėl sėdo ir išvažiavo, vežė raktus. Alkoholį vartojo prieš užmiegant, buvo išgėręs kažkiek viskio, kiek tiksliai negali pasakyti. Tuo momentu nesijautė blogai, galvojo, kad gali važiuoti. Žino, kad įstatymas draudžia vairuoti išgėrus, bet tuo momentu nepagalvojo. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), iš namų į Klaipėdą. Pareigūnai jį sulaikė Kretingoje, žiedinėje sankryžoje. Neišsuko žiedinės sankryžos, pravažiavo tiesiai, tada sustojo ir laukė pareigūnų. Prieš žiedinę sankryžą bandė stabdyti, bet nuvažiavo tiesiai. Taip atsitiko, nes buvo išgėręs ir buvo pašalę. Greičio atrodo neviršijo, važiavo 60 km/h greičiu, tiesiog neapskaičiavo. Šiek tiek apgadino ženklus ir mašina sudegė, kažkas pradėjo rūkti. Automobilis Audi A6 priklauso jam. Jo elgesys nepateisinamas, bet mano, kad teismas gali pasitikėti, nes pirmas toks stiprus įvykis. Ir kiti administraciniai pažeidimai ne vien jo padaryti, nes tą mašiną dalinasi su draugais, padaro kokią baudą, eina, užmoka ir palieka ant jo. Kai kurie pažeidimai yra jo, bet daugelis pažeidimų ne jo. Visas baudas yra sumokėjęs ir paskutinį nurodymą yra įvykdęs, dabar nuo sausio 1 dienos yra atimta teisė vairuoti. Dirba (duomenys neskelbtini), konteineriniams laivams ruošia pakrovimo planus, organizuoja krovą, darbe reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Ir nuvažiuoti į darbą, ir darbe reikalingos teisės, nes vairuoja vilkikus, kai yra trūkumas žmonių. Šiuo metu laikinai gyvena su mama, šiaip atskirai gyvena Klaipėdoje. Su mama santykiai geri, mama gali daryti teigiamą įtaką, nes yra per daug gera. Mamai apie įvykį papasakojo pats, mama vertino blogai. Užstatą sumokėtų pats per kelis kartus. Įsipareigoja nevartoti alkoholio ir klausyti mamos.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2019 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 22:39 val. gautas pranešimas, kad Kretingoje, Klaipėdos g. ties 82 namu esančioje žiedinėje sankryžoje, yra eismo įvykis. Nuvykus į minėtą vietą paaiškėjo, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas sau priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, įvažiavo į žiedinę sankryžą, dėl ko joje apgadino du kelio ženklus, žiedinę sankryžą apšviečiantį elektros stulpą bei sau priklausantį automobilį. Kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo jį supančioje aplinkoje, svirduliavo, kalbėjo nerišlia kalba, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu, kuriuo 22:43 val. pirmu patikrinimu jam nustatytas 1,85 promilių girtumas, pakartotiniu - 22:58 val. 1,81 promilių girtumas. Vairuotojas nušalintas nuo tolimesnio automobilio vairavimo (b. l. 1);
2019 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad E. G. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 pirmojo tikrinimo metu 22.43 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 22.58 val. – 1,81 promilių girtumas (b. l. 10);
asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad E. G. 2019 m. gruodžio 26 d. 22.43 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 nustatytas 1,85 promilių girtumas, 2019 m. gruodžio 26 d. 22.58 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 15);
2019 m. gruodžio 26 d. apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuota įvykio vieta adresu Kretinga, Klaipėdos g. ties 82 namu esančioje žiedinėje sankryžoje. Žiedinėje sankryžoje matomi apgadinti du kelio ženklai ir žiedinės sankryžos viduryje stovėjęs apšvietimo stulpas. Žiedinės sankryžos viduryje matomos pasklidusios automobilio dalys, apšvietimo stulpo stiklai bei nuvirtę ten buvę augalai. Ant asfaltbetonio, t. y. žiedo pietinėje pusėje matomos tepalų dėmės bei pasklidusių automobilių detalių šukės. Priešais 82 namą, matomas į pietvakarių pusę, priekiu stovintis apgadintas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priekiniai automobilio ratai ant šaligatvio, galiniai ant asfaltbetonio. Matomi išoriniai apgadinimai: automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės sparnas, priekiniai žibintai, abu priekiniai ratai (b. l.16-28);
alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 patikros sertifikatu Nr. 1141463, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas E. G. neblaivumas galioja iki 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 14).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.
Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. E. G. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu E. G. neblaivumu teismas neturi. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisme gautas S. G. prašymas atleisti kaltinamąjį E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
E. G. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, laikomas neteistu (b. l. 60).
E. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš 2019 m. gruodžio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad dėl E. G. sukelto eismo įvykio buvo apgadinti kelio ženklai, apšvietimo stulpas, tačiau byloje duomenų apie padarytą žalą nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Kaip jau minėta E. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nors ir laikomas nusikaltusiu pirmą kartą, byloje esantys duomenys rodo, kad jis anksčiau buvo teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Be to, byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro rodo, kad E. G. buvo eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nesumokėjęs dalies paskirtų baudų. 2019 m. gruodžio 4 d. protokolu su administraciniu nurodymu už Kelių eismo taisyklių pažeidimą E. G. paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Nors kaltinamasis teigė, kad ne visi jo vardu registruoti administraciniai nusižengimai yra padaryti jo paties, dalį yra padarę jo draugai, vairuodami jam priklausantį automobilį, teismas neturi pagrindo abejoti oficialiais administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis apie E. G. padarytus administracinius nusižengimus ir jam paskirtas nuobaudas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja E. G., rodo jo abejingą požiūrį į įstatymo reikalavimų laikymąsi ir nesuteikia pagrindo manyti, jog E. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Taip pat teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju laiduotoja S. G. yra E. G. mama. S. G. neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojama teigiamai. Nors E. G. tvirtino, jog šiuo metu jis laikinai gyvena su mama ir ji gali daryti jam teigiamą įtaką, teismo vertinimu tai, kad S. G. pati yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų, leidžia daryti išvadą, kad S. G. pati dalyvaudama kelių eisme nėra dėmesinga ir pareiginga, o būtent toks turėtų būti asmuo, galintis išaiškinti pirmą kartą už grubų Kelių eismo taisyklių nesilaikymą teisiamam asmeniui jo pavojingo elgesio pobūdį ir pasekmes bei teigiamai jį paveikti, kad ateityje teisės pažeidimai nesikartotų. Aptartos aplinkybės
kelia pagrįstų abejonių ar S. G. yra tinkamas asmuo daryti teigiamą įtaką E. G., todėl darytina išvada, jog atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos S. G. atsakomybei nėra teisinio pagrindo.
Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. laikomas neteistu ( b. l. 60), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 61-71), dirbantis (b. l. 72).
Įvertinus visų aplinkybių visumą, E. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, skirtina bausmės minimumui artima 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam pripažinus kaltę, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, E. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu tik dėl laimingo atsitiktinumo niekas nenukentėjo, taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam dvejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad E. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. G. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).
E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-90), ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 91-93) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės apribojimas automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-37), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. 36 MGL (1800 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
E. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikiną nuosavybės apribojimą automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.