Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo S. T. (S. T. ), gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pi­liečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 15 d., apie 0³⁰ val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), S. T. sulaikomas nevykdė Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrėjo M. Z. , einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimo ištraukti rankas iš po savęs, kad jos būtų matomos ir sudėti jas už nugaros, stangrino rankas, muistėsi, kišo rankas po savimi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. T. teisme kaltės pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad pas V. buvo jis ir L. Š. , paskui atvažiavo M. K. ir A. M. . Neilgai trukus po K. ir M. atvykimo, jis pamatė gulinčius ant žemės Š. ir M.. L. sakė, kad M. pradėjo prie jo kabinėtis, įžeidinėti. Jis konflikte nedalyvavo, tik juos išskyrė. Policiją iškvietė pats M., kai pareigūnai atvažiavo jis miegojo, kai jį surakintą išvedė į lauką pamatė kieme gaisrinę, buvo du policijos ekipažai. Jį pažadino su „tazeriu“, prie durų su pareigūnais nesikalbėjo, kai duris pjovė negirdėjo. Ką įleisti į namus sprendė V., jis namo šeimininkas. Dėl nuobaudos skyrimo savo prašymų bei siūlymų nepateikė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė M. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie sumuštą žmogų (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu nukentėjusysis nurodė buvęs pas V.. Nuvykus į V. namus ilgai beldėsi į duris, bet niekas jų neatidarė, anapus durų matė du tarpusavyje bendraujančius asmenis. T. nulipo laiptais ir priėjo prie lango, buvo iki pusės nuogas, jį matė apšvietus langą prožektoriumi. Buvo duotas nurodymas atidaryti duris, nurodymo nevykdė, grasino iškviesti policiją, nes braunamasi į namus. Buvo susisiekta su budėtoju ir gautas leidimas laužti duris. Išsikvietė gaisrinę, pastiprinimą iš policijos. Gaisrininkams išpjovus duris buvo patekta į namo vidų, ji užėjo į vidų po asmenų sulaikymo.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. Z. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie M. sumušimą, buvo nuvykta prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Kadangi jų niekas neįsileido, išsikvietė gaisrininkus kurie išpjovė duris, po to jis su kolega įėjo į patalpas, palipus į antrą aukštą rado gulinčius K. ir T., T. nemiegojo, jis tik vaidino miegantį, nes jo ranka judėjo. Buvo duota komanda lipti iš lovos ir rankas laikyti antrankių uždėjimui, jis norėjo traukti jo rankas, tada T. pašoko iš lovos, priešinosi, todėl buvo panaudotas elektrošokas.

Teisme liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad jis miegojo viename kambaryje su T.. Jį pažadino pareigūnai, liepė atsikelti iš lovos, surakino vienais antrankiais abu ir nuvedė į mašiną.

Tyrėjo M. Z. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad antrame namo aukšte buvo sulaikomas S. T. , kuris nevykdė jo, kaip policijos pareigūno, teisėtų reikalavimų ištraukti rankas iš po savęs, kad jo rankos būtų matomos, kad jose nėra pavojingų daiktų, suglausti rankas ir jas laikyti už nugaros, kad būtų galima uždėti antrankius. S. T. stangrino rankas, muistėsi, kišo rankas po savimi, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „tazer“. S. T. buvo sulaikomas todėl, kad atitiko nukentėjusiojo nurodytus jį sumušusio asmens požymius. (b.l. 5-6).

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad S. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų einant jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, jo veika atitinka ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo sudėtį, nu­ma­ty­to Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo girtumas nepatvirtintas jokiomis leistinomis priemonėmis.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. T. (S. T. ) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir paskirti administracinę nuobaudą – baudą 115 Eur (šimtą penkiolika eurų).

Išaiškinti S. T. , kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK). Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 str. 3 d. numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.