- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1018-513/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09776-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- B. A.
- Trečiasis asmuo
- P. Ž.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo atstovui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei B. A., tretiesiems asmenims P. Ž., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarei V. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl buto įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotas hipotekos lakštas, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 222-1N/2009 įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-19 sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tretysis asmuo P. Ž. apgaulės būdu nuslėpė svarbų faktą apie antrosios santuokos sudarymą, sudarydamas sandorį ir neturėdamas sutuoktinės rašytinio leidimo jį sudaryti, todėl pažeidė CK 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus ir kitai šaliai, t. y. atsakovei B. A. neatskleidė esminės informacijos sutarties sudarymui. Nors byloje įrodyta, jog sudarant sandorį su atsakove B. A., tretysis asmuo P. Ž. neatskleidė kitai šaliai esminės informacijos, ją nutylėjo, t. y. panaudojo apgaulę, tačiau sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas atsakovės B. A. nesąžiningumas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šios sandorio šalies, t. y. atsakovės, sąžiningumo prezumpciją. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės dukra iš pirmosios santuokos A. P., gim. 1992-02-13, ieškinio padavimo teismui metu jau buvo pilnametė. Vykdomosios bylos duomenys pagrindžia, jog įkeistas butas, mergaitei dar esant nepilnametei ir gyvenant tame bute, nebuvo išvaržytas, todėl A. P. teisė į būstą, jai esant nepilnametei, nebuvo pažeista ir mergaitei buvo sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovės nurodytus du pagrindus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorio, sudaryto tarp trečiojo asmens P. Ž. ir atsakovės B. A., pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tuo metu, kai P. Ž. įkeitė šeimos turtą, buvo reikalingas ne tik jos, bet Vaikų teisių apsaugos tarnybos sutikimas įkeisti butą ir teismo leidimas. Sudarant įkeitimo sandorį, jį registruojant hipotekos skyriuje ir teismui priimant sprendimą dėl buto įkeitimo, nuo teismo buvo nuslėpta įkeičiamo turto padėtis bei galimybės jį įkeisti. Teismas nepastebėjo, kad buvo reikalingas ir teismo leidimas, nes šeimoje augo nepilnametė jos dukra. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina teisės normas reglamentuojančias nepilnamečio vaiko teises į gyvenamąjį būstą, neapgina vaiko interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė B. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė galėjo būti nesąžininga. Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl nepilnamečių vaikų. Sutuoktinių sūnus gimė po buto įkeitimo, o ieškovės dukrai iki jos pilnametystės galiojo jos išsituokusių tėvų šeimos teisinis rėžimas. Nors nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą turi būti ginama, tačiau tuo pirmiausia privalo pasirūpinti vaiko tėvai. Nepagrįstas ir ieškovės argumentas dėl teismo leidimo nebuvimo. 2008-10-06 sudarant hipotekos lakštą, ieškovė ir tretysis asmuo bendrų nepilnamečių vaikų neturėjo. Ieškovei sudarius santuoką su trečiuoju asmeniu, šeimos turto teisinis rėžimas gali galioti tik jų bendram vaikui, kuris buto įkeitimo sandorio sudarymo dieną dar nebuvo gimęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-10-06 atsakovė B. A. ir tretysis asmuo P. Ž. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino trečiajam asmeniui 131 000 Lt iki 2009-01-06. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2009-05-29 buvo užregistruotas hipotekos lakštas, o 2009-06-02 įregistruota sutartinė hipoteka apie tai, kad trečiasis asmuo P. Ž. paskolos davėjai atsakovei B. A. įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Naujakiemio g. 12–43, Klaipėdoje. Sutartinės hipotekos lakštą Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M. patvirtino 2008-10-06, notarinio registro Nr. VM9-5846. Hipotekos lakšte trečiasis asmuo patvirtino, kad jo du nepilnamečiai vaikai gyvena su savo motina (buvusia sutuoktine), todėl įkeičiamam daiktui šeimos turto statusas netaikomas. Ieškovė S. Ž. su trečiuoju asmeniu P. Ž. susituokė 2008-10-04. Ieškovei ir trečiajam asmeniui 2009-01-18 gimė sūnus I. Ž.. Ieškovė iš pirmosios santuokos turi dukrą A. P., gim. 1992-02-13.
Byloje ginčijama sutartinė hipoteka, t.y. skolininko P. Ž. ir kreditorės B. A. sutartis, tačiau sutarties šalis – skolininkas P. Ž. nedalyvauja byloje atsakovu (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), todėl teismas turėjo pasiūlyti ieškovei ištaisyti ieškinio trūkumus ir/ar pasiūlyti pakeisti šalis (CPK 48 str., 296 str.1 d. 11 p. ir 2 d.). Be to, nevisiškai atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali jį įkeisti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą; jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sandoriui sudaryti būtinas teismo leidimas. Pagal nurodytos įstatymo normos prasmę teismo leidimas yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl tokio, kuris atitinka dvi sąlygas: turtas turi būti nekilnojamasis daiktas ir jis turi būti pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas taip pat taikomas tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams.
Aiškinant CK 3.84 straipsnio 2 dalyje pavartotą sąvoką „gyvenamoji patalpa“, ji vertintina ne kaip teisinė, bet kaip faktinė. Kasacinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-90/2005), yra nurodęs, kad nustatant šeimos gyvenamąją vietą, reikėtų atsižvelgti į gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nurodytus CK 2.16-2.17 straipsniuose. Reikalavimas gauti teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Šioje byloje sprendžiamas klausimas buvo dėl nepilnametės ieškovės dukros A. P. teisės į gyvenamąją patalpą pažeidimo, todėl būtina išsiaiškinti ar 2008-10-04 sukurta šeima faktiškai gyveno ginčo bute ginčijamo sandorio sudarymo metu (2008-10-06), nes byloje yra skirtingų duomenų, pavyzdžiui, gyventojų registro duomenys apie tai, kad ieškovės ir jos dukters gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota tik 2009-10-20, o trečiojo asmens P. Ž. gyvenamoji vieta nuo 2008-06-12 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra nenustatyta šeimos gyvenamoji vieta ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tai galėtų būti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai apie tai, kokią mokslo įstaigą lankė nepilnametis vaikas, kokia gyvenamoji vieta nurodyta šeimos narių sveikatos istorijos bylose, koks adresas nurodytas asmens bylose mokymo ir darbo vietose ir pan. (CPK 177–178 str., 179 str. 1 d.). Tik įvertinus visus įrodymus ir nustačius šeimos faktinę gyvenamąją vietą galima spręsti ar butą ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo galima pripažinti šeimos gyvenamąja patalpa, ar prieštarauja ginčijamas sandoris imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-19 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.