Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-5942-1030/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
e2-5942-1030/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03409-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5942-1030/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03409-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovei E. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl nedidelių sumų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „NEO Finance“ patikslintu ieškiniu (DOK-27506) prašo teismo priteisti jai iš atsakovės E. B.: 1) 1 150,98 Eur negrąžintos kredito dalies; 2) 100,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 28 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos); 3) 20,77 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 150.98 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugsėjo 19 d.; 4) 489,60 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 4,64 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 28 d.; 6) 20,77 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 150,98 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugsėjo 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 39 Eur žyminio mokesčio; 9) 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei E. B. ieškinys įteiktas asmeniškai, o patikslintas ieškinys – per elektroninių paslaugų portalą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. rugsėjo 19 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 422,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20,77 proc.) bei 160,62 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020 m. balandžio 28 d. Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė.

Dėl negrąžintos kredito dalies

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 1 150,98 Eur negrąžintą kredito dalį (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 1 punktas).

Konstatuotina, kad tarp šalių vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovei netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 1 150,98 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties nutraukimo

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 100,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 28 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 2 punktas).

Šalių Sutartimi atsakovė įsipareigojo, be kita ko, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties Specialiojoje dalyje, – 20,77 proc.) palūkanas (Sutarties Bendrosios dalies 1.7, 1.10, 1.15, 2.1 punktai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 100,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. balandžio 28 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties termino pabaigos

Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti 20,77 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 150,98 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugsėjo 19 d. (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 3 punktas).

Minėta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties Specialiojoje dalyje, – 20,77 proc.) palūkanas. Šalių Sutarties terminas buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Minėta ir tai, kad Šalių Sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. balandžio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, aptariamas ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti vieną iš civilinės atsakomybės formų, t. y. priteisti pagal Sutartį ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, yra teisiškai pagrįstas, todėl tenkinamas. Ieškovei priteistinos negautos pajamos (nuostoliai): 20,77 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 1 150,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 19 d.).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

Ieškovė taip pat prašo priteisti 489,60 Eur tarpininkavimo mokesčio (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 4 punktas).

Sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi per Sutarties terminą sumokėti ieškovei 160,62 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Pagal ieškovės pateiktą mokėjimų lentelę atsakovė yra sumokėjusi 8,92 Eur šio mokesčio.

Atsižvelgiant į pirmiau cituotą kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, 151,70 Eur (160,62-8,92) atsakovės ieškovei pagal Sutartį nesumokėto tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) taip pat patenka į ieškovės pagal Sutartį negautų pajamų (nuostolių) apimtį, todėl šis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovės, netinkamai vykdžiusios Šalių Sutartį.

Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti likusią dalį tarpininkavimo mokesčio. Šalių Sutarties Specialiojoje dalyje numatyta, kad visas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos yra 518,46 Eur, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 357,84 Eur.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą; šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Šiame punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį; jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Įvertinęs cituotas šalių Sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju Sutartyje numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl, remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, ieškovės parengtos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis, kuriam taikyta nuolaida, laikytinas netesybomis (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 17-18 punktai; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2A-110-796/2020 24 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020 21 punktas). Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje e2A-110-796/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į pirmiau cituotą kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šiuo teismo sprendimu patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – 20,77 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) – nebėra pagrindo taikyti kitą civilinės atsakomybės formą – netesybas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą pagal Sutarties 5.3.2 punktą, kaip netesybas. Todėl, ieškovei priteisus negautas pajamas – 151,70 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida), kitoje dalyje jos reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetamas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti 4,64 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. balandžio 28 d. (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 5 punktas) bei 20,77 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 150,98 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugsėjo 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 6 punktas).

Šiame sprendime jau minėta, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Ieškovės argumentų kontekste pažymėtina, kad teismo įgaliojimai priteisti arba kompensuojamąsias palūkanas (netesybas), arba negautas pajamas (nuostolius) nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra siejami su laikotarpiais, už kuriuos šios civilinės atsakomybės formos taikomos, nes teisė reikalauti taikyti civilinę atsakomybę kyla iš prievolės pažeidimo fakto, o ne jo laiko ar trukmės. Todėl, ieškovei priteisus pagal Sutartį negautas pajamas (nuostolius), nėra pagrindo kartu taikyti kitą civilinės atsakomybės formą – kompensuojamąsias palūkanas.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė yra pasirinkusi tokį nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties nutraukimo bei negautų pajamų – nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties termino pabaigos – apskaičiavimo būdą, kad jos skaičiuojamos nuo likusios negrąžintos kredito dalies. Toks palūkanų skaičiavimas, teismo nuomone, nėra neteisingas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, taip apskaičiuojant šias palūkanas, jos už atitinkamus laikotarpius yra (bus) didesnės nei būtų buvusios skolininkei tinkamai vykdant sutartį, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad atsakovei pritaikyta civilinė atsakomybė nepadengia atsakovės patirtų nuostolių dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Ieškovė, prašydama priteisti 20,77 proc. kompensuojamąsias palūkanas, remiasi Sutarties 6.1 punktu. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (metinė palūkanų norma – 20,77 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos civilinėje teisėje ir kasacinio teismo praktikoje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Atsižvelgiant į Sutarties 6.1 punkto formuluotę „už naudojimąsi vartojimo kredito suma“, konstatuotina, kad šiame Sutarties punkte yra aptariamos mokėjimo (pelno) palūkanos ir nėra pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios dėl 20,77 proc. dydžio metinių kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

Pabrėžtina ir tai, kad, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Vadinasi, Sutarties 6.1 punkto nuostata dėl mokėjimo (pelno) palūkanų nustojo galioti po Sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 20,77 proc. dydžio palūkanas iki visiško kredito grąžinimo yra nepagrįstas dar ir šiuo aspektu.

Kartu paminėtina, kad, kreditoriui laiku kreipiantis į teismą dėl prievolių pagal sutartį netinkamo vykdymo, kompensuojamąją funkciją už naudojimąsi kreditoriaus pinigais taip pat atlieka procesinės palūkanos, skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurias ieškovė taip pat prašo priteisti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta minėti ieškovės reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetami.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas (patikslinto ieškinio (DOK-27506) rezoliucinės dalies 7 punktas).

Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra sumokėjusi 39 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 192,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO finance“ iš atsakovės E. B.:

– 1 150,98 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų devyniasdešimt aštuonių centų) negrąžintą kredito dalį;

– 100,50 Eur (vieną šimtą eurų penkiasdešimt centų) mokėjimo (pelno) palūkanų;

– negautas pajamas (nuostolius): 20,77 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 1 150,98 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų devyniasdešimt aštuoni centai)) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 19 d.);

– 151,70 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro ir septyniasdešimties centų) tarpininkavimo mokestį;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 403,15 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trijų eurų ir penkiolikos centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 192,10 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų ir dešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė