Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo A. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ str. 1 d. pažeidimą nubaustas 3000 Lt bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – ir Institucija) A. J. 2014 m. sausio 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0307-0198 pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad A. J., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 str. 2 d. reikalavimus, nes neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje darbuotojai dirbtų tik pasirašius su jais darbo sutartis ir apie jų darbo pradžią pranešus Sodros teritoriniam skyriui, o būtent, A. V., nebūdamas įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nelegaliai dirbo minėtoje bendrovėje kūriku ir tai buvo aptaręs su įmonės vadovu A. J. – 2013 m. gruodžio 1 d., sekmadienį, A. V. buvo įmonės teritorijoje ir katilinės patalpose, rūpinosi katilo veikimu, t. y. kontroliavo katilo temperatūrą, o pastebėjęs, kad temperatūra per daug aukšta, bandė ją sumažinti, užpildamas pakurą vandeniu (4–5 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys, kad teismas jo (apelianto) ir liudytojų R. D. bei A. V. paaiškinimus, jog A. V. įmonės teritorijoje buvo atsitikinai, vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės, tačiau tokio sprendimo neargumentavo, ir kartu tais pačiais įrodymais – tų pačių asmenų analogiškais paaiškinimais, grindė jo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo 2014 m. sausio 8 d. protokole ir skundžiamame nutarime, kuriuo A. J. pagal ATPK 41³ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda, suformuluoti iš esmės skirtingi kaltinimai – nurodytos skirtingos galbūt padaryto teisės pažeidimo faktinės aplinkybės. Iš skundžiamo nutarimo galima susidaryti įspūdį, kad A. J. yra kaltas dėl to, kad leido savo vadovaujamos bendrovės patalpose būti asmeniui (A. V.), kuris UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka, o apie kažkokį A. V. nelegalų darbą bendrovėje net neužsimenama. Gi A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo deklaruota kitokia jam inkriminuojamo pažeidimo esmė ir nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kad A. V. nebuvo įdarbintas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal susitarimą su bendrovės vadovu A. J. 2013 m. gruodžio 1 d. dirbo nelegaliai minėtoje bendrovėje kūriku, buvo įmonės teritorijoje ir katilinės patalpose, rūpinosi katilo veikimu, t. y. kontroliavo katilo temperatūrą, o pastebėjęs, kad temperatūra per daug aukšta, bandė ją sumažinti, užpildamas pakurą vandeniu. Būtent pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą apylinkės teismas turėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ištirti protokole nurodytas faktines aplinkybes ir priimti atitinkamą sprendimą, tačiau to teismas nepadarė. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, ir jau vien dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymima, kad ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 Lt. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, atvejai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, taip pat kiti atvejai, numatyti DK 98 str. 1 d. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DK 98 str. 2 d.). Minėtos nuostatos numato draudimą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leisti asmenims dirbti, nesudarius darbo sutarties ar prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t. y. numato darbdavio ar jo įgalioto asmens pareigą neleisti dirbti nelegalaus darbo.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235). ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tarp jų ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. J. nuosekliai neigė savo kaltę padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl jo kaltė byloje turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas pripažindamas A. J. kaltu dėl pažeidimo padarymo, iš esmės rėmėsi jo paties, liudytojo R. D., Institucijos atstovės I. B. parodymais teismo posėdžio metu, A. V., A. J. rašytiniais paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiku. Apeliantas skunde nurodo, kad minėti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl teismas turi būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situaciją, teismas konstatuoja, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama pagal kitokias faktines administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, dėl neaiškių priežasčių teismui pakeitus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas ir veikos kvalifikavimui svarbias faktines aplinkybes. Dėl to kyla klausimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su tuo buvo supažindintas, ar buvo suteikta A. J. ir jo gynėjui advokatui galimybė pasinaudoti visomis ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis bei gintis nuo administracinio kaltinimo, kuris buvo naujai suformuluotas skundžiamame nutarime. Tai, kas paminėta, nesuderinama su procesinių teisių užtikrinimu administracinių bylų teisenos prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, reikalui esant šaukti į teismą liudytojus, kitus asmenis ir vertinti įrodymų visumą.

Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus kitus argumentus, kuriais A. J. ginčija savo kaltę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl jų (apelianto argumentų) šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.