Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. L., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui M. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. L. paaiškino, kad jo uždarbis ne toks, kokia yra bauda, norėtų, kad bauda būtų sumažinta ir jos mokėjimas išdėstytas metams. Jie urėdijoje, kai krauna medieną, neturi svarstyklių, naudoja lenteles, kuriose viskas nurodyta pagal medienos rūšį. Tuo metu po lietaus mediena buvo drėgna ir pakito svoris. V. L. dirba mechaniku seniai, 15 metų. Jis yra atsakingas už medienos gabenimą, o važtaraščius surašo ir apskaičiuoja kiti, jis tvarko dokumentus, nuo 2002 metų yra atsakingas. Vasario 24 d. ne pirmą kartą buvo gabenamas krovinys su V. L. pagalba, seniai gabenama. Seniau taip pat lijo, prieš tai vežė tokį pat kiekį tos pačios medienos, pasvėrė Grigiškėse, buvo normalus svoris, kitą dieną tikriausiai daugiau pritraukė drėgmės ir svoris pakito. Labai seniai buvo viršytas svoris, gal prieš 7-8 metus. Pagal išmatavimus viską pjauna ir sukrauna, tačiau atsitinka visko, pakrauna pagal lentelę kiek galima, jie ją turi, kraunant jos laikomasi. V. L. nežino, kodėl šiuo atveju nebuvo viskas pagal lentelę, buvo viršyta 4 tonos, bet kai atmetė leistiną 48 t. kiekį ir liko leistinas 40 t., tai viršijo 14 t., buvo anuliuotas leidimas 48 t. Kraunama yra pastoviai girininkijose, pas juos jų 10, vienu metu patikrinti kaip kraunama nėra įmanoma. Tuo metu kiekvienas girininkas yra atsakingas už transporto priemonės pakrovimą, jie kontroliuoja kiek galima krauti. V. L. gailisi dėl to, kaip išėjo. Buvo kraunama pagal tiek kiek leidžiama, tačiau išėjo kaip išėjo, jie dirba, kad daugiau pervežtų ir galvojo, kad pasiseks. Nuomoti transportą yra brangu, stengėsi pastoviai neviršyti leistinos normos, o išėjo kaip išėjo, jie yra kalti. V. L. uždarbis tik 700 Eur, jis turi du mėnesius nemokėti jokių mokesčių, kad sumokėtų baudą. V. L. šeimą turi, vaikai užaugę, žmona dirbanti. Iki spalio mėnesio jis turi paskolą, liko sumokėti 200-300 Eur.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas M. L. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nes nemano, jog būtų aplinkybės, kad skundas būtų tenkinamas, paskirta bauda yra adekvati pažeidimui. V. L. pateikti dokumentai nepagrindžia, kad dėl sunkios materialinės padėties jis negali sumokėti paskirtos baudos. Pažeidimas įrodytas, pažeidėjas jį pripažįsta, paskirta teisinga bauda, skundas atmestinas.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atliko tam tikrus veiksmus. Jie pasveria transporto junginį, prietaisas išmuša kvitą, pasižiūri leistinas normas, viršytas normas, viršsvorius, jei viršyta, pagal ATPK surašo protokolą. Ant svarstyklių užvažiuoja transporto priemonė su kroviniu ir sveriamos visos ašys, sumuojamas svoris ir apskaičiuojamas viršsvoris. Leistina junginio bendroji masė yra 40 tonų, o dabar leidimai išduodami 48 tonoms, jei junginys yra 6 ašių ir ratai yra suporinti, o šiuo atveju viršijo 48 tonas, gavosi 52 tonos bendra masė, kadangi viršijo ašies apkrovą, leidimas 48 tonoms buvo laikomas negaliojančiu ir buvo skaičiuojamas viršsvoris nuo 40 tonų. Skaičiuojant dar duodama po 200 kg paklaida ir bendrai masei 1 tona. Atmetus visas paklaidas vis tiek krovinys viršijo leistiną normą ir surašytas protokolas.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. paaiškino, kad buvo pakrauta transporto priemonė. Kokio dydžio buvo krovinys, jis nežino, jis vairavo transporto priemonę su priekaba. Kas liečia medienos rūšį, kiekį, T. P. nieko nežino, jis tik veža. V. L. yra mechanikas, jis dalyvauja pakraunant transporto priemonę. Atvažiavus į mišką mediena gali būti kitokia ir sudėti ją galima lygiai arba kaip papuola ir bus kitoks svoris. Keičiasi svoris, jei medieną sudėsi bet kaip. Jie vertina pagal aukštį, jei padedi rąstą išilgai ar tiesiai, jo svoris pasikeičia. T. P. pakrovė krovinį ir jis vežė. Patikrinime jis dalyvavo, matė kaip matavo, bet jis nieko nesupranta. 10 kartų varė mašiną ant svarstyklių, mechanikas atvežė leidimą 48 tonoms, jie pasakė, kad T. P. neteisingai užvažiuoja ant svarstyklių, 10 kartų matavo, bet kaip jis gali neteisingai užvažiuoti, T. P. dirba daug metų ir žino viską. Jam teko pasirašyti po aktu, kai išmatavo. Vis tiek jis buvo neteisus, todėl pasirašė. Jam pasakė skųsti, jei nesutinka su sprendimu, jis neskundė. Kitą kartą reikia turėti filmavimo kameras, nepasirašyti dokumentų. T. P. nerodė svorio, jis pasirašė po aktu, o ką jam reikėjo daryti? Jis nesuprato, jie kalbėjo lietuviškai, o jis rusiškai, jam nepaaiškino ir jis pasirašė. Kitą kartą ims liudytojus. T. P. sumokėjo paskirtą baudą, moka kiekvieną mėnesį, jam baudą teismas išdėstė metams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Tuo tarpu ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t. minėto straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. L. padarė 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. VKTIN-57182478-16 numatytus pažeidimus, todėl pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. V. L. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VKTIP-54795794-16, kuriame yra užfiksuotos visos jo padarytų pažeidimų aplinkybės, paties pareiškėjo paaiškinimais, 2016 m. vasario 24 d. svėrimo aktu Nr. K-017171, medienos gabenimo važtaraščiu, kita rašytine bylos medžiaga.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Už pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Tuo tarpu pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų.

Skundžiamame nutarime konstatuota, kad yra nustatyta pažeidėjo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, be to, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nutarimu V. L. pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda, o pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį paskirta 1300 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu V. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda.

Vertindamas V. L. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu V. L. už ATPK 145 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus paskirtos piniginės nuobaudos, kurių dydžiai yra šiek tiek didesni už minimalias šių straipsnių sankcijose numatytas pinigines nuobaudas, į tai, kad nustatyta V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidimai buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, neapdairaus V. L. elgesio pasekmė, dėl padarytų pažeidimų nekilo rimtesnių padarinių ar materialinės žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. L.: 55 metų amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebaustas, neteistas, Institucijos pateiktoje medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų apie asmens baustumą, vedęs, gauna ne itin dideles pajamas, yra paėmęs paskolą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau ir – KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamai nuobaudai individualizuoti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatyta minimali. Tačiau konstatuotina, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. L. už kiekvieną pažeidimą mažesnes baudas, nei buvo paskirta 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu. Be to, pirmiau aptartos V. L. charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis kaip asmenybė nėra pavojingas pažeidėjas, pažeidimai nebuvo tyčiniai, atsitiktinio pobūdžio, nulemti pažeidėjo nepakankamo rūpestingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. L. skundas tenkintinas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. VKTIN-57182478-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas V. L. atžvilgiu, keistinas bei V. L. už kiekvieną pažeidimą skirtinos minimalios sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinęs bylos duomenis (pažeidėjo turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, baudos dydį), teismas daro išvadą, jog V. L. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. L. skundą tenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-57182478-16 pakeisti:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti V. L. administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti V. L. administracinę nuobaudą – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 3 ir 5 dalyse, paskirti V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę administracinę nuobaudą – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Išdėstyti V. L. šia nutartimi paskirtos 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudos mokėjimą per 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2016-10-03, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 96,50 (devyniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) eurus baudos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16056210822. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.