- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- I-700-162/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- B.S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui B.S., atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Bormotinai, 2010 m. rugsėjo 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B.S. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo grąžinti pareiškėją į ankstesnį darbo kabinetą.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B.S. prašymu ir jo patikslinimu (b.l. 2, 3, 33) kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti jo Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai 2009 m. gruodžio 15 d. pateiktą skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo pareiškėją grąžinti į ankstesnį darbo kabinetą.
Nurodo, jog 2009 m. lapkričio 27 d. Architektūros ir urbanistikos skyriuje apsilankė administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, kuris pareiškė, jog keičiama jo darbo vieta. Atsakovas nepaaiškino, kokios priežastys lėmė tokį sprendimą, tik atsakė, jog pareiškėjui bus suteiktos geresnės darbo sąlygos. Paprašius supažindinti su būsimomis darbo sąlygomis, direktorius nesutiko ir inicijavo pareiškėjo darbo kabinete esančios dokumentacijos perkėlimą į antrame aukšte esantį kabinetą. Pabrėžia, jog naujoji darbo vieta neprilygsta senajai, be to, jis nesutiko būti perkeltas. Teigia, jog naujas kabinetas yra labai mažas, su senais baldais, be užuolaidų, šalia – nelegalios rūkymo patalpos su nuolat besitrankančiomis durimis, kompiuteris pajungtas prie vos veikiančio spausdintuvo. Pabrėžia, jog jis Architektūros ir urbanistikos skyriuje dirba daug metų, turi visų rūšių ypatingų statinių statybos ir techninės priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatus, yra kompetentingas specialistas, todėl jam nesuprantami tokie atsakovo veiksmai, kurie nepagrįsti teisės normomis.
Pažymi, kad 2009 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai pateikė skundą dėl minėtų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, tačiau komisija iki 2010 m. balandžio 6 d. skundo nenagrinėjo, nes komisija yra nepilnos sudėties, nėra pirmininko ir pavaduotojo.
Pareiškėjas B.S. teismo posėdžio metu prašo pripažinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus neteisėtais ir grąžinti jį dirbti į ankstesnįjį kabinetą. Mano, jog atsakovas, priverstinai iškeldamas valstybės tarnautoją į kitą darbo vietą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu (b.l. 53) prašo netenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymi, jog pareiškėjas prašo išnagrinėti 2009 m. gruodžio 15 d. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, kuris buvo adresuotas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, todėl mano, jog administracinės bylos proceso šalimi turėtų būti minėta komisija. Pabrėžia, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, motyvų ir nepateikė patvirtinančių įrodymų, kuriais yra grindžiamas reikalavimas grąžinti į ankstesnį darbo kabinetą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Aušra Bormotina paaiškino, jog pareiškėjo darbo sąlygos buvo pagerintos, perkeliant jį dirbi į kitą kabinetą, nes iki perkėlimo jis sėdėjo viename kabinete su Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju, kuris priimdavo interesantus. Pareiškėjas perkeltas dirbti į didesnį kabinetą, o valstybės tarnautojo sutikimas perkelti į kitą darbo vietą yra neprivalomas, todėl mano, jog prašymas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškėjas prašo išnagrinėti 2009 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinių ginčų komisijai pateiktą skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo veiksmų dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą darbo kabinetą pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo jį grąžinti į ankstesnį darbo kabinetą.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei 12 straipsnį.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja vidaus administravimą, o šio straipsnio 1 dalis apibrėžia vidaus administravimo tikslą – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Minėto įstatymo 12 straipsnis nustato vidaus administravimo pagrindus, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).
Su prašymu ar skundu į teismą galima kreiptis dėl vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kuriais sukeliamos teisinės pasekmės – daroma įtaka asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Valstybės tarnautojo teisėms ir pareigoms tiesiogiai įtaką daro valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi (b.l. 17-18) pasisakė, jog nagrinėjamu atveju tarp tarnautojo ir savivaldybės administracijos kilo ginčas dėl darbo sąlygų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui dėl perkėlimo į kitą kabinetą buvo sukeltos teisinės pasekmės. Pareiškėjas, gindamas savo teises, kreipėsi į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją – Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisiją, tačiau komisijai nenagrinėjus prašymo – prašo teismo išnagrinėti Administracijos direktoriaus veiksmus ir įpareigoti grąžinti jį į ankstesnįjį darbo kabinetą. Atmestinas atsakovo prašymas proceso šalimi įtraukti Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisiją, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui, o 32 straipsnio 3 dalis numato, jog apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (2009 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. XI-320 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.), Vietos savivaldos įstatymas (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. sausio 1 d.), Palangos miesto savivaldybės administracijos veiklos nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. T2-211 (www.palanga.lt) (toliau – ir Nuostatai).
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas B.S. skundžiamų veiksmų metu (perkėlimo į kitą kabinetą) dirbo Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje vyriausiuoju specialistu, t.y. karjeros valstybės tarnautoju. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose priima šių institucijų ar įstaigų vadovai, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 5 dalis). Byloje kilęs ginčas dėl vidaus darbo organizavimo tvarkos, Valstybės tarnybos įstatymas minėtos tvarkos nenustato. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 ir 6 punktai ginčijamų veiksmų atlikimo metu nustatė, jog savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Direktorius Administracijai vadovauja leisdamas įsakymus, sudarydamas ir tvirtindamas veiklos (darbo) planus, duodamas žodinius arba rašytinius pavedimus, skirstydamas užduotis, perduodamas įgaliojimus, tvirtindamas pareigybių aprašymus, darbo tvarkos, turto naudojimo, instruktavimo ar kitas taisykles, kviesdamas pasitarimus, atlikdamas kitus veiksmus, kurie yra privalomi Administracijos tarnautojams ir darbuotojams (Nuostatų 16 punktas). Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas už įstaigos vidaus administravimą, inter alia ir darbo vietų valstybės tarnautojams bei darbuotojams nustatymą. Pareiškėjas skundžia būtent Administracijos direktoriaus veiksmus dėl jo perkėlimo į kitą kabinetą, todėl tiriant skundo pagrįstumą, byloje būtina nustatyti, ar skundžiamais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t.y. ar buvo pablogintos darbo sąlygos, ar nebuvo pažeistas nustatytas teisinis reguliavimas.
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (5 straipsnis). Darbo sutarties sąlygas reglamentuoja Darbo kodekso 95 straipsnis, kuris nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų, dėl šių darbo sutarties sąlygų pakeitimo būtinas išankstinis darbuotojo sutikimas (Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai nenustato įstaigos vadovui pareigos reglamentuoti darbuotojo darbo vietos nustatymą ir paskyrimą. Darbo vietos paskyrimas – įstaigos vadovo prerogatyva. Kaip minėta aukščiau, darbo sutartys su valstybės tarnautojais nesudaromos, todėl darbo sąlygos nustatomos vidaus tvarkos taisyklėmis ir įstaigos vadovo leidžiamais įsakymais, žodiniais arba rašytiniais pavedimais ar nurodymais.
B.S. pradėjus eiti valstybės tarnautojo pareigas nei darbo sutartimi, nei Administracijos direktoriaus įsakymu nebuvo priskirtas darbo kabinetas. Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog konkreti darbo vieta atlikti tarnybines funkcijas B.S. kartu su kitu valstybės tarnautoju 2005 m. balandžio 19 d. buvo paskirta žodiniu direktoriaus nurodymu Architektūros ir urbanistikos skyriuje, 113 kabinete, esančiame Gintaro g. 33A, Palangoje. Atsakovo atstovės paaiškinimu nustatyta, jog savivaldybės administracijai įgyvendinant žemės reformą, dėl padidėjusio pareigybių skaičiaus Architektūros ir urbanistikos skyriaus kabinetus teko skirti dviems arba trims valstybės tarnautojams ar darbuotojams. 2007 m. spalio 1 d. į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priėmus S.B., jam taip pat buvo paskirtas 113 kabinetas (kartu su pareiškėju). Trūkstant patalpų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai taikėsi su pablogėjusiomis darbo sąlygomis, tačiau dėl jų pablogėjimo pareiškėjas nesiskundė. Byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas nuo paskyrimo dirbti į 113 kabinetą būtų skundęsis savo darbo vieta, nors nuo 2007 m. spalio 1 d. jis dirbo kabinete dviese, o kabinetas yra 14,54 m² ploto, vadinasi abiem darbuotojams teko po 7,27 m². Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio S.B. pavesta vykdyti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas, todėl skyriaus interesantai pradėti priiminėti 113 kabinete, kuriame dirbo ir pareiškėjas. Pažymėtina, jog pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog jis kartais įsiterpdavo į pokalbį su interesantais. Galimybė pagerinti darbo sąlygas atsirado 2009 m. lapkričio mėnesį, kai Verslo ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas K.J. buvo perkeltas į Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas (b.l. 68) ir iš 210 kabineto perkeltas į 201 kabinetą. Tokiu būdu pareiškėjas 2009 m. lapkričio 27 d. Administracijos direktoriaus žodiniu pavedimu perkeltas į 201 kabinetą, 10,10 m² dydžio, t.y. didesnį kabinetą, esantį antrame aukšte, pareiškėjo pavaldumas nepakeistas. Atsakovo atstovės paaiškinimu nustatyta, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojai dirba ir pirmame ir antrame aukšte, šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas. Perkėlus pareiškėją į kitą kabinetą (t.y. į 201) jo darbo vieta – Architektūros ir urbanistikos skyrius – nebuvo keičiama, nepasikeitė ir adresas. Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jo darbo sąlygos perkėlus į kitą darbo kabinetą buvo pablogintos, nes jis perkeltas į didesnį kabinetą (iki perkėlimo du valstybės tarnautojai dirbo 14,54 m² ploto kabinete, po perkėlimo pareiškėjas vienas dirba 10,10 m² ploto kabinete), jo darbo našumas turi didėti, nes skyriaus vedėjo konsultacijos su interesantais nebetrukdo jo darbo veiklos, kompiuteris pajungtas prie spausdintuvo, o ankstesniame kabinete reikėdavo eiti į atskiras patalpas pasiimti atspausdinto dokumento. Tai, kad kabinetas apstatytas senais baldais nelaikytina darbo sąlygų pabloginimu. Aplinkybė, kad prie pareiškėjo kabineto laiptinėje yra rūkymo patalpos, nevertintina kaip darbo sąlygų pabloginimas, šiame kontekste pažymint, jog prie ankstesnio 113 kabineto balkone rūkydavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojai. Šią aplinkybę teismo posėdyje pareiškėjas pripažino ir paaiškino, jog dėl to niekada problemų nekėlė. Administracijos direktoriaus sprendimą perkelti pareiškėją į kitą kabinetą įtakojo ir interesantų konsultavimo sąlygų pagerinimas, taip įgyvendinant vietos savivaldos principus. Pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 71-72) nustatyta, jog pareiškėjas nėra seniausiai Architektūros ir urbanistikos skyriuje dirbantis tarnautojas (anksčiau priimtos vyriausiosios specialistės M.Š., R.Š., R.P.); jam 2005 m. spalio 10 d., 2006 m. balandžio 21 d., 2008 m. birželio 16 d., 2008 m. spalio 30 d. bei 2009 m. kovo 5 d. įsakymais skirtos tarnybinės nuobaudos, už 2009 m. jo veikla įvertinta nepatenkinamai bei pasiūlyta perkelti į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (b.l. 37-48). Pareiškėjas 2010 m. vasario 4 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-8 (b.l. 58) perkeltas į Komunalinio ūkio skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, įgyvendinant Palangos miesto savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymą.
Tokiu būdu aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjo perkėlimas į kitą kabinetą nepažeidė jo teisių ir nepablogino darbo sąlygų, o Administracijos direktorius veikė vadovaudamasis teisės aktais bei savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas vidaus administravimo tikslų bei pagrindų.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotinas skundo nepagrįstumas, todėl prašymas įpareigoti atsakovą atgal grąžinti pareiškėją dirbti į ankstesnį kabinetą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendž i a:
pareiškėjo B.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.