Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. gegužės 13 d. gautas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1988 m. vasario 11 d., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – Gargždų g. 37, Vėžaičių miestelis, Vėžaičių seniūnija, Klaipėdos rajonas, atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. S. yra nuteistas už du seksualinio prievartavimo atvejus ir kito asmens laisvės atėmimą, motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir motorinės transporto priemonės vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 43-51).

Iš Norvegijos Asker og Bærum tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. teismo sprendimo nustatyta, kad A. S. nuteistas už:

1) lytinį santykiavimą, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį, arba lytinį santykiavimą su asmeniu, kuris yra be sąmones, arba dėl kitų priežasčių nesugeba šiam veiksmui pasipriešinti, kai lytiniai santykiai buvo lytinis aktas (baudžiamojo įstatymo (1902) § 192 antrojo skirsnio raidės a, žr. pirmojo skirsnio raidę a), nes 2015 m. birželio 6 d. naktį, adresu A. A. vei 2, Asker, jis kelis kartus trenkė C. K. į veidą ir į galvą ir atliko vaginalinį, analinį ir oralinį lytinį aktą;

Iš Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio nustatyta, kad Apeliacinio teismo sprendimo dalis dėl areštinėje praleistų dienų išskaičiavimo iš bausmės laiko pakeista, išdėstant taip: iš bausmės laiko išskaičiuojamos 576 dienos (b. l. 122-126).

A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė pradėta vykdyti 2018 m. liepos 12 d. (b. l. 148), kuri vykdoma iki šiol (2018 m. rugpjūčio 10 d. visa jau atlikta laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta nuosprendžiu, laiko dalis yra 610 dienos (b. l. 48).

Nuteistojo gynėjas prašė netenkinti svarstomo prašymo, kadangi bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje yra nebesuderinamas su nuteistojo socialine reabilitacija. A. S. gyvena Norvegijos karalystėje jau 12 metų, per šį laikotarpį tik vieną kartą trumpam buvo parvykęs į Lietuvos Respubliką ir deklaravęs čia savo gyvenamąją vietą, nes to reikėjo vairuotojo pažymėjimui įgyti; visą likusį laiką jis dirbo, kūrė socialinius ryšius, įsigijo nekilnojamąjį turtą, pasiėmė paskolą ir kt. Norvegijos Karalystėje, kur turi draugų, pajamų ir planų sukurti šeimą. Su Lietuvos Respublika A. S. niekas nebesieja, čia net nėra asmenų, kurie jį lankytų įkalinimo vietoje. Be to, jam yra diagnozuota sunki nepagydoma liga – žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), nuo kurios jis yra sėkmingai gydomas Norvegijos karalystėje, o Lietuvos Respublikoje šios jo galimybės būtų ženkliai mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas, dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tenkintinas.

Gauto prašymo dėl sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas numato Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu NR. XII-800 ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Susitarimas). Susitarimo preambulės 4 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymas vykdančiojoje valstybėje turėtų suteikti geresnes nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybes. Kompetentinga išduodančiosios valstybės institucija, siekdama įsitikinti, kad vykdančiojoje valstybėje vykdomas nuosprendis suteiks geresnę nuteistojo asmens socialinės reabilitacijos galimybę, turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip asmens sąsajos su vykdančiąja valstybe, ar jis (ji) laiko valstybę savo šeimos vieta, į jo kalbinius, kultūrinius, socialinius ar ekonominius ryšius ar kitas sąsajas su vykdančiąja valstybe. Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Susitarimo tikslas – nustatyti taisykles, pagal kurias Susitariančioji Šalis, siekdama palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę. Susitarimo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo A. S. nuteistas aštuonių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti.

A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Gargždų g. 37, Vėžaičių miestelis, Vėžaičių seniūnija, Klaipėdos rajonas). Norvegijos Centriniame gyventojų registre yra registruota, jog A. S. pirmąjį leidimą gyventi ir dirbti Norvegijoje gavo 2007 m. gruodžio 1 d. ir ten nepertraukiamai pragyveno devynis metus iki 2016 m. gruodžio 7 d. (b. l. 17-18). Nors A. S. paaiškinime nurodė, kad jis nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje ir Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <...> nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone (Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies „b“ punktas). Nagrinėjamu atveju, Norvegijos Karalystės Imigracijos direktorate (UDI) 2018 m. rugsėjo 28 d. yra priimtas sprendimas deportuoti A. S. su draudimu visam laikui įvažiuoti į Norvegijos Karalystę (b. l. 34-42), todėl remiantis Sutarties nuostatomis nuteistojo A. S. sutikimas nėra būtinas ir tos aplinkybės, kad jis jaučiasi įsitvirtinęs gyventi Norvegijos Karalystėje, turi ten draugų ir nekilnojamojo turto ir t.t., nekeičia fakto, kad jo atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl deportavimo. Įvertinus visai tai, darytina išvada kad A. S. kaip nuteistajam socialinę reabilitaciją galima sudaryti tik Lietuvos Respublikoje, kurios pilietis jis yra ir kuri privalo tokiu būdu juo pasirūpinti. Dėl šiam nuteistajam būtinų medicininės pagalbos priemonių pasakytina, kad nuteistieji yra gydomi ir Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose, teikiant jiems visą įmanomą ir reikalingą medicininę pagalbą, todėl hipotetiniai svarstymai, kur jis būtų geriau gydomas ( Norvegijos Karalystės ar Lietuvos Respublikos įkalinimo vietose) neturi jokios įtakos svarstomo klausimo sprendimui.

Įvertinus byloje esančius duomenis nėra nustatyta pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Nors pagal 8 str. 1 d. „d“ punktą galima atsisakyti, jeigu nuosprendis susijęs su veikomis, kurios nelaikomos nusikalstamomis pagal vykdančiosios valstybės teisę, o Lietuvoje dėl motorinės transporto priemonės vairavimo, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo numatyta administracinė atsakomybė), kitos trys nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu (lytinis santykiavimas panaudojant fizinę prievartą C. K. atžvilgiu, lytinis santykiavimas panaudojant fizinę prievartą K. M. atžvilgiu, kito asmens laisvės atėmimas, jį uždarant, pagrobiant ar panaudojant kitą neteisėtą būdą ir motorinės transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio) atitinka Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje ( 2015-06-25 įstatymo Nr. 1871 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas. Be to, būtent už lytinį santykiavimą panaudojant fizinę prievartą A. S. buvo paskirtos griežčiausios bausmės, kurios visiškai apima už motorinės transporto priemonės vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo paskirtą bausmę ir galutinė bausmė, net ir nepripažįstant šios nuosprendžio dalies, visiškai nesikeičia.

Vadovaujantis Susitarimo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalimi, Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad A. S. nuteistas už kelis nusikaltimus.

Pirma, nuteistas už lytinį santykiavimą, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį, kai lytiniai santykiai buvo lytinis aktas, nes 2015 m. birželio 6 d. naktį, adresu A. A. vei 2, Asker, jis kelis kartus trenkė C. K. į veidą ir į galvą ir atliko vaginalinį, analinį ir oralinį lytinį aktą.

Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 192 antrojo skirsnio raidė a, žr. pirmojo skirsnio raidę a, reglamentuota nusikalstama veika dėl lytinio santykiavimo, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – lytiškas santykiavimas su žmogumi prieš šio valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle (už šią nusikalstamą veiką baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų) ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Antra, nuteistas už lytinį santykiavimą, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį, nes 2016 m. spalio 14 d., apie 02:30-08:30 val., adresu A. A. vei 2, Asker, jis kelis kartus santykiavo su K. M., grasindamas ją nušauti, pasmaugti, nuskusti galvos plaukus, užklijuoti jos burną lipnia juosta, kad ji nesišauktų pagalbos, bei tvirtai ją laikydamas. Jis atliko vaginalinius ir oralinius lytinius aktus.

Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 292 raidės a ir b, žr. § 291 raidę a, reglamentuota nusikalstama veika dėl lytinio santykiavimo, panaudojant prievartą arba grasinantį elgesį laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

Trečia, nuteistas už kito asmens laisvės atėmimą, jį uždarant, pagrobiant ar panaudojant kitą neteisėtą būdą, nes 2016 m. spalio 14 d., apie 02:30-08:30 val. adresu A. A. vei 2, Asker, jis laikė uždaręs K. M. savo bute, be kita ko, grasindamas jai ginklu, užrakindamas duris ir atimdamas iš jos pinigus bei mobilųjį telefoną.

Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 254 reglamentuota nusikalstama veika dėl kito asmens laisvės atėmimo, jį uždarant, pagrobiant ar panaudojant kitą neteisėtą būdą laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, ir panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Ketvirta, nuteistas už motorinės transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nes 2016 m. rugpjūčio 21 d., 04:05 val. adresu T. S. vei 11, Oslo mieste, jis vairavo automobilį, valstybino numerio ženklas BS24218, nepaisydamas to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio (iškvėpimo mėginys parodė alkoholio koncentraciją 0,97 mg/litre oro). Kaip matyti iš AB ‚Vilniaus metrologijos centras‘ pateiktos informacijos, 0,97 mg/l alkoholio koncentracijai iškvėptame ore atitinka 2,037 promilės alkoholio koncentracijai žmogaus kraujyje.

Norvegijos Karalystės Kelių eismo įstatymo § 31 pirmajame – ketvirtajame skirsnyje, žr. § 22 pirmąjį skirsnį, reglamentuota nusikalstama veika dėl motorinės transporto priemonės vairavimo arba bandymo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. 1871 redakcija) numatytą veiką – motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Penkta, nuteistas už motorinės transporto priemonės vairavimą, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nes 2016 m. rugpjūčio 21 d., 04:05 val. adresu T. S. vei 11, Oslo mieste, jis vairavo automobilį, valstybino numerio ženklas BS24218, nepaisydamas to, jog neturėjo tai motorinei transporto priemonei vairuoti galiojančio vairuotojo pažymėjimo (iš jo 2010 metais 18 mėnesių buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo apsvaigus).

Norvegijos Karalystės Kelių eismo įstatymo § 31 pirmajame skirsnyje, žr. § 24 pirmojo skirsnio pirmąjį punktą, reglamentuota nusikalstama veika dėl motorinės transporto priemonės vairavimo, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo laikytina atitinkančia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Už šį administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Atsižvelgiant į tai, A. S. už šią veiką nuteistas ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal Kelių eismo įstatymą, be to pagal Lietuvos Respublikos BK tokie veiksmai nėra laikomi nusikalstamais, todėl šioje dalyje nuosprendis nepripažintinas ir veika nederinama su atitinkamais BK straipsniais.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu, Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinis teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmes ir jų paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. S. paskirta subendrinta bausmė pagal 1) Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 192 antrojo skirsnio raidė a, žr. pirmojo skirsnio raidę a; 2) Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 292 raidės a ir b, žr. § 291 raidę a; 3) Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 254; 4) Norvegijos Karalystės Kelių eismo įstatymo § 31 pirmojo – ketvirtojo skirsnio, žr. § 22 pirmąjį skirsnį, neviršija Lietuvos Respublikos BK numatytų bausmių ir maksimalios subendrintos bausmės dydžio, kuris šiuo atveju galėtų būti 14 metų laisvės atėmimo (A. S. yra paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Kadangi šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, o jo pripažinimo ir vykdymo procese nenumatyta pripažįstančiosios valstybės teismo teisė kvestionuoti bausmių ir jų dydžio parinkimo, bendrinimo ir bausmės dydžio pakeitimo apeliacinės instancijos teismo sprendimu taisyklių, taikomų valstybėje, kurioje nuosprendis yra priimtas, teismas neturi pagrindo koreguoti nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę ir tikslo gilintis į jos sandarą. Todėl, suderinus Norvegijos Karalystėje paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, A. S. paliktina paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Susitarimo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija išskaičiuoja iš viso vykdytinos laisvės atėmimo bausmės laikotarpio jau atliktą laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta nuosprendžiu, laiko dalį. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo atlikęs 610 dienas laisvės atėmimo bausmės, įskaitant sulaikymo ir arešto laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 148), bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 11 d.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. yra nuteistas už nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos nesunkių, apysunkių, ir sunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, padarymą, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalį kalėjimuose atlieka laisvės atėmimo bausmę tik už labai sunkius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, todėl nustatytina, kad A. S. pripažintą laisvės atėmimo bausmę turės atlikti švelnesnėje pataisos įstaigoje – pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą tenkinti.

Pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 281¹ straipsnio 1 dalimi ir paskirti jam Lietuvos Respublikoje vykdytiną laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į suderintos bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę A. S. atliktą Norvegijos Karalystėje nuo 2018 m. liepos 12 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į suderintos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir arešte išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki bausmės vykdymo pradžios 2018 m. liepos 12 d.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą su patvarkymu pateikti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui nuteistojo A. S. perėmimui iš Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų. Įsiteisėjusios nutarties nuorašus taip pat išsiųsti laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, nuteistajam A. S., jo interesus atstovaujančiam advokatui ir Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.