- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2-827/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- H. S.
- Kategorijos
- 27.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl atsakovo veiklos tyrimo, civilinėje byloje Nr. 2-590-390/2010 pagal ieškovo H. S. pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Artharita“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. S. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu ir prašė atlikti juridinio asmens UAB „Artharita“ veiklos tyrimą, nustatyti šalims terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks UAB „Artharita“ veiklos tyrimą, o pripažinus, kad UAB „Artharita“ veikla yra netinkama, priimti sprendimą laikinai sustabdyti UAB „Artharita“ direktoriaus A. B. įgaliojimus ir paskirti laikiną direktorių.
Nurodė, kad UAB „Artharita“ valdymo organas, direktorius A. B. veikia netinkamai ir vykdo netinkamą juridinio asmens veiklą. Pasak ieškovo, UAB „Artharita“ nevykdo savo skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, įsiskolinimas bankui didėja ir pradelsta kredito suma sudaro jau 6 984,52 eurus (2009 m. balandžio 7 d. AB „Swedbank“ raštas Nr. 12341). 2005 m. bendrovė patyrė 129 833 Lt nuostolių ir nuosavas kapitalas buvo mažesnis už 1/2 įstatinio kapitalo. Bendrovės vadovas 2006 m. balandžio 28 d. susirinkimo darbotvarkėje akcininkams nepateikė svarstymui klausimo dėl susidariusios padėties ištaisymo (ABĮ 38 str. 3 p.). Neištaisius padėties, bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl kapitalo sumažinimo (ABĮ 39 str. 4 p.). 2005 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad akcininkams bus siūloma padengti nuostolius, tačiau į darbotvarkę klausimas neįtrauktas. 2006 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo mažesnis už 1/2 įstatinio kapitalo, bendrovė patyrė 35 321 Lt nuostolių. Bendrovės vadovas susirinkimo darbotvarkėje akcininkams nepateikė svarstymui klausimo dėl susidariusios padėties ištaisymo (ABĮ 38 str. 3 p.). Neištaisęs padėties, vadovas nesikreipė į teismą dėl kapitalo sumažinimo (ABĮ 39 str. 4 p.). 2005 m. gruodžio 31 d. balanse atskleista „Po vienerių metų mokėtinos sumos“ akcininkų suteiktos paskolos vieneriems metams (12 mėn.), balanse turėjo būti atskleistos „Per vienerius metus mokėtinos sumos“ (18 Verslo apskaitos standarto nuostatos). 2006 m. gruodžio 31 d. balanse atskleista „Po vienerių metų mokėtinos sumos“ akcininkų suteiktos paskolos vieneriems metams (12 mėn.), balanse turėjo būti atskleistos „Per vienerius metus mokėtinos sumos“. 2006 m. gruodžio 31 d. aiškinamojo rašto pastabų 9 priede neatskleista, kokiais pagrindais pinigai gauti iš akcininkų (ar akcininkės) – 90 541 Lt. 2007 m. gruodžio 31 d. balanse „Po vienerių metų mokėtinos sumos“ atskleista – 355 273 Lt, o 2008 m. balandžio 30 d. protokole Nr. 08/08 nurodyta 450 916 Lt, balanse, o minėtame protokole – 388 217 Lt (yra pagrindo, manyti, kad balansas buvo pakeistas). 2007 m. gruodžio 31 d. aiškinamojo rašto pastabų 9 priede neatskleista, kokiais pagrindais papildomai gauti pinigai iš akcininkų (ar akcininkės), nes skola akcininkams 2007 metų pabaigoje sudarė 242 493 Lt, o skola per 2007 metus padidėjo 151 952 Lt. Pažeisdamas ABĮ 34 str. 2 d. nuostatas, direktorius savavališkai priėmė sprendimus dėl savo darbo užmokesčio. Iš pateiktų ataskaitų už 2006 metus matyti, kad vadovybės darbo užmokestis buvo didinnamas. Direktorius A. B. yra artimais giminystės ryšiais susijęs su akcininke L. B. , kuri yra jo mama, todėl bendrovės įsipareigojimų jai didinimas parodo, kad direktorius veikė nešališkai abiejų akcininkų atžvilgiu. Kreditorinių įsipareigojimų didinimas suteikia teisę imtis nesąžiningų veiksmų kito akcininko atžvilgiu, pvz. už bendrovės skolas akcininkei atsiskaityti bendrovės turtu, mokėti padidintas palūkanas, nerealias baudas dėl skolos negrąžinimo ir taikyti bendrovei kitas įmanomas sankcijas, kas didintų bendrovės nuostolius ir darytų įmonę nemokią ir pan. Kaip matyti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, UAB „Artharita“ direktorius ima pinigus iš kasos, neišrašęs kasos išlaidų orderio, nepildo kasos operacijų žurnalo, tokiais savo neteisėtais veiksmais mažina bendrovės pajamas, dėl ko įmonėje susidaro nuostoliai, ir veikia priešingai juridinio asmens tikslams gauti pelną.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi H. S. pareiškimo dėl UAB „Artharita“ veiklos tyrimo netenkino.
Teismo teigimu, ieškovas 2009 m. vasario 23 d. kreipimesi į atsakovą nenurodė šių netinkamos atsakovo veiklos aplinkybių, kurias jis nurodė pareiškime teismui: atsakovo skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ nevykdymas ir įsiskolinimo šiam bankui didinimas, bendrovės veiklos nuostolingumas, bendrovės vadovo pareigų, numatytų ABĮ 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse (pateikti akcininkams svarstyti klausimą dėl susidariusios padėties ištaisymo, kai bendrovės nuosavas kapitalas pasidaro mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo, neištaisius bendrovėje susidariusios padėties - kreiptis į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) nevykdymas, netinkamas UAB „Artharita“ finansinės atskaitomybės dokumentų pildymas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškimą dalyje dėl minėtų pagrindų ieškovas pareiškė, nesilaikydamas CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytų ginčo sprendimo tvarkos reikalavimų ir šių ieškovo argumentų neanalizavo bei dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nustatė, kad akcininko teisės į informaciją pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pateiktame teismui pareiškime šia aplinkybe nesiremiama. Dėl ieškovo argumento, kad direktorius savavališkai priėmė sprendimus dėl savo darbo užmokesčio didinimo, teismas nurodė, kad direktoriaus gaunamas darbo užmokestis padidėjo ne dėl jo savavališkų veiksmų, bet Vyriausybei priėmus nutarimus padidinti minimalios mėnesinės algos dydį. Teismas, išanalizavęs įsiteisėjusius Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. ir 2009 m. liepos 27 d. nutarimus, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (15.3-14)-K-21059, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Artharita“ direktorius ima pinigus, iš kasos neišrašęs kasos išlaidų orderio, nepildo kasos operacijų žurnalo ir tokiais savo neteisėtais, mažina bendrovės pajamas. Aplinkybė, kad akcininkė L. B. yra suteikusi paskolą bendrovei, teismo teigimu, nereiškia, kad buvo pažeistos CK 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, privalo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškia netinkama veikla. Tuo tarpu ieškovas tik abstrakčiai nurodo, kad egzistuoja galimybė direktoriui už bendrovės skolas atsiskaityti bendrovės turtu, mokėti padidintas palūkanas, mokėti nerealias baudas ir taikyti bendrovei kitas įmanomas sankcijas. Ieškovas nenurodė, kad direktorius nors vieną iš paminėtų veiksmų atliko.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas H. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo prašymą tenkinti.
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškimas yra pareikštas nesilaikant CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytų ginčo sprendimo tvarkos reikalavimų. Tiek savo pareiškime, tiek proceso metu ieškovas įrodinėjo, kad būtina pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes bendrovės valdymo organas direktorius nevykdo skolinių įsipareigojimų. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio pirmos dalies nuostatas, nes nutartyje nurodė tik ieškovo atsakovui rašytą 2009 m. vasario 23 d. pareiškimą, o dėl 2009 m. kovo 12 d. pareiškimo nepasisakė, nevertino kitų byloje esančių įrodymų - 2009 m. vasario mėn. 24 rašto Nr. SR-6265, pranešimų apie pareiškimą įteikimo, 2009 m. balandžio 7 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. 12341, kurie patvirtina, kad atsakovo administracijos vadovas savo neteisėtos veiklos nenutraukė.
2. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovui kilo pagrįsta abejonė, jog juridinio asmens veikla nėra tinkama. Teismas netinkamai taikė CK 2.126 straipsnio 4 dalį ir pažeidė CPK 4 straipsnį, nes nesivadovavo LAT 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Vien tai, kad pradelsti skoliniai įsipareigojimai bankui didėja, rodo, kad nėra akivaizdu, jog juridinio asmens veikla yra tinkama. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abejonės dėl netinkamos veiklos yra pagrįstos faktiniais duomenis. Apie tai, ar atsakovas skolinosi, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, galima spręsti tik pradėjus juridinio asmens veiklos tyrimą.
Šalies argumentai
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nenurodė, kuo pasireiškia netinkama veikla. Ieškovas tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad netinkama veikla pasireiškia tuo, kad nevykdomos prievolės ir nemokami įsiskolinimai bankui pagal kredito sutartį, kad bendrovė patiria nuostolius, negauna pelno, dėl ko mažėja ir akcijų vertė, kad pažeidžiamos kasos operacijų taisyklės. Atsakovas pažeidė lojalumo principą, kadangi ignoravo pagrindinį bendrovės veiklos tikslą - gauti ekonominę naudą, nemokėjo įsiskolinimų bankui, pažeidinėjo kasos operacijų taisykles (CK 2.87 str.)
4. Teismas netinkamai taikė CK 2.124 straipsnio pirmąją dalį. Ieškovas savo pareiškimu prašė atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o ne juridinio asmens valdymo organų veiklą. Tai, kad atsakovo valdymo organas – direktorius – šiuo metu administracine tvarka nebaustas, nėra pagrindas atmesti pareiškimą, nes faktus apie tai, kad juridinis asmuo vykdo pažeidimus ir jo darbuotojai yra bausti, patvirtina rašytiniai įrodymai. Tai, kad šie pažeidimai toliau daromi, patvirtina rašytinis įrodymas, kuriame nurodyta, kad yra neišduotas kasos kvitas.
5. Ieškovas savo reikalavimą grindė 2009 m. kovo 12 d. pareiškimu, kuris buvo pateiktas į bylą su priedais. Tačiau, susipažinus su byla po bylos išnagrinėjimo, paaiškėjo, kad šio pareiškimo byloje nėra, o yra tik pranešimas apie jo įteikimą ir išsiuntimo kvitas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nesant įrodymo, kuriuo buvo grindžiamas pareiškimas ir kuris buvo pateiktas su pareiškimu tesimui, pažeidė kooperacijos principą, nes nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla, neišsiaiškino aplinkybių, kodėl byloje nėra įrodymo, kuris buvo pateiktas su pareiškimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Artharita“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškime teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pareiškėjas, nurodydamas konkrečią netinkamą valdymo veiklą, negali išeiti už kreipimesi į juridinį asmenį nurodytų konkrečių netinkamos veiklos pareiškimo ribų. Pareiškime nurodyta netinkama veikla, kuri pasireiškė akcininko teisės į informaciją pažeidimu, negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šia aplinkybe ieškovas nesirėmė pareiškime. Ieškovas 2009 m. vasario 23 d. kreipimesi nenurodė netinkamos atsakovo veiklos aplinkybių, kaip atsakovo skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ nevykdymas ir įsiskolinimo šiam bankui didinimas, bendrovės veiklos nuostolingumas, bendrovės vadovo pareigos, numatytos ABĮ 38 str. 3 d., 4 d., nevykdymas, netinkamas UAB „Artharita“ finansinės atskaitomybės dokumentų pildymas. Teismas turėtų atmesti ieškovo pateiktą naują įrodymą – 2009 m. kovo 12 d. pareiškimą (CPK 314 str.). Apie šį dokumentą UAB „Artharita“ nieko nežinojo. Ieškovas šiuo pareiškimu negrindė savo reikalavimų ir teismo posėdyje. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su byla, kuri buvo daug kartų atidėta, be to, byla buvo vedama per advokatą. Tai, kad įmonė dirba, laikydamasi įstatymų, patvirtina 2009 m. birželio mėn. 12 d. Kauno apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 091153. Visi nutarimai, priimti jo atžvilgiu, buvo panaikinti. Juridinio asmens veiklos tyrimas galėtų būti pradėtas teisme tuomet, kai yra netinkama juridinio asmens valdymo organo ar jo narių veikla arba tokia veikla prieštarauja visuomenės interesams ir šiuos faktus patvirtina byloje pateikti įrodymai (CK 2.124 str.-2.126 str.). Ieškovai privalo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškia tokia netinkama veikla. Tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir savo reikalavimų neįrodė. Tam, kad būtų pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, juridinio asmens veiksmai, dėl kurių teisėtumo kyla abejonės, turi būti atlikti, nes vien tik galimybė tokius veiksmus atlikti tokio pagrindo nesudaro. Bankui AB „Swedbank“ yra nuolat mokama paskola, įmonė laiku moka mokesčius. Pats H. S. sąmoningai trukdo vykdyti UAB „Artharita“ veiklą ir veikia priešingai įmonės interesams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 2.126 straipsnio antrosios dalies nuostatą, pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Taigi kreipimuisi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo stadija.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą iš esmės, ieškovo pareiškimą dėl juridinio asmens – UAB „Artharita“ – veiklos tyrimo atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškimą teismui dėl tokių pagrindų, kaip atsakovo UAB „Artharita“ skolinių įsipareigojimų bankui AB „Swedbank“ nevykdymas ir įsiskolinimo šiam bankui didinimas, bendrovės veiklos nuostolingumas, bendrovės vadovo pareigų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse nevykdymas, netinkamas UAB „Artharita“ finansinės atskaitomybės dokumentų pildymas, ieškovas pareiškė nesilaikydamas CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytų ginčo sprendimo tvarkos reikalavimų, todėl šių ieškovo argumentų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Tačiau su tokia teismo pozicija sutikti negalima.
Atskirajame skunde ieškovas H. S. teigia, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą, nesant įrodymo – 2009 m. kovo mėn. 12 d. pareiškimo, kuriuo buvo grindžiamas pareiškimas teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir kuris buvo pateiktas kartu su pareiškimu teismui, ir tokiu būdu pažeidė kooperacijos principą, nes nesiėmė priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, neišsiaiškino aplinkybių, kodėl byloje nėra kartu su pareiškimu pateikto įrodymo.
Kaip matyti iš ieškovo H. S. 2009 m. balandžio 6 d. teismui paduoto pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (t. 1, b.l. 5-7), ieškovas šiame pareiškime nurodė, kad kartu su pareiškimu teismui pateikia priedus, tarp kurių yra nurodyti ir 2009 m. vasario 23 d. bei 2009 m. kovo 12 d. pareiškimai. Tačiau iš tiesų, kaip ir nurodo apeliantas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesant byloje 2009 m. kovo 12 d. pareiškimo, o esant tik duomenims apie tai, kad ieškovas H. S. 2009 m. kovo 12 d. UAB „Artharita“ siuntė registruotą pašto siuntą ir ši siunta atsakovui buvo įteikta 2009 m. kovo 13 d. (t. 1, b.l. 24).
Kaip matyti iš pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, aplinkybę, kad yra pasinaudota ikiteismine klausimo sprendimo tvarka, ieškovas grindė 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. kovo 12 d. pareiškimais, adresuotais uždarajai akcinei bendrovei „Artharita, o pareiškime teismui nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Kartu su atskiruoju skundu teismui ieškovas pateikė 2009 m. kovo 12 d. pareiškimą (t. 2, b.l. 95). Iš šio pareiškimo, adresuoto UAB „Artharita“ direktoriui A. B. , turinio aišku, kad ieškovas reikalavo UAB „Artharita“ vadovo kuo skubiau nutraukti neteisėtą veiklą – kredito ir palūkanų nemokėjimą ir per 10 dienų sumokėti nesumokėto kredito pagal 2005 m. sausio 24 d. kredito sutartį dalį. Ieškovas taip pat nurodė, kad nesumokėjus įmonės skolinių įsipareigojimų pagal nustatytą grafiką, o pradelstas įsipareigojimas sudaro 2 025,11 eurų, yra pažeidžiami jo, kaip akcininko ir laiduotojo, interesai. Iš esmės tokias pat aplinkybes ieškovas nurodė ir teismui pateiktame pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo pareiškimą, prie kurio nebuvo pridėtas vienas iš pareiškime nurodytų priedų, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, išsiaiškinti, kodėl byloje nėra pareiškime nurodyto priedo, ir tik tuomet išspręsti pareiškimo pagrįstumo klausimą iš esmės (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, nenustatęs ir neišsiaiškinęs visų faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Kaip matyti iš AB „Swedbank“ 2010 m. sausio 25 d. rašto (t. 2, b.l. 83), UAB „Artharita“ skola bankui 2010 m. sausio 25 d. sudarė 82 126,26 eurų. Bankas šiuo raštu informavo, kad jei bendrovė nesumokės įsiskolinimo, jis kreipsis dėl skolos išieškojimo iš H. S. , kaip laiduotojo. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip UAB „Artharita“ akcininkas, turintis 50 proc. visų bendrovės akcijų ir laidavęs už bendrovės prievolių pagal 2005 m. sausio 24 d. kredito sutartį, pagal kurią bendrovei buvo suteikta 202 734 eurų paskola, įvykdymą, turi pagrįstą teisę kreiptis į teismą siekdamas nustatyti, ar atsakovas veikė tinkamai.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą nutartį, kuria atsisakė patenkinti ieškovo pareiškimą dėl UAB „Artharita“ veiklos tyrimo, pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai ir visapusiškai neištyręs bei neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas. Dėl šių pažeidimų klausimas dėl UAB „Artharita“ veiklos tyrimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas šią nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pirmosios instancijos teisme sprendžiamas, išklausius šalių paaiškinimų, t.y. žodinio proceso tvarka (CPK 2.126 str. 4 d.), į tai, kad šioje byloje būtina ištirti naujus įrodymus, o taip pat į tai, kad, priėmus nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teismas kartu privalo paskirti ekspertus, nustatyti jų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, darytina išvada, kad klausimą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Todėl panaikinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija perduoda šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“ veiklos tyrimo Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.