Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VSAT vado Įsakymo 1.2 papunkčio teisėtumo ir pagrįstumo, bei pagrįndo VSAT vado Įsakymo 1.2 papunkčiu pareiškėjai paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti švelnesne nuobauda.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Pranešimu buvo informuota apie tai, jog pagal 2019 m. balandžio 30 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės vado pavaduotojo A. J. žodinį pavedimą buvo atliekamas pasienio sargybų patikrinimas ir yra duomenų, jog galbūt pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. nuo 4.30 val. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado pavaduotojas V. R. ir vyriausioji specialistė R. R. atliko VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pasienio sargybų tarnybos tikrinimus. Apie 4.45 val. tikrintojai atvyko į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomą ruožą patikrinti pėsčiąją sargybą pagal maršrutą (duomenys neskelbtini). Tikrintojai asmenine transporto priemone pravažiavo keliu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atraminio punkto. Tikrintojai pasienio sargybos nepastebėjo, pranešimo radijo ryšiu iš pasienio sargybos apie pravažiuojančią transporto priemonę nebuvo, nors kelias buvo pasienio sargybos stebėjimo sektoriuje. Grįžtant tuo pačiu keliu tikrintojai pastebėjo pasienio sargybą, ties susuktais žolės rulonais, gulinčią miegmaišiuose ant žemės. Tikrintojai palikę transporto priemonę už pusės kilometro pėsčiomis nuėjo iki pasienio sargybos, likus 100 m iki pasienio sargybos V. R. įjungė filmavimo funkciją mobiliame telefone. Tikrintojai filmuodami priėjo prie pasienio sargybos maždaug 5 m atstumu, tačiau pasienio sargyba nesureagavo. Patikrinimo metu pareiškėja įsisukusi į miegmaišį naudojosi mobiliuoju telefonu ir nepastebėjo priartėjusių tikrintojų, neinformavo radijo ryšiu apie pravažiuojančią transporto priemonę. Mobilųjį telefoną naudojo ne pagal paskirtį, nevykdė stebėjimo. Šiuo savo elgesiu pareiškėja galimai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1, 62.6 papunkčius ir Pareigybės aprašymo 3 dalies reikalavimą, 6.1, 6.3, 6.4 papunkčių reikalavimus. Pareiškėjos buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) iki 2019 m. gegužės 14 d. (b. l. 29–30).

Taip pat pareiškėja pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. balandžio 29–30 d., prieš tarnybos vykdymą bei vykdant ją, remdamasi turima informacija bei užfiksuotais pastebėjimais nuolat vertino padėtį tarnybos vykdymo vietoje. Apie pasirengimą stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus asmenis rodo tai, kad stebimoje teritorijoje buvo pastebėti objektai (automobiliai) ir įvertinta jų buvimo tam tikroje teritorijoje rizika. Kiti 59.1 papunktyje pasienio sargybos pareigūnams reikalavimai keliami toms pasienio sargybos rūšims, kurių tarnybos vykdymo būdas (specifika) numato tokias galimybes. Šios bei kitos Pranešime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėto papunkčio nuostatos buvo pažeistos. Vykdydama tarnybą pareiškėja nebuvo nutraukusi jos vykdymo ar pakeitusi tarnybinės užduoties vykdymo tvarkos. Pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje nustatytu laiku ir jame nurodytoje vietoje buvo vykdydama nurodyta pasienio sargybos rūšis „(duomenys neskelbtini)“. Jokių nukrypimų nuo tarnybinės užduoties nebuvo, asmeniškai pareiškėja vykdė visus sargybos vyresniojo nurodymus, o konkrečiu atveju stebėjo nustatytą teritoriją bei vertino joje pasirodžiusius objektus, todėl mano, kad 62.1 papunkčio inkriminavimas jos atžvilgiu yra klaidingas. Pareiškėja dėl Sienų kontrolės nuostatų 62.6 papunkčio pažeidimo pažymėjo, kad jos asmeninis mobilusis telefonas nėra tarnybai skirta priemonė, kuri būtų išduota tarnybinėms funkcijoms atlikti, todėl minėtas daiktas nėra nurodytas tarnybinio žiniaraščio skiltyje „(duomenys neskelbtini)“, o tik užfiksuojamas skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ kaip tarnyboje turimas daiktas (prietaisas), kurio turėjimas gali būti ribotas. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad vykdant tarnybą telefono garsas buvo išjungtas, o ekrano apšvietimas maksimaliai sumažintas, be to lauke jau buvo prašvitę, todėl pasinaudojimas turimu telefonu negalėjo ir nedemaskavo pasienio sargybos. Be to, telefonu neretai būna gaunama ir su tarnybos vykdymu susijusi informacija, todėl perskaitė gautus SMS pranešimus, be to teisės aktai nenumato tokio draudimo, todėl šį daiktą (priemonė) leidžiama turėti ir naudoti vykdant tarnybą. Tokiu leidimu minėtu atveju nebuvo piktnaudžiaujama, kadangi telefonas buvo panaudotas vos kelias minutes.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Statuto 9 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama.

Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimą pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) pareigūnas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) pareigūnas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai; 8) kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pagal VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintus Sienos kontrolės nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) pamainos darbas yra užkardos vado suplanuota ir vykdoma užkardos veikimo teritorijoje pareigūnų veikla, pasienio sargyba jais apibūdinama kaip vienas ar daugiau pareigūnų, vykdančių jiems paskirtą tarnybinę užduotį, o tarnybinė užduotis yra nustatytą darbo laiką pasienio sargybai paskirta užduotis, kurioje nurodoma pasienio sargybos rūšis (rūšys), vykdymo vietos, maršrutai, laikas, pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir kiti su tuo susiję duomenys (2 punktas). Užkardos veikimo teritoriją priskiria tarnybos vadas (3 punktas). Vykdant sienos stebėjimą tamsiuoju paros metu į pasienio sargybą „Patrulis“ turi būti skiriami ne mažiau kaip du pareigūnai (54 punktas). Pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas pasienio sargybas – tos pasienio sargybos vyresniajam (56 punktas). Tarnybinei užduočiai įvykdyti pasienio sargybos vyresnysis gali skirti pareigūnams atskiras užduotis (57 punktas). Vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis (59.1 papunktis). Pasienio sargybos pareigūnams draudžiama savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte (62.1 papunktis), ilsėtis ir valgyti nenustatytu laiku (62.11 papunktis). Sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą (66 punktas). Sargybos vyresnysis papunktį privalo reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis (68.2 papunktis).

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo vykdyti vadovų reikalavimus ar nurodymus.

Teismas pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Išvadoje, kuri yra sudedamoji Įsakymo dalis, konstatuota, kad pareiškėja, nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.00 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 9.00 val., turėdama vykdyti tarnybą pagal 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 30 d. 5.00 val., kuomet buvo atliekamas pasienio sargybos tikrinimas, naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, atsainiai ir nerūpestingai vykdė tarnybą, netinkamai stebėjo jai priskirtą teritoriją, todėl nepastebėjo ir negirdėjo kaip priartėjo tikrintojai, nepaisė sargybos vyresniojo prašymo akyliau stebėti priskirtą ruožą, nenutraukė sargybos vyresniojo D. B. veikos, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių, Kodekso 12 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareigūnai D. B. ir D. S. neturėjo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, jų neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jų valios priklausančiomis aplinkybėmis. Padaryta išvada, kad pareigūnai D. B. ir D. S. dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nerūpestingai vykdė tarnybines funkcijas bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, tyčia, sąmoningai nesilaikė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti. Pareigūnų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 34–44).

Teismas pažymi, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunktyje nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis.

Sienos kontrolės nuostatų 62.1 papunktyje nustatyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. balandžio 29 d. nuo 20.00 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 9.00 val. vykdė tarnybą kartu su sargybos vyresniuoju D. B.. Pareiškėjos teigimu, iki tarnybinio patikrinimo, stebimoje teritorijoje, nebuvo pastebėta įtartinų objektų, nebuvo atlikti jokie nukrypimai nuo tarnybinės užduoties vykdymo, todėl nebuvo pažeisti Sienos kontrolės nuostatų 59.1 ir 62.1 papunkčių reikalavimai. Nors pareiškėja nesutinka su Sienos kontrolės nuostatų 59.1 ir 62.1 papunkčiais nustatytais pažeidimais, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą matyti, jog minėti nuostatų pažeidimai buvo nustatyti teisėtai ir pagrįstai. Nors pareiškėja iki tarnybinio patikrinimo stebimoje teritorijoje vertino objektus (automobilius) ir jų buvimo stebimoje teritorijoje riziką, tačiau atliekant tarnybinį patikrinimą 2019 m. balandžio 30 d. 5.00 val., pareiškėja naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, t. y. tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja nevykdė valstybės sienos stebėjimo, nevertino padėties priskirtoje stebėti teritorijoje, sargybos vyresniąjam sąmoningai leido nevykdyti stebėjimo priskirtoje teritorijoje bei tokių veiksmų nenutraukė ir apie tai neinformavo užkardos pamainos vyresniojo.

Teismas sutinka su pareiškėjos skundo teiginiais jog iš stebėjimo poste tarnybą vykdančių pareigūnų nėra reikalaujama pranešti apie kiekvieną objektą, jo judėjimą, o pranešimo funkcija atliekama tuomet, kai įvertinus visas aplinkybes, pastebėtas objektas kelia įtarimą. Tačiau, įvertinus tą aplinkybę, jog tikrintojų automobilis buvo pravažiavęs ne kartą pareiškėjos ir sargybos vyresniojo turima stebėti teritorija, taip pat tai, jog tikrintojų automobilis buvo sustojęs netoli pareiškėjos ir sargybos vyresniojo, bei tai, jog nei pareiškėja, nei sargybos vyresnysis apie tai neinformavo atsakingų asmenų, darytina išvada, kad pareiškėja netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas. Nors pareiškėja teigia, kad kad pasienio sargybos tikrintojai nebuvo pastebėti, nes stebėjimas buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) pusėje, o tikrintojai atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja naudojosi mobiliuoju telefonu ir ganėtinai ilgą laiką nepastebėjo tikrintojų. Taigi, vaizdo įrašo medžiaga patvirtina, jog pareiškėja naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu, bei dėl to neatsakingai vykdė valstybės sienos stebėjimą, nepranešė apie tikrintojų automobilį, todėl nevykdė pagal Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3 ir 6.4 papunkčius priskirtų funkcijų. Nurodytų aplinkybių visetas vertintinas kaip Sienos kontrolės nuostatų 59.1 ir 62.1 papunkčių ir Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3 ir 6.4 papunkčių pažeidimas.

Pagal Pareigybės aprašymo 6.7 papunktį, pareigūnas, vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo pareigas, užtikrina tinkamą gautos tarnybinės užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę. Pagal Pareigybės aprašymo 6.8 papunktį, pareigūnas sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes be galiojančių dokumentų arba kitaip pažeidusius valstybės sienos teisinį režimą, prireikus pristato asmenis į pasienio užkardos, pasienio kontrolės punkto arba muitinės, policijos įstaigų patalpas (b. l. 54–55).

Kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad VSAT pareigūnas privalo netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų, imtis priemonių užkirsti kelią daromiems pažeidimams, apie kolegos netinkamą elgesį informuoti tiesioginį vadovą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Įsakyme nurodyti Pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimai nebuvo analizuojami nei Išvadoje, nei Įsakyme. Be to, pareiškėja neturėjo teisės dėl jų pasiaiškinti, nes jie nebuvo įtraukti į 2019 m. gegužės 7 d. Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Pranešimu pareiškėja buvo įpareigota pateikti pasiaiškinimą bei nurodyta, jog savo elgesiu ji galimai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1, 62.6 papunkčius, Pareigybės aprašymo 3 dalies reikalavimą, 6.1, 6.3, 6.4 papunkčių reikalavimus (b. l. 29–30). Išvadoje bei Įsakyme nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie nustatyti atsižvelgus į padarytus pažeidimus (b. l. 34–44, 52–53). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pranešimu pareiškėja buvo informuota apie galimai padarytus pažeidimus bei nurodytos teisės aktų nuosatatos, kurios galimai buvo pažeistos. Vertinant pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį buvo konstatuoti Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4, 6.8 papunkčių ir Kodekso 12 punkto pažeidimai. Vien ta aplinkybė, jog Pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimai nebuvo analizuojami nei Išvadoje, nei Įsakyme, bei apie tai pareiškėja nebuvo informuota Pranešimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė pateikti išsamų pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, VSAT vadas nėra saistomas pareigos nustatyti tuos pačius teisės aktų pažeidimus, apie kuriuos pareiškėja informuota Pranešimu. Taip pat pareiškėjai papildomai nustatant Pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimus, tačiau jų neanalizuojant Išvadoje ir Įsakyme, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimai nustatyti netinkamai.

Dėl pareiškėjos skundo teiginio, kad Įsakyme nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 6.8 papunktį, tačiau tokių funkcijų aprašymas yra numatytas Pareigybės aprašymo 6.7 punkte, pažymėtina, jog VSAT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad rengiant Įsakymą buvo padaryta spausdinimo klaida bei nurodytas Pareigybės aprašymo 6.8 papunktis, tačiau Išvadoje, kaip motyvuojamoje Įsakymo dalyje, aiškiai suformuluota kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinama pareiškėja ir, kokie jos veiksmai traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas (b. l. 59–68). Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog Išvadoje nurodyti tiek pareiškėjos veiksmai, kurie vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, tiek nurodyta, kokiu tarnybiniu nusižengimu pareiškėja yra kaltinama.

Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjos nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys (naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, atsainiai ir nerūpestingai vykdė tarnybą, netinkamai stebėjo jai priskirtą teritoriją, nepaisė sargybos vyresniojo prašymo akyliau stebėti priskirtą ruožą, nenutraukė sargybos vyresniojo D. B. veikos), atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai (ką ji turėjo atlikti būdama statutine valstybės tarnautoja pagal Pareigybės aprašymą), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusios pareigūnės kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tyčinė kaltės forma, sąmoningai nevykdė pavestos funkcijos). Pareiškėja, būdama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėja nenurodė. Be to, pareiškėjai atsainiai vykdant pareigas, sąmoningai naudojantis mobiliuoju telefonu, leidžiant sargybos vyresniąjam nevykdyti tarnybinių funkcijų, buvo prarastas valstybinę sieną saugančios pareigūnės budrumas, dėl ko buvo pažeistos įstatymu saugomos svarbios vertybės – valstybinė siena nebuvo tinkamai saugoma.

Teismas pažymi, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalį, tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) pareigūnas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimą; 2) pareigūnas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; 3) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams; 4) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė; 7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai; 8) kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pagal Statuto 40 straipsnio 2 dalį, tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį); 2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis; 3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą; 4) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs pareigūnas; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Pareiškėja skunde nurodo, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo įvertinta tai, kad pareiškėja pripažino savo kaltę, dėjo visas pastangas, kad būtų atskleistas tarnybinis nusižengimas, bei gailėjosi, tačiau Išvadoje tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodyti argumentai, dėl kurių, pareiškėjai siūloma skirti griežtą papeikimą bei juose neatsižvelgta į pareiškėjos ilgametę tarnybą, į tai, kad ji neturi galiojančių nuobaudų, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą daug kartų skatinta ir apdovanota.

Kaip minėta, tarnybinio nusižengimo turinys leidžia spręsti, jog pareiškėja tyčia, sąmoningai nevykdė valstybės sienos apsaugos funkcijos, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. 5.00 val. buvo nutraukusi valstybės sienos stebėjimą, naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, nenutraukė sargybos vyresniojo veikos ir apie tai neinformavo atsakingų asmenų, nors turėjo pareigą žinoti ir jai buvo žinoma, kad savo veiksmais pažeidžia aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus ir daro tarnybinį nusižengimą. Skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, atsakovė Išvadoje nurodė, jog pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 34–44). Iš į bylą pateiktos pareiškėjos charakteristikos matyti, jog pareiškėja tarnauja Lietuvos valstybei 16 m. 3 mėn., per tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą daug kartų skatinta vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, papildomomis atostogomis, Ignalinos pasienio rinktinės vado padėkomis, (duomenys neskelbtini) apdovanota trečiojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 47). Nors Išvadoje, kaip Įsakymo motyvuojamoje dalyje, atsakovė nenurodė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 8 punktu, pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turėjo būti laikomos kaip ilgametė tarnyba Lietuvos valstybei, taip pat tai, jog pareiškėja per visą tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo. Pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog pareiškėja tiesiogine tyčia, sąmoningai nevykdė jai, kaip statutinei valstybės tarnautojai, pavestų funkcijų tarnybos metu. Teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodyti argumentai, dėl kurių, pareiškėjai siūloma skirti griežtą papeikimą. Išvadoje, kaip Įsakymo motyvuojamoje dalyje, analizuojamas bei vertintinas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas padarytą veiką reglamentuojančių teisės aktų kontekste, tačiau nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių, pareiškėjai skirtinas griežtas papeikimas, taip pat nenustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad padarytas nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius-žalą. Be to, iki padaryto nusižengimo pareiškėjos veikla vertinta teigiamai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai paskirta nuobauda – griežtas papeikimas – yra per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl keistina į papeikimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nustatė pagrindą keisti skundžiamą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. TE-907 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 papunktį, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas: skundžiamo Įsakymo 1.2 papunktis, kuriuo pareiškėjai parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, naikintinas, skundžiamo Įsakymo 1.2 papunktis, kuriuo pareiškėjai parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, keistinas laikant, kad yra skiriamas papeikimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjos D. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. TE-907 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 papunktį, kuriuo pareiškėjai parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikyti, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.