Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-09 · Byla Nr. ATP-550-135/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
ATP-550-135/2014
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00420-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-550-135/2014Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00420-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.4.; 79.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešojo policijos skyriaus (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. R. atžvilgiu nutraukta nesant jos veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 164 str. 3 d., įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014 m. balandžio 10 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-10332514-14 pagal LR ATPK 164 str. 3 d., dėl to, kad 2014 m. kovo 26 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), ji, dirbdama pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, nepilnamečiui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. asmeniui, neturinčiam 18 metų amžiaus, pardavė alkoholinių gėrimų - du vieno litro talpos alkoholinio alaus butelius „Kapitono“ 7,5 proc. stiprumo ir tokiais savo veiksmais pažeidė 2004-05-20 Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 8 p. bei 1995-04-18 Nr. 1-857 LR alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. R. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešojo policijos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą V. R. atžvilgiu bei paskirti jai administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 164 str. 3 d.

Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė ATPK normas, šališkai, neobjektyviai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, kas turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Nurodo, kad teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, be pagrindo netikėjo pirminiais V. R. parodymais. Pažymi, kad 2014-04-10 V. R. nurodė, jog šių metų kovo 26 d. nuo 8:00 val. iki 20:00 val. ji dirbo viena (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, ji neatsimena, ar 2014-04-10 vakare į parduotuvę buvo atėję D. B. ir R. M., tačiau minėti piliečiai, t.y. D. B. ir R. M., nusiperka alkoholinio sidro ir alaus, ji nurodė, jog D. B. ir R. M. yra pilnamečiai, todėl jiems parduodant alkoholį jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neprašo, žino, kad 2013 metais nepilnamečiui D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus bare buvo parduotas alkoholis, tačiau šiuo metu mano, jog jis sulaukė pilnametystės. Teismo posėdyje V. R. jau tvirtino, kad pareigūnui dėl susijaudinimo nurodė, jog pardavė D. B. alkoholinius gėrimus, parodymus surašė pareigūnas, o ji tik pasirašė. Atsižvelgdamas į tai, kad po paaiškinimu yra V. R. parašas, jog tekstas teisingas, apeliantas tvirtina, kad šiais pirminiais V. R. parodymais netikėti nėra pagrindo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jau kituose teismo posėdžiuose V. R. tvirtino, jog 2014-03-26 į parduotuvę R. M. ir D. B. iš vis nebuvo atėję, nors minėti asmenys tvirtino priešingai. Institucijos atstovo nuomone, V. R. pateikti paaiškinimai yra jos gynybinė taktika, kurie padeda jai ir UAB ,,Baisogalos prekyba“ išvengti atsakomybės.

Nurodo, kad teismo posėdyje liudytojas R. M. parodė, jog 2014-03-26 jis prieš 20 val. pirko alų, D. B. nepirko, tačiau parduotuvėje jam davė 6 Lt alui nupirkti, kurį vėliau išgėrė, tačiau jis 2014-05-12 teismo posėdyje tvirtino, kad 2014-03-26 jis vienas nusipirko alų parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, o D. B. laukė jo lauke, o kokia pardavėja pardavė, jis neprisimena, vėliau D. B. nuėjo pirkti alkoholinių gėrimų, tačiau iš kurios parduotuvės D. B. pirko, jis nežino, matė, kad atsinešė dar gėrimų. Kai tuo tarpu 2014-04-01, apklausiamas liudytoju, R. M. nurodė, jog alų jis ir nepilnametis D. B. nusipirko ir parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, kokia pardavėja pardavė, neatsimena. Apeliantas pabrėžia, kad R. M. teismo posėdžiuose duoti parodymai yra prieštaringi, buvo keičiami, todėl neatitinka tikrovės, kadangi jais siekiama padėti V. R. išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Mano, jog tiksliausius ir objektyviausius parodymus R. M. davė 2014-04-01, apklausiamas liudytoju.

Nurodo, kad teismo posėdyje liudytojas D. B. paaiškino, kad su R. M., abu neblaivūs, atėjo į parduotuvę pirmame aukšte, kur dirbo V. R., prieš parduotuvės uždarymą, R. M. pirko alų, tada jis padėjo pinigus ant prekystalio, už kuriuos V. R. jam padavė alkoholinio alaus, pardavėja neišdavė kvito. D. B. 2014-05-27 teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. kovo 26 d. įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes buvo neblaivus, tačiau prisimena, kad ėjo pirkti į pirmame aukšte esančią parduotuvę alkoholio, jis pinigus davė R. M. ir šis nupirko alkoholio, pats jis alkoholio nepirko, tačiau 2014-04-02 D. B. pasirašytame paaiškinime nurodyta, jog 2014-06-26 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. M. nupirko 2 vieno litro talpos alkoholinio alaus „Kapitono“ 7,5 proc, už kuriuos sumokėjo 6 litus, po to jis iš tos pačios parduotuvės nupirko du vieno litro talpos alkoholinio alaus „Kapitono“ 7,5 proc, už kuriuos sumokėjo 6 Lt, nepamena kuri pardavėja pardavė alkoholinio alaus, tačiau iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog minėtą dieną parduotuvėje dirbo V. R.. Apeliantas pažymi, kad po surašytu tekstu (paaiškinimu) D. B. ranka parašė, jog surašyta teisingai, perskaitė bei pasirašė. Nurodo, kad 2014-04-23 papildomame paaiškinime D. B. nurodė, jog jam ir R. M. perkant alkoholinio alaus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pardavėja kasos kvito nedavė, pabrėžė, jog minėtoje parduotuvėje pardavėja kasos kvito neduoda nebe pirmą kartą, jog neatsimena, kuri pardavėja pardavė jam alkoholinio alaus, tačiau jis tikrai atsimena, kad alų pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog po surašytu paaiškinimu D. B. savo ranka papildomai parašė, jog su pardavėjomis V. R. ir S. B. bei parduotuvės savininkais konfliktų ir nesutarimu kilę nėra, parašė, kad surašyta teisingai, perskaitė bei pasirašė. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, jog 2014-08-21 teismui liudytojas pateikė paaiškinimus, kurie atitinka įvykio aplinkybes bei duotus pirminius rašytinius parodymus, todėl pagrindo jais netikėti nėra.

Nagrinėdamas teismo motyvus, apeliantas tvirtina, kad V. R. neprisiminimas, ar 2014-03-26 nepilnamečiui pardavė alkoholį, neįrodo, jog tokia veika nepadaryta, o nustatant V. R. kaltumą teismas turėjo vadovautis administracinėje byloje surinktais įrodymais bei liudytojų pateiktais parodymais. Pažymi, kad pati V. R. yra nurodžiusi, jog D. B. iki nagrinėjamo įvykio yra pardavusi alkoholio, nes galvojo, jog jis yra pilnametis. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, jog V. R. sistemingai vykdo pažeidimus parduodama alkoholį nepilnamečiui, o jos nežinojimas, kad alkoholis parduodamas nepilnamečiui, neatleidžia jos nuo atsakomybės. Tvirtina jog, parduotuvės kasos kontrolinė juosta, kurioje nėra užfiksuoto pirkimo po 19:37 val., nėra įrodymas, kad V. R. alkoholio nepardavė D. B., kadangi iš pačios V. R. tvirtinimo matyti, kad 19.37 val. kasa jau buvo uždaryta, todėl D. B. parodymai apie tai, kad pardavėja nedavė pardavusi alaus kvito, teisingi.

Teigia, kad nors teismas pažymėjo, jog R. M. ir D. B. parodymų nelaiko patikimais, nes jie patys darė pažeidimus, tačiau teismas nevertino to, kad būtent pardavėjos veiksniai turėjo įtakos atsirasti vienam iš pažeidimų, ji, dirbdama UAB „Baisogalos agroprekyba“ parduotuvėje, neužtikrino, jog nepilnamečiui nebūtų neparduoti alkoholiniai gėrimai, nors tai privalėjo padaryti.

Nurodo, kad V. R. padarytas pažeidimas buvo nustatytas tiriant kito įvykio aplinkybes, dėl kurio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2014-04-03 Nr. 81-At-00283-14, todėl pareigūnas, vykdydamas pirmines liudytojų apklausas, akcentavo įvykio aplinkybes, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, o vykdant minėtoje medžiagoje liudytojų apklausas buvo nustatyta, jog D. B., neturėdamas 18 metų amžiaus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nusipirko alkoholinio alaus, todėl policijos komisariate buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ATPK 164 str. Tvirtina, kad šio pažeidimo tyrimas buvo atliktas visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nevertinti 2014-04-D. B. papildomo paaiškinimo, duoto nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo byla pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymą, kur D. B. buvo papildomai smulkiau ir išsamiau apklaustas, kadangi minėtas paaiškinimas duotas buvo po to, kai V. R. administracinio teisės pažeidimo byla jau buvo gauta nagrinėti teisme. Policijos komisariato įgaliotas atstovas, nesutikdamas su tuo, teigia, jog teismas, nevertindamas D. B. duotų parodymų, pažeidė LR ATPK 256 str.

Apelianto nuomone, pirminiai rašytiniai R. M. ir V. R. parodymai yra tikslesni, sutampantys su įvykio aplinkybėmis, tačiau juos teismas vertino kritiškai ir rėmėsi tik teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie su rašytiniais nesutapo, yra pakeisti ir neatitinkantys tikrovės. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad tokį parodymų keitimą reikia traktuoti kaip bandymą padėti išvengti pažeidėjui administracinės atsakomybės. Apelianto nuomone, V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai surinktą faktinių duomenų (tarnybiniai pranešimai, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojų apklausos protokolai, paaiškinimai bei kita medžiaga), kurie įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytą pažeidimą. Apelianto nuomone, svarbu ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-18 buvo taikytos ekonominės sankcijos pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., 4 p., nes įmonės darbuotoja pardavė alkoholinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, 2013-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikytos ekonominės sankcijos pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., nes prekiavo alkoholio produktais kurie neįrašyti į licenciją. Minėtos ekonominės sankcijos įrodo, apelianto nuomone, jog įmonės darbuotojai bei įmonės vadovai nesilaiko reikalavimų, numatytų LR Alkoholio kontrolės įstatyme, kas rodo, jog įmonės vadovai nesiima priemonių, jog jų darbuotojai nepažeidinėtų minėto įstatymo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. R. prašo palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-08-22 nutarimą nepakeistu. Pažymi, kad jos galimas kaltumas buvo grindžiamas tik prielaidomis, dirbtinai susiejus tam tikrus faktinius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojais apklausti asmenys davė prieštaringus parodymus. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai nepripažino V. R. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d., bei jos atžvilgiu bylą nutraukė.

Iš apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog Institucijos atstovo nuomone, V. R. kaltę byloje patvirtina rašytiniai įrodymai – liudytojo R. M. 2014-04-01 apklausa medžiagoje Nr. 0114000148699 (6-7 b. l.), D. B. 2014-04-02 paaiškinimas (13 b. l.) bei V. R. 2014-04-10 paaiškinimas (14 b. l.). 2014-04-01 R. M. apklausa leidžia daryti išvadą, jog 2014-03-26 apie 19.50 val. parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ R. M. buvo kartu su D. B., 2 butelius alaus pirko R. M., o 2 butelius alaus pirko D. B., kuri pardavėja pardavė alų – jis neprisiminė (7 b. l.). D. B. 2014-04-02 paaiškinime nurodė analogiškai, kaip ir R. M., t.y. tai, kad 2014-03-26 apie 19.50 val. parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ R. M. nusipirko du vieno litro talpos alkoholinio alaus butelius ir sumokėjo 6 litus, po to jis nusipirko taip pat du vieno litro talpos alkoholinio alaus butelius ir sumokėjo 6 litus, kuri pardavėja pardavė alų, D. B. dėl girtumo taip pat negalėjo prisiminti (13 b. l.). V. R. 2014-04-10 paaiškinime nurodė, kad ar tą vakarą į parduotuvę buvo atėjęs R. M. ir D. B., ji neprisimena, R. M. ir D. B. ji gerai pažįsta, jie ateina nusipirkti alkoholinio sidro ir alaus, mano, kad R. M. ir D. B. yra pilnamečiai, jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neprašo, ar įvykio metu pardavė D. B. alkoholinio alaus, pasakyti negali (14 b. l.).

Iš 2014-05-12 teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. M. posėdžio metu nurodė jau kitas aplinkybes ir tvirtino, kad alaus ėjo pirkti vienas D. B., atsinešė du butelius, jis nežino iš kur alų D. B. pirko, tačiau mano, kad iš ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi D. B. nurodė, jog eina ,,pasiimti iš apačios“ (35 b. l.). 2014-05-27 D. B. teismui aiškino, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybes sunkiai prisimena, R. M. prašė panešti alkoholį iki R., alkoholį pirko R. M., po to vėl jie kartu ėjo pirkti alkoholio, parduotuvėje jis alkoholio nepirko, tik padavė pinigus, pirko R. M., o jis tik stovėjo šalia (41 b. l.). Tuo tarpu V. R. 2014-05-12 teismu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku 19.50 val. jokio pirkimo jau negalėjo būti, nes kasa jau buvo uždaryta, paskutinis pirkimas buvo 19.40 val., tvirtino, kad D. B. ji alkoholinio alaus parduoti negalėjo, nes jis pas ją pirkti neina, o eina į antrame aukšte esančią parduotuvę, nes ten alus pigesnis, teigė, kad pasiaiškinime rašė tai, ką liepė rašyti pareigūnas, o tokių atvejų, jog sumokėjus nebūtų pinigai mušami į kasą, nebūna (34 b. l.).

Pakartotinai bylą nagrinėjant apylinkės teisme 2014-08-14 R. M. nurodė, jog jis pirko alų ir perdavė nepilnamečiui, dažniausiai perka iš antrame aukšte esančios parduotuvės, tačiau tą vakarą pirko iš V. R., pirko apie 20.00 val., D. B. buvo su juo, bet jis nepirko, o tik davė jam 6 litus, jis (R. M.) buvo nubaustas už pirkimą nepilnamečiui 200 Lt bauda, tą dieną gėrė nuo pietų, išgėrė 6 butelius, D. B. buvo atsinešęs 2 butelius, iš kur jis pirko juos – nežino (78 b. l.). D. B. 2014-08-21 teisme nurodė, kad kovo mėnesį su R. M. ėjo į parduotuvė, kur dirbo V. R., jau buvo prieš pat parduotuvės uždarymą, R. M. pirko alų, jis R. M. padavė pinigus, kad ir jam nupirktų, jis nepirko, o pirko R. M., ar pardavėja išdavė čekį nepastebėjo, buvo išgėręs, nežino, kaip tai vertinama, ar, kad pats pirko, ar, kad R. M., pardavėja turėjo matyti, kaip jis davė pinigus, padavė pinigus ir stovėjo šalia, pinigus padavė ant prekystalio, jie nusipirko 4 butelius, daugiau alkoholio niekur neįsigijo (85 b. l.). 2014-08-14 V. R. teismui parodė, kad kasą uždarė 19.40 val., parduotuvė oficialiai dirba iki 19.30 val., D. B. tą vakarą nematė, galėjo alų pirkti ir kitose parduotuvėse, jos dirba iki 20.00 val., ten taip pat yra tokio alkoholio, D. B. pažįsta nuo mažens, jis alaus neperka, D. B. ateina su R. M., R. M. moka, todėl jam neparduoti negali, tą dieną D. B. nematė, jis galėjo pirkti ir kitoje parduotuvėje, kurioje alus pigesnis, pirkimo čekius išduoda visiems pirkėjams (77 b. l.). Tame pačiame teismo posėdyje apklausiamas pareigūnas R. N. parodė, kad aiškinantis konfliktą tarp R. M. ir D. B. buvo gauta informacija, kad D. B. buvo neblaivus, paaiškėjo, kad jis alų įsigijo pats iš parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, policininko teigimu, D. B. paklausus, ar jam alkoholį nupirko kas nors iš suaugusių, jis sakė, kad pirko pats, R. M. ir D. B. negalėjo meluoti, nes nebuvo pagrindo, remdamasis aplinkybių visuma surašė protokolą, R. M. buvo surašytas protokolas, kad davė gerti alkoholį nepilnamečiui (77 b. l.).

Nagrinėjant Institucijos apeliacinį skundą, buvo išsireikalautas 2014-05-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 81P-12146127-14, surašytas R. M.. Protokolas R. M. surašytas už tai, kad jis 2014-03-26 nuo apie 18 val. iki apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), R. M., būdamas neblaivus (3,54 prom.) perdavė alkoholinį alų, pavadinimu ,,Kapitono“ 7,5 prom. stiprumo nepilnamečiui D. B., gim. 1996-07-01. Iš LITEKO sistemoje esančios informacijos matyti, kad 2014-05-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu R. M. nubaustas pagal LR ATPK 180 str. 250 Lt bauda už tai, kad 2014-03-26 nuo 18 val. iki 19.50 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas neblaivus (3,54 prom.) nepilnamečiui D. B. perdavė vartoti alkoholinius gėrimus – alų ,,Kapitono“, 7,5 proc. stiprumo.

ATPK 180 str. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui, taip pat nepilnamečio nugirdymas. Analizuojant minėtą normą matyti, jog joje įtvirtinti alternatyvūs atsakomybę užtraukiantys veiksmai, t.y. alkoholinių gėrimų nupirkimas nepilnamečiui, ar kitoks jų perdavimas, ar nepilnamečio nugirdymas.

Taigi, iš bylos nagrinėjimui surinktos medžiagos matyti, kad V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji galimai 2014-03-26 apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), ji, dirbdama pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, nepilnamečiui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. asmeniui, neturinčiam 18 metų amžiaus, pardavė alkoholinių gėrimų - du vieno litro talpos alkoholinio alaus butelius „Kapitono“ 7,5 proc. stiprumo. Tuo tarpu R. M. nubaustas už tai, kad 2014-03-26 nuo 18 val. iki 19.50 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas neblaivus (3,54 prom.), nepilnamečiui D. B. perdavė vartoti alkoholinius gėrimus – alų ,,Kapitono“, 7,5 proc. stiprumo. Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai inkriminuojant pažeidimus, numatytus skirtinguose LR ATPK straipsniuose, dėl to paties įvykio, t.y. V. R. už tai, kad ji tuo pačiu laiku pardavė alkoholinį alų nepilnamečiui D. B., ir R. M. už tai, kad tuo pačiu laikų tą patį alkoholį jis perdavė vartojimui tam pačiam nepilnamečiui D. B.. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad apylinkės teismas, bausdamas R. M. už alkoholio perdavimą vartoti nepilnamečiui D. B., nustatė aplinkybes, jog R. M. minimą alkoholį pirko, o po to jį perdavė D. B., kas paneigia aplinkybes, jog nepilnametis pats įsigijo alkoholį.

Nagrinėjamu atveju, kaltės pagal ATPK 164 str. 3 d. konstatavimui, būtina surinkti įrodymus, patvirtinančius neteisėtą alkoholinių gėrimų pardavimo faktą. ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. ATPK 164 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kurio pažeidimu kaltinama V. R., nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų.

Patikrinus bylos medžiagą konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. R. 2014 m. kovo 26 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), dirbdama pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, nepilnamečiui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. asmeniui, neturinčiam 18 metų amžiaus, pardavė alkoholinių gėrimų - du vieno litro talpos alkoholinio alaus butelius „Kapitono“ 7,5 proc. stiprumo ir tokiais savo veiksmais pažeidė 2004-05-20 Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 8 p. bei 1995-04-18 Nr. 1-857 LR alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. R. veiksmuose nėra ATPK 164 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio ir bylą V. R. atžvilgiu nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo naikinti arba keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga