- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-386-332-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- E. N.
- Advokatai
- Vitalijus Metelica
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-386-332/2010
Teisėja: Asta Karpytė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-24 nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad 2010-02-12, apie 11:15 val., Šiauliuose, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), stovėjusiame policijos tarnybiniame automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kupos 1-ojo būrio vadą V. L. (V. L. ) ir vyresnįjį patrulį R. M. , davė jiems mažesnį nei 1 MGL vertės kyšį – 50 Lt, padėdamas pinigus į atvirą vietą tarp priekinių automobilio sėdynių, tuo siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus, t.y. kad jie įstatymų nustatyta tvarka nesurašytų nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos adminitracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą. Ši E. N. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-24 nuosprendį panaikinti, kaip neteisėtą, ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą – atlikti tyrimo eksperimentą bei teismo posėdyje pakartotinai apklausti liudytoją R. V. .
Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl baudžiamojo nusižengimo sudėties ir jo kaltumo yra nepagrįstos, kai kurios kilusios abejonės nebuvo įvertintos jo naudai, pirmenybė buvo teikiama liudytojų parodymams vien todėl, kad jie yra policijos pareigūnai, o jo versija atmesta be pagrįstų argumentų, tik nurodžius, kad jis tokiu būdu ginasi, neatlikti tokie tyrimo veiksmai, kaip tyrimo eksperimentas, kuris būtų įrodęs, ar policijos pareigūnai galėjo matyti pinigų perdavimo momentą.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog jo nusikalstama veika buvo baigta. Teismo išvados prieštarauja pareigūnų parodymams, kad jie jam nedviprasmiškai pareiškė neimsią kyšio ir, kad jis šį išaiškinimą suprato, tačiau pakartotinai bandė siūlyti kyšį. Taigi, anot nuteistojo, kyšio davimas nebuvo baigtas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl veikos baigtumo momento prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui baudžiamojoje byloje Nr. 2K-612/2004, kur nurodyta, kad kyšio davimas laikomas baigtu, kai kyšis duodamas valstybės tarnautojui, o šis jį priima, todėl, kai valstybės tarnautojas atsisako siūlomo kyšio, papirkėjo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas papirkti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 227 str. atitinkamą dalį, nes veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi policijos pareigūnai atsisakė jo duodamo kyšio, jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas papirkti.
Mano, kad policijos pareigūnai po to, kai sulaikė jį dėl papirkimo, ir toliau pildydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. reikalavimų, pagal kuriuos policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką arba kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti. Esant šioms aplinkybėms, anot apelianto, policijos pareigūnas po to, kai įtarė jį papirkimu, privalėjo išsaugoti administracinio teisės pažeidimo protokolą tokį, koks jis iki tol buvo surašytas, o ne pildyti toliau.
Pažymi neturėjęs tikslo duoti kyšį, nes žinojo, kad tai yra nusikalstama veika. Be to, policijos pareigūnas jau buvo susisiekęs su budėtoju ir pranešęs jo pavardę – buvo tikrinamos ankstesnės nuobaudos, tačiau šių aplinkybių, anot nuteistojo, teismas nesiaiškino. Nėra jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad jis turėjo susiformavusią tyčią duoti kyšį pareigūnui, norėdamas palenkti jį neatlikti pareigos surašyti pažeidimo protokolą. Nebuvo nustatyti būtini papirkimo sudėties požymiai – motyvas ir tikslas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi samprotavimais, o ne konkrečiais duomenimis, nepagrįstai įvertino jo suinteresuotumą bylos baigtimi.
Pažymi, kad dėl nepilnos liudytojos R. V. apklausos ir kai kurių byloje esančių prieštaravimų būtinas įrodymų atnaujinimas. Taip pat neaišku, kaip policijos pareigūnas, rašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir sėdėdamas priekinėje automobilio dalyje, o jam pačiam sėdint užpakalinėje automobilio dalyje, galėjo matyti pinigų perdavimą.
Teismo posėdyje nuteistasis E. N. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti,
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo E. N. nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas E. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu liudytojų R. M. , V. L. duotais parodymais, liudytojų R. M. ir V. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, policijos tarnybinio automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. N. , siekdamas, kad nebūtų nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, davė policijos pareigūnams mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį. Liudytojų R. M., V. L. teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų turėję kokį suinteresuotumą E. N. atžvilgiu iškeltos bylos baigtimi, iki įvykio pareigūnai nuteistojo nepažinojo, todėl abejoti jų parodymais ir šių parodymų patikrinimo tikslu atlikti papildomus tyrimo veiksmus – eksperimentą nėra pagrindo.
Apeliantas skunde nurodo nesutinkąs su liudytojų – policijos pareigūnų R. M. , V. L. parodymais, kad jie, sėdėdami priekinėse tarnybinio policijos automobilio sėdynėse, matė, kaip jis padeda 50 Lt kupiūrą į atvirą vietą tarp priekinių automobilio sėdynių, teigia, kad jie negalėjo šito matyti. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų liudytojų – policijos pareigūnų R. M. , V. L. parodymus, nuteistasis nepateikė. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, V. L. , pastebėjęs, kaip E. N. padeda 50 Lt kupiūrą tarp priekinių automobilio sėdynių, įspėjo pastarąjį apie daromą nusikalstamą veiką, kas patvirtina liudytojų R. M. , V. L. parodymus, jog jie matė, kaip E. N. padėjo pinigus priekinėje tarnybinio policijos automobilio dalyje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad toks liudytojų parodymų ginčijimas laikytinas tik deklaratyviais nuteistojo teiginiais, kurie atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad dėl nepilnos liudytojos R. V. apklausos ir kai kurių byloje esančių prieštaravimų būtina atnaujinti įrodymų tyrimą. Nuteistasis nenurodė, kokios aplinkybės liko neišaiškintos ir kas naujo nustatytina, atlikus pakartotinę liudytojos R. V. apklausą, todėl minėtas nuteistojo prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai po to, kai sulaikė jį dėl papirkimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. reikalavimų, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką arba kitokį teisės pažeidimą arba būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai, įspėję E. N. dėl daromos nusikalstamos veikos, nedelsdami informavo Šiaulių AVPK budėtoją ir iškvietė operatyvinės grupės darbuotoją įvykiui įforminti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad policijos pareigūnai laikėsi visų jiems įstatymo keliamų reikalavimų ir juos teisėtai bei sąžiningai vykdė. Aplinkybė, kad, informavę Šiaulių AVPK budėtoją ir iškvietę operatyvinės grupės darbuotoją įforminti E. N. padarytos nusikalstamos veikos, toliau pareigūnai baigė pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. reikalavimų pažeidimas, kaip mano nuteistasis, todėl pastarieji E. N. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis teismų praktika, papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-12 nutartis baužiamojoje byloje Nr. 2K-53/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. , policijos pareigūnų automobilyje padėjo 50 Lt ir, net įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, pinigų neatsiėmė. Todėl daroma išvada, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus baigė laisva valia ir jam suteikta galimybe nutraukti nusikalstamus veiksmus bei pasiimti pinigus nepasinaudojo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. N. nusikalstamą veiką kaip baigtą nusikaltimą, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį, perkvalifikuojant E. N. nusikalstamą veiką į pasikėsinimą papirkti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.