- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1430-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- A. R. J.
- Ieškovas
- J. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. R. J. dėl santuokos nutraukimo, institucija teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. J. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo ir iškeldinti iš gyvenamosios vietos atsakovą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium su vaikais – dukra G.B. J., d. Noja K. J. ir sūnumi J. C. J. bei ieškove, uždraudžiant jam gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini); iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nurodė, kad atsakovas yra agresyvus, naudoja psichologinę ir fizinę prievartą vaikų atžvilgiu. Pažymėjo, jog atsakovas buvo patrauktas atsakomybėn už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t.y. už tai, kad draugų akivaizdoje įžeidinėjo dukrą Gretą, išleidęs iš aptvaro kovinius šunis, varė jos draugus iš namo kiemo. 2009-07-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui J. C. J. Pabrėžė, jog atsakovas nemoka vaikams išlaikymo, nemoka už komunalinius patarnavimus, suvalgo iš skolintų pinigų nupirktą vaikams maistą, tyčia uždega visuose kambariuose šviesą, kad reikėtų daugiau mokėti už elektros energiją ir pan., tyčia sulaužė duris į katilinę ir garažą, pavogė vaikų išlaikymui pasiskolintus pinigus, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, jog atsakovas turi jo vardu registruotą nekilnojamą gyvenamosios paskirties turtą, todėl jo interesai nenukentėtų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, įpareigojo atsakovą gyventi skyrium su nepilnamečiais vaikais bei ieškove, uždraudžiant jam gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismas nustatė, jog ieškovė pateikė aplinkybes apie atsakovo elgesį patvirtinančius įrodymus: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-11 nutarimą, kuriuo A. R. J. nubaustas už trukdymą dukrai G. J. naudotis savo teisėmis ir laisvėmis bei tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t.y. už tai, kad draugų akivaizdoje įžeidinėjo dukrą, išleidęs iš aptvaro šunis be antsnukių, reikalavo jos draugams išeiti iš kiemo; 2009-07-07 Vilniaus rajono policijos komisariato VTS PP Maišiagalos policijos nuovados raštą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo veiksmų pagal LR BK 140 str. 2 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, o gyvenamasis namas, kuriame gyvena šeima, nuosavybės teise priklauso nepilnamečiams vaikams. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus apie atsakovo elgesį šeimoje ieškovės bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu, padarė išvadą, kad yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Siekdamas užtikrinti vaikų apsaugą nuo bet kokios prievartos šeimoje bei užkirsti kelią žalai ieškovės bei vaikų interesams, ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium su vaikais ir ieškove, bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, teismas tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 rugpjūčio 7 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Pažymi, jog nutartyje nurodyti motyvai neatitinka tikrųjų aplinkybių, todėl nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. 2007-11-09 ieškovės prašomas perleido visą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą, kuris tapo ieškovės asmenine nuosavybe. Nurodė, jog sutartį pasirašė, norėdamas išsaugoti šeimą, be to, yra teismui paruošęs ieškinį dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, jog ieškovė bando apeliantui visais būdais pakenkti ir nesiekia apsaugoti vaikų interesų. Tai patvirtina atsakovo 2008-10-01 raštas LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, kuriame nurodyta, jog ieškovė, žinodama, kad atsakovas jokiais būdais nenori nutraukti santuokos, ieško įvairiausių būdų ir priemonių pasiekti savo tikslą, kad vyras elgtųsi taip, kaip ji pasakys. Pažymėjo, jog visi ieškovės pareiškimai policijai yra pateikti, siekiant sužlugdyti atsakovą ir grindžiami tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, manipuliacijos faktais. Pabrėžė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dukros G. nustatymo prieš atsakovą, policiją buvo iškvietusi ieškovė, o ne pati dukra. Ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio sūnaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas, remiantis melagingu ieškovės pareiškimu, kurį ji parašė, norėdama atkeršyti už apelianto parašytą pareiškimą dėl smurto naudojimo prieš jo mažametę dukrą iš pirmosios santuokos. Nurodė, jog ieškovė pati ieško konfliktų, juos provokuoja ir pateikia taip, jog atrodytų, kad agresorius yra atsakovas.
Ieškovė pateikė prašymą prijungti papildomus dokumentus, nurodydama, jog atsakovo pateiktos aplinkybės atskirajame skunde neatitinka tikrovės dėl jo dukros iš pirmosios santuokos sumušimo. Pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, jog mergaitės sužalojimai buvo padaryti kitu laiku nei neva nurodytas įvykis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir vaikų; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.
Sprendžiant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, nėra iš esmės sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiuos klausimus teismas išspręs, priimdamas byloje sprendimą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki to momento, kada, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas galės priimti sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - apsaugoti sutuoktinių bei nepilnamečių vaikų interesus. Bylos duomenimis akivaizdu, jog šalių santykiai labai įtempti, šalys pastoviai konfliktuoja. Kolegija sprendžia, jog siekiant išvengti tarp sutuoktinių kylančių konfliktų, tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kol kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės.
Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą (LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Ieškovė nurodė, jog atsakovas vaikų akivaizdoje piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, smurtauja, plūstasi necenzūriniais žodžiais. Atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tėvo valdžios panaudojimą priešingą dukters interesams. Taip pat atsakovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui. Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, namuose specialiai laužo įrangą, pasisavina vaikų išlaikymui skirtus ieškovės pinigus, dėl minėtos veikos atsakovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas teigia priešingai, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, visi konfliktai yra ieškovės iniciatyva.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-06-11 atsakovas buvo patrauktas atsakomybėn už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (b.l. 4). Ieškovė pateikė Vilniaus rajono policijos komisariato VTS PP Maišiagalos policijos nuovados raštą apie atsakovui pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui (b.l. 6). Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas dar neįrodo minėto nusikaltimo įvykdymo, tačiau ieškovės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas naudoja fizinį bei psichologinį smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tokiu atveju būtina apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės nurodytiems atsakovo smurto faktams, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tėvo valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, atsakovo veiksmai yra nesuderinami su atsakingo sutuoktinio veiksmais, grėsmingi ieškovei ir kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, todėl yra realus pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti jos nėra pagrindo.
Atsakovas yra nubaustas administracine tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-11 nutarimu už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, šis nutarimas įsiteisėjo, todėl atsakovo argumentai dėl šios nutarties nepagrįstumo neturi teisinės reikšmės ginčui, nes šiuo nutarimu nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (LR CPK 182 str. 2 p.). Todėl teisėjų kolegija atmeta minėtus taskaovo argumentus. Atsakovo nurodomi argumentai dėl to, kad ieškovė melagingai pranešinėja apie jo tariamas nusikalstamas veikas taip pat neturi teisinės reikšmės ginčui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kadangi minėti faktai gali būti nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei užbaigus ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų. Tačiau byloje esamų duomenų apie atsakovo elgesį pakanka padaryti išvadai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo priteistinos 8,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.