Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dovilė Jazdauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. B. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. valstybės naudai 156,67 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 11,00 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 167,67 Eur.

Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. ATS-B-2022-13821 A. B. suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2506-814/2022. Atsakovui buvo nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, todėl valstybė apmokėjo 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų, o likusią dalį jis įsipareigojo padengti pats. Advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą, nurodė suteikęs 15 val. 40 min. trukmės paslaugų, kurių vertė pagal galiojančius įkainius sudaro 175,00 Eur, todėl atsakovui tenkanti mokėtina suma yra 313,33 Eur. Apskaičiavusi mokėtiną sumą, Tarnyba parengė ir atsakovui išsiuntė pranešimus Nr. FS-145 ir Nr. FS-421, FS-1005, informuodama apie pareigą sumokėti 167,67 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bei pateikti mokėjimo patvirtinimą. Pranešimai buvo siųsti tiek elektroniniu paštu, tiek atsakovo deklaruotu faktinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau iki 2025 m. lapkričio 5 d. mokėjimas atliktas nebuvo.

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas gera valia nevykdo įstatyme nustatytos pareigos padengti jam tenkančią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, Tarnyba, remdamasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi byloje Nr. T‑84‑2012, kurioje konstatuota, jog tokio pobūdžio reikalavimai yra viešojo administravimo subjektų sprendimų vykdymo dalis ir nagrinėtini administraciniame teisme kaip privalomų mokėjimų išieškojimo ginčai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kreipiasi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 167,67 Eur valstybės naudai kaip jam tenkančią antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, kurią jis privalėjo sumokėti, tačiau iki šiol neapmokėjo.

Taip pat prašyme nurodyta, kad remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu sudaro 11,00 Eur, kurias pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio mokėjimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose.

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad advokatai turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas. Pagal Taisyklių 2.1 punktą, užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur.

Atsakovas 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2506-814/2022. Iš sprendimo išmokėti užmokestį ATP teikėjui matyti, kad advokatas Vytautas Polikaitis 2023 m. vasario 17 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. ATP-2023-07029 bei 2023 m. kovo 6 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. ATP-2023-09382 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. ATS-B-2022-13821. Advokatas prašyme nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 5 val., konsultacijoms – 2 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 5 val., pasirengimui teismo posėdžiui – 1 val., dalyvavimui teismo posėdyje – 1 val. 20 min., kelionėms į/iš veiksmo atlikimo vietą – 1 val. 20 min. Viso advokatas skyrė 15 val. 40 min.

Advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 313,33 Eur (15 val. 40 min x 20,00 Eur) + 11,00 Eur (kopijavimo išlaidos).

Darytina išvada, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 313,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 156,67 Eur.

Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad Tarnyba 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. FS-145 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 106,67 Eur bei raštu 2025 m. balandžio 9 d. Nr. FS-421 atsakovas buvo informuotas apmokėti kitą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 50 Eur. Pranešimai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2025 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. FS-1005 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kitu deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies – 167,67 Eur nesumokėjo. Kitų duomenų byloje, jog atsakovas sumokėjo prašomą priteisti skolą nėra. Tarnybos 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. ATS-B-2022-13821 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kurio pagrindu prašoma priteisti suma, yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir pagrįstas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 167,67 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 11,00 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (pranešimų dėl skolos siuntimas registruotu paštu), nes šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais.

Pažymėtina, kad priteista suma (iš viso 167,67 Eur) turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Artea bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas teismui pateikė prašymą teismo sprendimu priteistiną sumą išdėstyti dalimis. Paaiškino, kad galėtų sumą sumokėti per kelis mėnesius, nes susirado darbą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, taip pat įvertinęs Išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, esančią informaciją, sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, todėl teismo sprendimo dėl 167,67 Eur išieškojimo įvykdymas išdėstytinas trijų mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį mokant 67,67 Eur (56,67 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 11,00 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu), o kitus du mėnesius – po 50 Eur.

Manytina, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą nurodytu būdu, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, pareiškėjos interesai nenukentės, nes atsakovas neneigia pareigos mokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o pareiškėja nurodė, jog neprieštarauja, kad priimant sprendimą dėl išlaidų priteisimo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos 167,67 Eur būtų išdėstytos dalimis. Pažymėtina, jog atsakovas turi teisę priteistą sumą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 156,67 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 11,00 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 167,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus, 67 ct).

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį mokant 67,67 Eur (56,67 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 11,00 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu), o kitus du mėnesius – po 50 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.