Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1195-655/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-01
Bylos Nr.
1-1195-655/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00367-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1195-655/2014Proceso Nr. 1-14-1-00367-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.; 1.2.14.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Danutei Kisnienei,kaltinamosios M. K. gynėjai, advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k (duomenys neskelbtini) LR pilietė, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:

2013-05-13 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1 d., ir paskirti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį atlikti po 25 (dvidešimt penkias) valandas viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui,2014-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 54 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 36 parų arešto. Bausmė atlikta;2015-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK180 straipsnio 1 dalį, –1 (vieneriems) metams laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-03-01, apie 17.30 val., kaltinamoji iš anksto susitarusi tarpusavyje su R. B. ir I. C. (kaltinamųjų R. B. ir I. C. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į parduotuvę „V. C. S.“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) M. K. stebint aplinką, R. B. pagrobė svetimą, UAB „B.“ priklausantį turtą – šlepetes „Hav Logo, Met“, kainuojančias 99 Lt, šlepetes „Hav spirit, White/light golden“, kainuojančias 89 Lt, šlepetes „Haw Spirit, dark brown“, kainuojančias 89 Lt, o I. C. pagrobė batus „A. S., Nero“, kainuojančius 259 Lt, bendrais veiksmais padarydamos UAB „B.“ 536 Lt žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji M. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir teismui paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nurodė, kad padarė nusikalstamą veiką, nes vartojo narkotikus ir reikėjo tam pinigų. Draugės R. B. ir I. C. taip pat vartojo narkotikus, joms irgi reikėjo pinigų, todėl iš anksto susitarė, kad eis vogti, o kad kaltinamoji ji stebės aplinką, susitarė prie parduotuvės. Pavogtas šlepetes pardavė ir visos trys pasidalino pinigus. Šlepetės, atrodo, buvo pliažinės. Ieškinį pripažįsta. Atsakydama į gynėjos klausimus nurodė, kad prieš uždarant į Lukiškes, narkotikų nebevartojo jau pusę metų, nusiteikusi pasitaisyti, bet dirbti dar nebandė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b.t.1, b.l. 162-163).

Kadangi kaltinamoji savo kaltę prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nusikaltimo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, BPK 273 str. nustatyta tvarka buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Liudytoja A. L. apklausos metu parodė, kad 2013-03-01, apie 17.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje „V. C. S.“ dirbdama pardavėja- konsultante, pastebėjo į parduotuvę užėjusias tris įtartinas moteris. Parduotuvėje yra dvi salės. Kai visos trys moterys buvo vienoje patalpoje, jas galėjo stebėti, tačiau kai dvi moterys nuėjo į antrą salę, o viena į pirmą, matyti jas visas nebuvo galimybės. Antroje salėje viena moteris užstojo antrą, todėl ji nematė ką darė užstota moteris. Joms einant iš parduotuvės, ji prie durų paprašė atidaryti rankinę, kur buvo įdėta šlepečių pora, kurią ji paėmė ir su abiem moterim nuėjo link kitos salės, kad galėtų stebėti trečią moterį. Patikrino moterų baltos spalvos polietileninį maišelį, jame nieko nebuvo, todėl jas paleido. Kai dvi moterys išėjo, trečioji moteris jos paklausė apie prekę, ji atsakiusi, pastebėjo, kad lentynoje trūksta prekės. Nuėjusi prie kasos patikrino ar prekė nėra parduota, įsitikinus, kad prekė neparduota, paprašė moters parodyti rankinės vidų, tačiau ten nieko nebuvo, tada paprašė atsisegti striukę ir parodyti kišenes, tačiau ir ten nieko nebuvo, todėl moterį išleido. Peržiūrėjusi parduotuvės salių vaizdo įrašus, pamatė kaip trečioji moteris į rankinę įsidėjo 256 litus kainuojančius Anniel batus, o dvi kitos moterys už striukės rankovių užsikišo 2 ar 3 poras šlepečių Hawainas, kainuojančias 99 litus. Dėl šio įvykio žala padaryta UAB „B.“ (b.t.1, b.l. 22-23).

Įrodymais, patvirtinančiais M. K. įkaltintos nusikalstamos veikos padarymą, teismas taip pat pripažįsta vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenis, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamoji su R. B. ir I. C. vagia prekes iš parduotuvės „V. C. S.“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.t.1, b.l.16-21).

Kaltinamoji M. K. pagal bendrą susitarimą su R. B. ir I. C. pagrobė svetimą, UAB „B.“ priklausantį turtą. Buvo pagrobta turto, kurio bendra vertė yra 536 Lt (atitinka 155,24 €). Kaltinamajame akte ši veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kas atitiko tuo metu galiojusios BK 190 straipsnio redakcijos nuostatas. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015-01-01, pakeitus BK 190 straipsnį pasikeitė ir šiuo atveju reikšmingas turto vertės išaiškinimas. Šiuo metu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (112,98 €), bet neviršija 5 MGL (188,30 €) dydžio sumos, pripažįstamas kaip nedidelės vertės turtas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi minėtas įstatymas turi grįžtamąją galią, nes švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl taikytinas ir šioje baudžiamojoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios pagrobto turto vertė nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto maksimalaus 5 MGL dydžio, nuo kurio atsiranda pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl nustatyta M. K. veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį.

M. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, veikiant pagal išankstinį susitarimą.

Teismas, skirdamas bausmę M. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo motyvą, į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, į kaltinamosios asmenybę t. y. į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista; administracine tvarka bausta, į psichiatro ir narkologo įskaitą neįrašyta. ( b. l. 170-196 )

Padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus pasiekta M. K. paskyrus įstatymo numatytą bausmę – areštą.

M. K. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.167-169) – naikintinos išnykus jų taikymo būtinumui, nes kaltinamajai kitame ikiteisminiame tyrime paskirtas suėmimas (BPK 139 straipsnis). Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

UAB „B.“ civilinis ieškinys dėl 536 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamoji civilinio ieškinio dydžio neginčija.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 165,98 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui už jo darbą apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies „c“ punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje yra nustatytas teismo nutartyje, konstatavus, kad nedalyvaujant gynėjui, kaltinamojo, atliekančio ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisės ir teisėti interesai nebus tinkamai ginami. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai M. K. buvo paskirtas gynėjas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad kaltinamoji M. K. nedirba, legalių pragyvenimo lėšų neturi, todėl pagrįstai manytina, kad tuo atveju, jeigu iš kaltinamosios būtų priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, būtų pažeista jos teisė į nemokamą gynybą, o pats sprendimas būtų grynai deklaratyvus ir neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis įstatymo, garantuojančio teisę į nemokamą gynybą nuostatomis, bei laikantis protingumo ir teisingumo kriterijų, Vilniaus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmestinas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 49, 302-303, 354, straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 30 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti. Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui priteisti solidariai iš M. K., R. B. ir I. C. 155,24 € (penkis šimtus trisdešimt šešis litus).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė