Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-327/2015

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01226-2011-1

2015 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistojo gynėjai ad­vo­ka­tei Elenai Gylie­nei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuos­prendžio, kuriuo A. K. pri­pa­žin­tas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme – vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. buvo nuteistas ir R. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas su R. G., 2011 m. lapkričio 28 d., apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), A. K. išdaužus nukentėjusiajam J. G. priklausančio automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių stiklą, 400 litų vertės, įsibrovė į au­to­mo­bilio vidų ir iš automobilio salono pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. G. priklau­san­čią rankinę „CAT“, 200 litų vertės, su joje esančiu nešiojamu kompiuteriu „Samsung“, mai­ti­ni­mo bloku ir laidu, 1600 litų vertės, pinigine, 10 litų vertės, spaudu UAB (duomenys neskelbtini), 200 litų vertės, lo­jalumo kortele (duomenys neskelbtini), 5 litų vertės, urmo kliento kortele UAB (duomenys neskelbtini), 5 litų vertės, in­ter­neto modemą (duomenys neskelbtini), 200 litų vertės, dokumentų blankais, bendrai padarydami 2620 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti A. K. apeliacinį skundą jame nu­ro­dy­tais mo­ty­vais ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. ape­liacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. K. kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis A. K. prašo paskirti jam švel­nes­nę bausmę. Ape­liacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas A. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje detaliai nemotyvavo A. K. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

A. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančios ap­lin­ky­bės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių ap­linkybių teismas nenustatė. A. K. anksčiau vieną kartą buvo teistas už analogišką nusikaltimą nuosavybei, teistumas neišnykęs, ne kartą buvo baustas admi­nis­tra­cine tvarka. Kadangi nusi­kal­timą padarė neiš­ny­kusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusi­kal­timų reci­dyvu, nuteistasis yra recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nu­teis­tasis turi neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką (BK 178 str. 2 d.), ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo nubaustas švelniausia šios įstatymo normos sankcijoje numatyta bausme – bau­da, kuri buvo išieškota pri­vers­ti­nai (t. 2, b. l. 95), tačiau ir vėl nusikalto. Visa tai leidžia teigti, kad nuteis­ta­jam anksčiau paskirta bausmė įtakos nepa­da­rė, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Paminėtos aplin­ky­bės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį nepaklusti teisės aktų reikalavimams. By­lo­je pateiktas tik A. K. prašymas įregistruoti į mokesčių mo­kė­to­jo registrą (t. 2, b. l. 103), jokių įrodymų apie realiai savo atliekamą darbą jis nepateikė. Be to skun­džiamame nuos­pren­dyje yra nurodyta, kad įpareigojimas būti namuose vykdomas tada, jei tai nesu­si­ję su nuteistojo moks­lu ar darbu. Taigi, esant būtinumui nuteistasis gali gauti leidimą išvykti iš savo gyvenamosios vietos darbo tikslais.

Esant nustatytoms aplin­ky­bėms, ku­rias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pa­grįstai skyrė ne pačią švelniausią BK 178 str. 2 d. sank­ci­joje numatytą, o griežtesnę – laisvės apribojimo bausmę, ir sprendė, kad tik šios bausmės pasky­ri­mas A. K. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tiks­lų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebe­nu­si­kalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikalstamas veikas (inkriminuotą nusikalstamą vei­ką nuteistasis padarė vėlai vakare).

Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 178 str. 2 d. ir 48 str. numatytos šios bausmės rūšis trukmės ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Byloje nustatytos dvi A. K. atsakomybę leng­vi­nančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nustatydamas baus­mės dydį A. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė mažesnio dydžio, nei šios bausmės vidurkis, tačiau artimą jam, bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kons­ta­tuo­ti­na, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kirčiai bei bendriesiems baus­mės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Kauno apygardos teisme 2015-01-20 buvo gauta Kauno vals­ty­bės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos tarnybos pa­žy­ma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nu­ro­doma, kad apeliacine tvarka na­gri­nė­ja­mo­je byloje antrinės tei­si­nės pa­galbos, tei­kiamos nuteistajam A. K., iš­laidas iki 2015-01-2-20 sudaro 38,56 eurų.

BPK 106 str. numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo vals­ty­bės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pri­pa­žintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pa­gal­bą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuos­prendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išna­gri­nėjus pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo pro­cesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, ku­rioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisė­tu­mas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvar­ka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas nu­ma­tė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, daly­vau­ja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir įsta­ty­me įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių gali­my­bių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagal­bos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. K. neten­kinamas.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas skundžiamame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo A. K. kal­tės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skun­dą atmesti.