Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-321-64/2010

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams., bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

V. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 6 d., tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių centrinėje turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropines medžiagas, o būtent: 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethylamine, MFT), kurios masė yra 0,087 g bei narkotines medžiagas – 2,144 g kanapių (ir jų dalių) ir tęsdamas nusikalstamą veiką nuo įgijimo momento laikė ir gabeno su savimi minėtas narkotines bei psichotropines medžiagas iki 2010 m. vasario 10 d. 19.30 val., kol Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto durų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai jį sulaikė ir minėtas narkotines bei psichotropines medžiagas asmens kratos metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini), rado dešinės kojos kojinėje.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo V. J. veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., be to, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neginčija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. J. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skiriant bausmę V. J. teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas V. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: jog jis yra narkomanas, nedirba, baustas administracine tvarka, teistas. V. J. tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad V. J. padarė nusikaltimų recidyvą, o asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). pastebėtina, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė nepraėjus net dviem mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. J. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo (b.l. 57-60, t. 1). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, nerodo noro laikytis visuomenėje nustatytų moralės normų, įstatymų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatą, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, V. J. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad kaltam asmeniui skiriama individualizuota bausmė atsižvelgiant į visas byloje asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tarp jų ir į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį. Vien padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas visuomenei nėra vienintelis rodiklis parenkant bausmės rūšį ir skiriant bausmės dydį.

Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgti į nuteistojo nurodomas aplinkybes ir švelninti jam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžio atmesti.