Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, trečiasis asmuo antstolis Jonas Petrikas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti vienašališkai atsakovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atliktą tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties BK 07/05/87T nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį.; panaikinti tarp ieškovo ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarytos kreditavimo sutarties BK 07/05/87T bendrosios dalies 11.1, 13 punktus, reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus; panaikinti tarp ieškovo ir Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, sudarytos kreditavimo sutarties BK 07/05/87T bendrosios dalies 7.2 punktą ir juo nustatytas baudines 16 procentų dydžio metines palūkanas ir sumažinti jas iki 0,02 procento. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2007-05-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BK 07/05/87T (su vėlesniais papildomais susitarimais), kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 190 000 Lt (atitinkamai 55 027,80 EUR) dydžio kreditas, skirtas sodo pastato, kaip gyvenamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui. Kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti, ieškovas įkeitė savo asmeninį turtą: 0,054 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius pastatus - lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovas iš antstolio J. Petriko sužinojo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš ieškovui aukščiau nurodyto asmeninės nuosavybės priklausančio nekilnojamojo turto, kuris hipoteka buvo įkeistas užtikrinant tarp šalių sudarytą kredito sutartį Nr. BK 07/05/87T. Norint pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, atsakovas privalėjo nutraukti su ieškovu kredito sutartį bei apie tai tinkamai jį informuoti, be to, prieš tai nustatyti protingą terminą ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus. Ieškovas negavo jokio įspėjimo iš atsakovo dėl kredito sutarties nutraukimo, jis sutartį nutraukė vienašališkai. Nurodė, jog tarp šalių sudaryta kredito sutartis atitinka visus vartojimo paskolos kvalifikuojamus kriterijus, todėl šiuo atveju, pagal sutarties sąlygas, teisėtas sutarties nutraukimas būtų tada, jeigu atsakovas būtų informavęs ieškovą apie sutarties nutraukimą, nustatęs ieškovui papildomą terminą sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti, tačiau ieškovas iš atsakovo jokių pranešimų negavo ir nežinojo apie atsakovo veiksmus dėl sutarties nutraukimo. Mano, kad toks sutarties vienašalis nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas šią sutartį vykdyti. Mano, kad sutarties 11.1 p., 13 p., leidžiantys atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį po 15 dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos yra nesąžiningi ieškovo, kaip vartotojo, atžvilgiu ir dėl to turi būti panaikinti, nes toks trumpas terminas negali būti pripažintinas protingu ir sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovui kaip vartotojui ir kredito gavėjui, nes visa skolos suma turėjo būti grąžinta tik 2022-05-05. Akivaizdu, kad galimybė per 15 kalendorinių dienų atsakovui nutraukti kredito sutartį, kurios vykdymas numatytas iki 2022 metų, netelpa niekaip į protingumo, sąžiningumo ribas. Nurodė, kad sutarties 7.2 p. nustatytos baudinės 16 proc. palūkanos skirtos atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti, turi būti panaikintos, nes kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės, nes tokios sutartyje nustatytos palūkanos yra baudinės, o ne kompensacinės, todėl delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,02 procento.

Į teismo posėdį ieškovas, būdamas tinkamai informuotas apie jo vietą ir laiką, neatvyko, todėl, atsakovo atstovei prašant, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant ( Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-05-08 ieškovas V. M. su atsakovu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarė kredito sutartį Nr. BK07/05/87T, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 190.000,00 Lt kreditas, skirtas sodo pastato, kaip gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeičiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (inžineriniai) - lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kredito grąžinimo terminas, numatytas sutartyje – 2022-05-05 (8-11 b. l.). Nustatyta, kad ieškovo prievolių įvykdymas yra užtikrintas 2009-08-05 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120090006376, kuriuo įkeistas V. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (inžineriniai) - lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (116-123 b. l.). 2009-07-13 tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas prie 2007-05-08 kredito sutarties Nr. BK 07/05/87T, pagal kurį buvo susitarta suteiktas kreditas sumoje 190000,00 Lt (2009-08-05 negrąžinta 173288,91 Lt suma) konvertuota į 50263,64 Eur sumą (12-16 b.l.). 2014-06-18 tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP 14/06/42S prie 2007-05-08 kredito sutarties Nr. BK 07/05/87T, pagal kurį buvo susitarta susidariusią skolą 2880.29 Eur pridėti prie negrąžintos kredito sumos, kuri yra lygi 34377,66 Eur. 2014-06-18 kredito gavėjo negrąžinta bankui kredito suma yra lygi 37295,95 Eur (17-27 b.l.). Antstolis Jonas Petrikas 2016-10-04 patvarkymu informavo V. M. dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš antrųjų varžytinių (29-32 b.l.). Iš Nordea mokėjimų detalizacijos pažymos nustatyta, kad ieškovas kreditą bankui mokėjo nepastoviai, paskutinė sumokėta kredito dalis ir palūkanos yra 2015-12-14 (134-140 b.l.). Nustatyta, kad kreditorius 2015-11-06 siuntė ieškovui reikalavimą sumokėti susidariusią 1576,85 Eur skolą iki 2015-12-10, informavo, jog nesumokėjus skolos iki nurodyto termino 2015-12-10 kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta (141-142 b.l.). 2015-12-22 kreditorius pranešimu informavo ieškovą V. M. apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog nesumokėjus 1619,36 Eur skolos iki 2016-01-06, kreditorius vienašališkai nutrauks sutartį 2016-01-06. Pranešimas asmeniškai įteiktas ieškovui V. M. 2016-01-05 (143-144 b.l.). Nustatyta, kad pranešimai apie sutarties nutraukimą ieškovui buvo siųsti adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti, nurodyta, jog gavėjui paliktas pranešimas, tačiau jis su pranešimu dėl korespondencijos atsiėmimo - nesikreipė (145-146 b.l.). Nustatyta, kad 2016-02-24 Vilniaus miesto 19-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr.MK-1286 dėl 36352,60 Eur skolos, 16 proc. dydžio sutartinių palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos - 36143,08 Eur, nuo 2016-01-18 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (147 b.l.).

Ieškinys netenkintinas.

Dėl Kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.).

CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališką sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Nurodyto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties šalies kaltė, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi, taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Šio atveju byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. nevykdė kredito sutarties sąlygų ir nustatytu terminu nemokėjo įmokų, taip ignoruodamas kredito sutarties privalomumo principą. Ieškovas, kaip kredito gavėjas, įsipareigojo kredito sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal kredito sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti bankui kredito, palūkanų įmokas pagal kredito grąžinimo grafiką. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str.). Kad ieškovas netinkamai vykdė įsipareigojimus bankui, t. y. vėlavo mokėti kredito ir palūkanų įmokas, todėl susidarius įsiskolinimui ir ieškovui įsiskolinimo nepadengus, atsakovas teisėtai 2016-03-24 nutraukė su ieškovu sudarytą kredito sutartį.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad bankas nutraukdamas sutartį elgėsi nesąžiningai, neišnaudojo ikiteisminės sandorio nutraukimo procedūros, kad banko teisės iš viso nebuvo pažeistos. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankas, suprasdamas, jog ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais, ilgą laiką TIK reikalavo likviduoti pažeidimus, nepradėdamas sutarties nutraukimo procedūrų, taigi nesiekė kuo greičiau nutraukti kredito sutartį, atsižvelgė į ieškovo finansines galimybes. Byloje pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį su ieškovu po daugiau nei 6 mėnesių nemokėjimo. Teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad ieškovas pasirašydamas kredito sutartį neva nesusipažino su kredito sutarties sąlygomis, kadangi jos yra surašytos smulkiu šriftu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kredito sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2007 m., ir nuo to laiko ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl sutarties sąlygų neaiškumo, be to, pasirašydamas sutartį parašu patvirtino, jog jis yra supažindintas su visomis sąlygomis tinkamai ir jos jam yra priimtinos. Ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pradėjo neigti kredito sutarties sąlygas tik po to, kai bankas nutraukė sutartį ir pradėjo priverstinį išieškojimą.

Kredito sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta banko teisė, ieškovui pažeidus sutartį, nutraukti sutartį anksčiau, negu numatyta jos pabaiga, prieš tai įspėjus kredito gavėją ir ši sutartinė norma ieškovui buvo žinoma ir aiški. Nagrinėjamu atveju, ieškovui nevykdant kredito sutarties sąlygų, atsakovas ieškovui siuntė 2015-11-06 pranešimą dėl įsiskolinimo, kur nurodė, jog ieškovas įsiskolinimą turi padengti iki 2015-12-10, 2015-12-22 pranešimu NR OUT-2126 įspėjo ieškovą, kad kredito sutartis nuo 2016-01-06 bus nutraukta ir ieškovas asmeniškai jį priėmė. Kadangi pradelsta skola augo, ieškovas per banko nustatytą papildomą terminą skolos nepadengė, bankas vienašališkai 2016-01-06 nutraukė kredito sutartį, išnaudojęs visas protingas galimybes išsaugoti sutartinius santykius.

Byloje ieškovas nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kad yra pajėgus tinkamai grąžinti visą skolą. Bankas neprisiėmė pareigos atsakyti už ieškovo mokumą. Priešingai, ieškovo nemokumo rizikai apdrausti buvo įkeistas turtas. Ieškovo veiksmai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ignoruojant banko raginimus sumokėti pradelstas skolas, nepaliko kito pasirinkimo kaip tik nutraukti kredito sutartį dėl jos esminio pažeidimo; ją nutraukdamas, atsakovas tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pagrindinę savo pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento įsipareigojimų vykdymu.

Ieškovas bankui įmokų nemoka nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. ir niekuo nepagrindė savo pajamų, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, kad (ir kokiomis įmokomis) metu ieškovas galėtų mokėti, jei sutarties galiojimas būtų atkurtas. Todėl teismui nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas yra pajėgus ir siekia atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su banku.

Kredito sutarties bendrosios dalies 11.1. punkte numatyta, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą dešimties kalendorinių dienų įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą ir priklausančias palūkanas ir nutraukti sutartį. CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Taigi, šiuo atveju bankas po paskutinio mokėjimo laukė tris mėnesius, tada nustatė terminą pradelstai skolai padengti ir pranešė apie rengimąsi nutraukti sutartį tik šiam terminui pasibaigus, todėl ieškovo argumentai, kad bankas veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neturi jokios reikšmės, o atsakovas pagrįstai, remdamasis kredito sutarties 11.1. punktu, vienašališkai nutraukė sutartį.

Dėl kitų šalių išdėstytų argumentų bei byloje pateiktų įrodymų teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl palūkanų mokėjimo

Sudarydamos kredito sutartį, šalys susitarė dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo ir jų dydžio tuo atveju, jei ieškovas nemokės pagal grafiką. Pažeidęs savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, skolininkas neturi teisėto pagrindo išvengti savo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ar mokėti tik simbolines palūkanas, kadangi tai neatitinka nei teisės aktų reikalavimų bei banko kaip finansų įstaigos veiklos pobūdžio ir savo funkcijoms vykdyti būtino finansinių srautų reguliavimo. Sutartyje numatytos 16 procentų metinės palūkanos sudaro 0,043 proc. per dieną ir tai yra mažiau nei ieškovo pripažįstamos pagrįstomis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo numatytos 0,05 proc./d. netesybos. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 16 proc. metinė s palūkanos už naudojimosi suteiktu kreditu pažeidimus pripažįstamos pagrįstomis ir teisingomis, neprieštaraujančiomis įstatymams sąžiningumo ir protingumo principams. Susitarti dėl tokio palūkanų dydžio buvo šalių teisė ir jos ją įgyvendino, pasirašydamos kredito sutartį, o ieškovas pretenzijas dėl jų dydžio pareiškė tik po devynerių metų nuo sutarties sudarymo, pats neišnaudojęs ikiteisminės derybų su atsakovu galimybės, taigi neturi pagrindo reikalauti ženkliai sumažinti šias palūkanas dabar, kai pats jau 21 mėnesį negrąžindamas bankui paskolos ir tokiu būdu sudarydamas jam nuostolius. Teismas neturi pagrindo nuneigti atsakovo argumentus, kad banko kaip finansų įmonės visa veikla yra susijusi su finansinių resursų skirstymu, paskolų suteikimu ir įsipareigojimų indėlininkams vykdymu, todėl tikėtis, kad negrąžinant paskolintos sumos bankas nepatirs nuostolių ir nereikalaus jų atlyginti iš kalto asmens nėra jokio pagrindo. Galiausiai ir skolos išsiieškojimas priverstiniu būdu yra susijęs su padidintomis administravimo išlaidomis, laiko sąnaudomis ir būtinybe koreguoti kitų įsipareigojimų vykdymą, todėl negali būti laikomas pakankamu kompensavimu bankui už įsipareigojimų nevykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovo naudai yra pagrindas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos CPK 83 str., 96 str. 5 d.). Atsakovo atstovė pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas už advokato pagalbą sumokėjo 2 277,83 Eur, ši suma atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje bei rekomendacijų advokato pagalbos išlaidų apmokėjimui kriterijus, todėl priteisiama visa. Šią teismo poziciją sustiprina taip pat ir tai, kad ieškovas akivaizdžiai vengė dalyvauti šios bylos procese, nė karto neatvyko į teismo posėdį, pats kelis kartus prašęs jį atidėti, todėl turi prisiimti atsakomybę ir už ieškovo patirtas dėl tokio proceso vilkinimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu ir Lietuvos Respublikos CK 6.245 – 6.249 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 227,83 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, įmonės kodas 303252632, adresas Didžioji g. 18, Vilnius.

Priteisti iš ieškovo V. M. 9,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Informuoti ieškovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.