Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-115-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1S-115-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00363-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
I. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-115-954/2019Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00363-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 95-853 taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. birželio 12 d., jos pabaiga – 2022 m. birželio 12 d.

2. Komisija 2019 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 95-853, kuriuo nutarė nuteistajam I. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 5 d.) – 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos.

3. 2020 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės atsiliepimas (skundas) dėl 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimo, kuriame prašoma atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nes vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda. Be to, įvertino ir tai, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai. Teismas pažymėjo ir tai, kad likusi neatliktos bausmės dar yra labai didelė.

5. Nuteistasis I. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Apelianto nuomone, teismas ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorė nepagrįstai nesutiko su Komisijos nutarimu bei jame pateikta jo charakteristika. Teismas skundžiamoje nutartyje sutinka, kad Komisijos nutarimas atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, o tai reiškia, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5.2. Taip pat skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį neįvertinta, jog jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra ypač žema – 17 balų ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis pažymi ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas, jam skiriami apribojimai ir įpareigojimai. Pataisos namuose atsakingai ir sąžiningai dirba, dalyvauja visuose programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Paleistas lygtinai neturės problemų dėl gyvenamosios vietos. Taip pat teigia, kad laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, per nustatytą laiką įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Skundo autoriaus įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Š. skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, I. Š. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino I. Š. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (17 balų pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis I. Š. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – tęsia darbinę veiklą, dalyvavo adaptacijos programoje, lankė „Asmenų, kuriuose rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ užsiėmimuose, lankė AA užsiėmimus. Teigiamai I. Š. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau bausmę lengvosios grupės sąlygomis pradėjo atlikti tik nuo 2019 m. spalio 1 d. Per visą bausmės laikotarpį yra 4 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis I. Š. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau vis dar išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, ir vienas artimas kriminogeniniams veiksniams – piktnaudžiavimas alkoholiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie veiksniai nustatyti vertinant tiek I. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog I. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia būtent nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, kaltę, dėl nusikaltimo už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neigia. Teigia, kad sugyventinės nenužudė. Be to, nuteistasis linkęs apgalvoti kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš savo tiesioginio patyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir priežastis, parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Nors nuteistasis lankė uždarą anoniminių alkoholikų grupę, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pastangas turėtų į tai dėti nuolat. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad I. Š. bausmės atlikimo metu būtų dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, būtų kreipęsis pagalbos į psichologus, lankęs saviugdos kursus, mokymus. Taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, kad pataisos įstaigoje 2019 metais buvo gauti vykdomieji dokumentai dėl žalos atlyginimo 3102,84 Eur, tačiau nors nuteistasis ir dirba, bet atlygino tik labai nežymią dalį žalos – 24,67 Eur.

12. Pažymėtina ir tai, kad nors I. Š. anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus (sugyventinės) mirtį, padarymą. Nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, nustatyta, kad jis ne vieną kartą vartojo fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant I. Š. asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir atliktos bausmės bei likusios bausmės santykį.

13. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis I. Š. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomi argumentai susiję su gyvenamosios vietos turėjimu ir artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastarosios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus I. Š., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį I. Š. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

15. Nuteistojo I. Š. lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės atsiliepimu (skundu), kuriame prokurorė prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 95-853, taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokurorės skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis