Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-10 · Byla Nr. A2.6.-5984-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
A2.6.-5984-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00663-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
V. K.
Advokatai
Kazimieras Karpickis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5984-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00663-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. (V. K.), jo atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui, išnagrinėjusi V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015 m. gruodžio 22 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.00 val., Taikos g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. pripažino, jog apgadino svetimą automobilį, tačiau kategoriškai tvirtino tuo metu to nesupratęs ir tyčia iš eismo įvykio vietos nesišalinęs. Protokole nurodytu laiku ir vietoje atvažiavo į kiemą, jis buvo gana ankštas. Kieme jam reikėjo apsisukti, judėjo atbuline eiga ir vienu metu pajuto, kad kažką kliudė. Išlipęs pamatė apgadintą „Lexus“ markės automobilį, jo paties automobiliui buvo sugadintas posūkio žibintas. Tuomet įlipo atgal į savo automobilį, pavažiavo toliau, pastatė jį į laisvą vietą, kad nekliudytų ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Papasakojo, kad kliudė automobilį, jo paklausinėjo ir nurodė laukti savininko. Tuomet jis liko įvykio vietoje ir laukė, kol ateis „Lexus“ savininkas, kuris pasirodė daugmaž po dviejų valandų. Atėjus savininkui, jie surašė eismo įvykio deklaraciją. Kategoriškai tvirtina, kad tuo metu nepamatė, jog, judėdamas atbuline eiga, dar kliudė ir kitą automobilį, kaip vėliau nustatyta, „Honda Jazz“. Jam nebuvo jokio tikslo tokį įvykį nuslėpti. Jis niekur nebėgo dėl „Lexus“ apgadinimo, liko eismo įvykio vietoje, ilgai laukė savininko, jei būtų supratęs, kad apgadino dar vieną automobilį, būtų apie tai pranešęs. Gailisi dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 29-33).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. A. parodė, jog būdama namuose (trečiame aukšte) ir besiruošdama išeiti į darbą, išgirdo bumbtelėjimą (buką garsą) ir pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kaip taksi automobilis stovi lyg ir įsirėmęs į stovintį mėlynos spalvos „Honda“ markės automobilį. Kategoriškai tvirtinti negali, kad automobilis buvo įsirėmęs, ji atidžiai nežiūrėjo, tik prabėgom, nes skubėjo. Taip pat jai pasirodė, jog trumpam įsijungė automobilio signalizacija (galimai „Hondos“). Matė, kad vairuotojas išlipo, stovėjo, kažkur pasižiūrėjo (kur tiksliai žiūrėjo, negali detalizuoti), tuomet įsėdo atgal į automobilį, pavažiavo ir sustojo toje pačioje kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuo metu ji kaip tik išėjo iš namų, kieme matė, jog taksi vairuotojas sėdi viduje ir skambina, dėl ko pagalvojo, kad jis kviečia policiją. Praeidama matė, jog „Hondai“ buvo truputį nubraukta priekinė dalis. Matytas aplinkybes, taip pat ir jos įsidėmėtą automobilio valstybinį numerį papasakojo vyrui, o šis savo ruožtu papasakojo kaimynams, nes paaiškėjo, kad jie grįžę rado apgadintą automobilį ir jokių duomenų apie kaltininką nežinojo (b. l. 29-33).

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-48015621-16 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdymo Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. A. 2015-12-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-27, apie 13.50 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad pareiškėja rado apgadintą savo automobilį, priėjęs kaimynas nurodė jo žmoną mačius automobilį apgadinusios bei iš įvykio vietos pasišalinusios transporto priemonės numerius (b. l. 3). Nukentėjusios transporto priemonės savininkė M. F. nurodė, 2016-12-18 sugrįžusi iš darbo ir automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastačiusi kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ji išvyko iš Vilniaus, o grįžusi po kelių dienų rado savo automobilį apgadintą (nubrauktas priekinis dešinės pusės bamperis), buvo matyti žalios spalvos dažų žymės. Atėjęs kaimynas pasakė, kad jo žmona matė įvykį, užsirašė apgadinimą padariusio taksi automobilio numerius, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Tiesiogiai eismo įvykį mačiusios D. A. paaiškinimuose užfiksuota, jog pastaroji matė, kaip 2015-12-22, laikotarpiu nuo 11 iki 13 val., adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavęs taksi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), besisukdamas kliudė stovintį automobilį „Honda“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas išlipo, buvo stambus, apie 50 metų amžiaus, jis pažiūrėjo į apgadintą „Honda“ automobilį ir įlipęs atgal į savo mašiną pavažiavo, norėdamas įparkuoti savo automobilį, bet kliudė dar vieną automobilį. Po to, kas vyko, nematė, nes turėjo išvykti (b. l. 8, 23). Teisme liudytoja D. A. buvo apklausta tiesiogiai, ji parodė, jog būdama namuose išgirdo bumptelėjimą (buką garsą), po ko priėjusi prie lango pamatė, kaip kieme stovi taksi automobilis, galimai įsirėmęs į mėlynos spalvos „Honda“ markės automobilį. Tiksliai atsakyti, ar automobiliai buvo susiglaudę, liudytoja negalėjo, pažymėdama, jog detaliai ji nežiūrėjo, matė prabėgomis, nes skubėjo į darbą. Jai pasirodė, jog trumpam suveikė „Honda“ signalizacija. Matė, jog vairuotojas išlipo, pasižiūrėjo (ką konkrečiai apžiūrėjo, liudytoja taip pat negalėjo atsakyti), tuomet pavažiavo toliau, pasistatė automobilį, o jai išėjus į kiemą, matė, kad pastarasis sėdi savo automobilio viduje ir kažkam skambina. Taip pat liudytoja pažymėjo, jog praeidama matė, kad „Honda“ automobiliui buvo apgadintas priekis ar tai šonas (b. l. 29-33). Byloje yra eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), užfiksuoti nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai (nubrozdintas priekinis dešinės pusės bamperis ir priekinis tos pačios sparnas, apgadinimų vietoje išlikę žalios spalvos dažų likučiai) (b. l. 13-14).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. nebuvo pakankamai atidus, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino tai daryti esant saugu, dėl ko kliudė stovintį automobilį „Honda“, ir jį apgadino. Liudytoja D. A. patvirtino, jog po to, kai išgirdo garsą ir pasižiūrėjo pro langą, taksi automobilis stovėjo prie „Hondos“ (galimai į ją įsirėmęs), išėjusi matė automobilį esant apgadintą, iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, jog ant „Honda Jazz“ automobilio apgadinimų vietoje yra likę žalios spalvos dažų likučiai, t. y. tokie pat, kaip ir V. K. tą dieną vairuoto automobilio „VW Transporter“. Tokiu būdu teismui abejonių dėl V. K. kaltės nekyla, pastarojo veiksmai šiuo atveju teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „VW Transporter“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė V. K. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu).

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu V. K. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. byloje užfiksuotų įrodymų visuma neleidžia teigti jo veiksmuose buvus subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Teismo įsitikinimu, V. K. iš įvykio vietos pasišalino ne sąmoningai, tokiu būdu tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. neneigia, jog važiuodamas atbuline eiga pajuto kontaktą, po ko sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė apgadintą tiek savo automobilį, tiek ir svetimą transporto priemonę – „Lexus“, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Supratęs, jog padarė eismo įvykį, jis niekur neišvažiavo, liko vietoje, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kur operatorė jam patarė laukti savininko, ką jis ir padarė. Pastarojo laukė ilgai, apie dvi valandas, atėjus „Lexus“ savininkui surašė eismo įvykio deklaraciją (b. l. 29-33). Apklausta liudytoja D. A. neneigė jo po įvykio taksi vairuotojas, t. y. V. K., iš kiemo niekur neišvažiavo, išėjusi į kiemą matė jį stovintį ir kažkam skambinantį (b. l. 29-33). Byloje esanti eismo įvykio deklaracija kaip tik patvirtina, jog 2015-12-22, apie 13 val., t. y. analogišku laiku, išties kilo eismo įvykis, kurio metu V. K. vairuojamas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. T 11445, važiuodamas atbuline eiga, apgadino V. B. „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Kaip matyti, V. K. dėl nurodyto eismo įvykio atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos niekur nesišalino ir pilnai prisiėmė kaltę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti V. K. parodymais, jog jis to, kad apgadino dar ir automobilį „Honda Jazz“, išties nepamatė. Priešingu atveju logiškai sunkiai paaiškinamas elgesys likti eismo įvykio vietoje, laukti nukentėjusios transporto priemonės savininko ir forminti įvykį, surašant eismo įvykio deklaraciją, bei tuo pačiu stengtis išvengti atsakomybės dėl kito apgadinto automobilio, stovinčio tame pačiame kieme, beveik šalimais. Nepaneigtina, jog V. K., po kontakto išlipęs ir pamatęs apgadintą „Lexus“ markės automobilį, savo dėmesį sukoncentravo būtent į jį, kitų automobilių neapžiūrėdamas ir nesuvokdamas, jog kontakto metu buvo kliudytas ne tik „Lexus“, bet ir „Honda Jazz“ automobilis. Apklausta liudytoja D. A. negalėjo kategoriškai patvirtinti mačiusi, jog po to, kai iš taksi automobilio išlipo vairuotojas, automobiliai („VW Transporter“ ir „Honda Jazz“) buvo susiglaudę. Laikytina, kad to ir negalėjo būti, kadangi tokiu atveju V. K. būtų laukęs ne „Lexus‘, o „Honda Jazz“ automobilio savininko. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. V. K. turėjo teisę vairuoti, automobilio dokumentai buvo tvarkingi, kas tik patvirtina pastarajam nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tuo pačiu pažymėtina, kad V. K. per ilgametį 36 metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas keletą kartų, visais atvejais dėl iš esmės nešiurkščių pažeidimų, baudas yra sumokėjęs, administracinės nuobaudos seniai negaliojančios, dėl ko iš esmės nėra pagrindo pastarąjį laikyti kaip esantį linkusį pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. K. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą už kitos rūšies pažeidimą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

V. K. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė