Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės – Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, teistas 2023 m. balandžio 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 2 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. lapkričio 15 d., apie 15.50 val., virtuvės patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, konflikto metu tyčia suėmęs rankomis sėdinčiam ant kėdės tėvui R. J. už megztinio jį pargriovė ant žemės, po to ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies dešinėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas dešiniame, kairiame dilbiuose ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo.

Iš įtariamojo R. J. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. jis būdamas namuose išgėrė 0,35 l trauktinės, o po to tėvo R. J. kvietimu nuėjo pas kaimyną E. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten jis prisijungė prie degtinę geriančių tėvo ir E., išgėrė tik truputį, tačiau susipyko su tėvu, kuris įžeidė jo merginą, todėl nesusilaikė, suėmęs tėvui už rūbų jį pastūmė. Parvirtęs ant žemės, tėvas vėl kažką jam pasakė, todėl įtariamasis atsistojęs jam kelis kartus spyrė koja. Kur tiksliai pataikė neprisimena, kiek pamena, į tėvo šoną. E. puolė juos skirti, todėl įtariamasis supykęs jam sudavė į veidą. Jo ir tėvo konfliktai įvyksta tik jiems būnant neblaiviems, dėl šio įvykio jis tėvo atsiprašė, tėvas jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 81-84, 101-104).

Iš 2024 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 15 d. policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas R. J. nurodė, kad tarp jo ir sūnaus R. J., virtuvės patalpoje įvyko konfliktas, kurio metu sūnus jam ranka trenkė į veidą, o jam nugriuvus ant grindų ėmė jį spardyti, spyrė apie dešimt kartų. Pradėjus spardyti, kaip nurodė pranešėjas, dešinį šoną gulėdamas prisidengė kairiąja ranka, kol pajautė stiprų kairės rankos skausmą ties dilbiu, jautė skausmą dešiniajame šone. Pranešėjo sūnus R. nurodė, kad tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, kadangi tėvas jo draugę pavadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis jam trenkė delnu į veidą, o tėvui nugriuvus ant grindų, jį ėmė spardyti ir spyrė daugybę kartų, tikslaus skaičiaus nenurodė. Įvykio vietoje GMP apžiūrėjo pranešėją R. J., ant kurio kairiosios rankos matėsi paraudimas bei patinimas, taip pat tokie pat sužalojimai buvo matyti ant dešiniojo šono. Asmuo vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Įvykio vietoje buvo E. V., kuris nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, kokias nurodė ir abu konflikto dalyviai (b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000710691) išrašo nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 15 d., 15.49 val., pranešėjas R. J. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), yra atvažiavęs sūnus, kuris rėkia, jį daužo, buvo atėmęs telefoną, yra kraujo (b. l. 5-6).

Iš 2024 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-22).

Iš 2024 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvykta į įvykio vietą, kurioje juos pasitinka vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip R. J. (sūnus), kuris paaiškina, kad tėvas R. J. gėrė su kaimynu alkoholinius gėrimus, necenzūriniais žodžiais išvadino jo draugę. Dėl tokio tėvo elgesio jis supyko ir atėjęs pas kaimyną sudavė tėvui delnu į veidą, po ko jį pastūmė ir kai šis nuvirto ant žemės gulinčiam keletą kartų koja spyrė į kažkurį šoną. R. J. (sūnui) alkotesteriu nustatomas 2,46 promilių neblaivumas. Vėliau prie policijos pareigūnių prieina vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip R. J. (tėvas), kuris nurodo, jog su kaimynu gėrė alkoholį, tada atėjo sūnus ir pradėjo daužyti, visi šonai mėlyni, skauda ranką, dešinį šoną (b. l. 25-27).

Tas pačias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. J. , pažymėjęs, kad su sūnumi konfliktai vyksta, kai abu būna neblaivūs, tačiau susitaiko ir gyvena toliau; jis sūnaus nebijo, nepageidauja, kad jis gyventų atskirai, jis jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, sužalotas buvo nežymiai (b. l. 36-38, 44-47).

Tos pat aplinkybės užfiksuotos ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. V. parodymuose apie šį įvykį (b. l. 60-63).

Iš 2024 m. lapkričio 15 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas R. J., ant kurio kairiosios rankos dilbio matomas paraudimas ir patinimas, ant dešiniojo šono – paraudimas (b. l. 41-54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1048/2024 (03) nustatyta, kad R. J. padaryti sužalojimai - odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies dešinėje momentinėje srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame, kairiame dilbiuose. Sužalojimai padaryti paveikus šias sritis kietu buku daiktu trimis trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 57-58).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. J., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – tėvą R. J., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – tėvą. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog kaltinamasis šią nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 15 d. 16.18 val. iki 2024 m. lapkričio 16 d. 11.30 val. (1 parą), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų „body“ kamerų iš įvykio vietos garso ir vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.