Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2011-01-27 · Byla Nr. A2.1.-10-867/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
A2.1.-10-867/2011
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-01067-2010-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pažeidėjas
S. G.
Kategorijos
  • 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-10-867/2011(Proceso Nr. 4-24-3-01067-2010-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1; 40.1.2; (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. sausio 27 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I. Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovui M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., jo atstovui pagal įgaliojimą K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-10-27 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.0643-0080, kuriame nurodė, kad S. G., pagal 2010-02-26 įgaliojimą atlikdamas individualaus B. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus leido dirbti mūrijimo darbus A. D. bei P. M.. Pastarieji nuo 2010 m. liepos mėnesio (data tiksliai nenustatyta) dirbo be darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV Klaipėdos skyriui apie įdarbinimą ir tokiu būdu nelegaliai, dirbo mūro statymo darbus iki 2010-08-03 popietės, kol belipdamas nuo antro aukšto perdengimo nukrito P. M. ir patyrė sunkią galvos traumą. Nurodo, kad A. D. parodymais, už darbą sutarė gauti iš S. G. po 200,00 Lt už savaitę. Į darbą darbininkus priėmė, darbus nurodė ir kontroliavo S. G., kuriam kaip darbdaviui darbuotojai pakluso ir dirbo pagal nustatytą darbo tvarką, todėl savo veiksmais S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98str. 1d. 1p. ir traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Įrodinėjant šias administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo pateikti įrodymai: Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos 2010-10-05 raštas Nr. 30-68-S-10023 „Dėl informacijos“, ikiteisminio tyrimo Nr.68-1-00555-10 apklaustų liudytojų S. G., A. D., C. M., R. M., B. R. apklausos protokolai.

Nagrinėjant bylą papildomai buvo išreikalauta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.68-1-00555-10.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš Klaipėdos rajono policijos komisariato gavo informaciją dėl nelaimingo atsitikimo tai yra P. M. mirties. Susipažinus su pateiktais dokumentais bei apklaustų liudytojų parodymais, buvo nustatyta, kad statomame privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., statybos darbus atliko S. G.. S. G. buvo pasamdęs atlikti mūrijimo darbus P. M. ir A. D. bei sulygęs atlyginimą ir pastarieji dirbo, o 2010-08-03 belipdamas kopėčiomis P. M. nukrito ir patyrė sunkią galvos traumą, po kurios ligoninėje mirė. Pagal šią informaciją buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir perduotas teismui. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d., tai yra nelegalaus darbo, todėl prašo skirti baudą sankcijos ribose.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog S. G. yra jo sūnėnas. Paaiškino, jog S. G. paprašė padėti pamūryti ir jis su draugu P. M. savaitę laiko mūrijo židinį bei betonavo. Paaiškino, kad atvažiuodavo dirbti kartu su P. M., kurio jis pats ir papašė jam padėti, nes žinojo, kad P. M. neturėjo darbo ir pats atsiveždavo jį. Paaiškino, jog antrame namo aukšte mūrijo, o dėl atlyginimo už atliekamą darbą nebuvo sutarę, tačiau per savaitę išeidavo apie 200,00 Lt. Paaiškino, jog jam S. G. duodavo 50,00 Lt į dieną, o jis duodavo P. M.. Jis pats neturi statybininko išsilavinimo, nežino ar P. M. turėjo tokį išsilavinimą. Nurodė, kad statybinės medžiagos name buvo, o įrankius jie savo turėjo, kadangi anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą statybos darbus. Paaiškino, jog P. M. mėgdavo išgerti, o jis pats negeriantis, todėl iš P. M. sklindančio kvapo suprasdavo, kad jis būdavo išgėręs. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, P. M. jau buvo ryte išgėręs. Paaiškino, jog tame name kur įvyko nelaimingas atsitikimas mūrijo tik vieną dieną ir atlygis už tai nebuvo sutartas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis jis nesutinka. Nurodė, kad A. D. yra jo dėdė, kuris neturėdamas darbo ir žinodamas, jog jis stato namą, siūlėsi padirbėti. Paaiškino, jog dėdė atvažiuodavo pas jį vienas arba su draugu P. M., tačiau jie tik žolę nupjaudavo, o prie statybų jų niekas neleido. Paaiškino, jog jis turi leidimą dirbti visus darbus statant namą. Jokių pinigų nemokėjo ir niekada nežadėjo mokėti nei A. D., nei P. M., o už kiemo tvarkymą, žolės pjovimą jo sutuoktinė duodavo jiems pavalgyti. 2010-08-03 kai atsitiko nelaimė, tai yra nukrito P. M., jo nebuvo ir apie tai jis sužinojo, kai jam paskambino A. D. ir paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nes pats to padaryti nesugebėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pagal įgaliojimą K. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka, nes mano, kad institucija, surašiusi protokolą neturėjo pilnos informacijos surašydama protokolą. Nurodė, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, įrodančių nelegalų darbą, nes liudytojas A. D. negalėjo paaiškinti kokį darbą turėjo atlikti, be to P. M. ir S. G. nebuvo sutaręs dėl darbo ir atlygio. Žuvusiojo P. M. kraujyje rasta 3,8 promilių alkoholio, todėl mano, jog tokios būklės P. M. dirbti negalėjo. Kadangi nėra įrodymų, jog S. G. pasamdė darbininkus ir susitarė dėl darbo apmokėjimo, o prielaidomis remtis negalima, todėl prašo bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. 2010 metais dirbo pagal verslo liudijimą Nr. RM024235-1, veiklos rūšis nauja statinių statyba. Pagal Palangos miesto pirmojo notaro biuro įgaliojimą jis vykdė individualaus B. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus. S. G. neginčijo šių aplinkybių ir pripažino, kad jis dirba pagal verslo liudijimą ir gali atlikti visus darbus susijusius su naujų statinių statyba. Iš išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.68-1-00555-10 nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 1d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nustatyta, kad 2010-08-05 mirė P. M., kuris 2010-08-03 apie 14.38val. buvo atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir kuriam buvo diagnozuota sunki galvos trauma. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus išvadoje Nr.M 407/10(03) nurodyta, kad P. M. mirė nuo patirtos sunkios galvos smegenų traumos su kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius didelio laipsnio smegenų edemai ir protruzijai per kraniotomijos angą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad P. M. kraujyje rasta 3,80 promilių etilo alkoholio, tai yra sunkus girtumo laipsnis, kuris galėjo įtakoti jo kritimą ir susižalojimą. Taip pat nurodyta, kad pagrindinis P. M. galvos sužalojimas būdingas kritimui iš nedidelio aukščio (nuo kopėčių ar pan.), atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą (ikiteisminio tyrimo med. .b.l. 31-32).

Iš administracinėje byloje esančių liudytojų C. M. ir R. M. apklausos protokolų nustatyta, kad P. M. oficialiai niekur nedirbo ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau nuo pavasario dirbo pas asmenį, kurio vardas Saulius ir dirbo kartu su draugu Algiu. Apie tai, kad P. M. dirbo pas žmogų vardu Saulius, tiek liudytoja C. M., kuri yra P. M. sutuoktinė, tiek ir R. M., kuris yra P. M. sūnus, sužinojo iš pateis P. M., tačiau ką konkrečiai jis dirbo ir kur tiksliai pasakyti negalėjo, nes jiems yra žinoma tik tai, kad P. M. dirbo prie statybų. Nurodė, kad kartu su P. M. dirbo ir jo pažįstamas Algis, kuris jiems paaiškino, kad P. M. 2010-08-03 nukrito nuo kopėčių statomame name ir susižalojo. Apie tai, kiek gaudavo P. M. už darbą jie pasakyti negali, tik žino, kad gaudavo atlygį. Liudytojas R. M. apklaustas taip pat nurodė, kad jo tėvas P. M. jam yra sakęs, kad jam moka už darbą bei sumokės dalį nuo pelno, kai bus baigtos statybos.

Liudytojas A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad 2010-08-03 įvyko nelaimingas atsitikimas, tai yra dirbant pas jo sūnėną S. G., kur jis su draugu P. M. dirbo jau apie dvi savaites, tai yra mūrijo silikatinius blokelius, pradėjo lyti. Jis nulipęs nuo antro aukšto perdengimo ir nuėjo išjungti elektros, o P. M. liko antrame aukšte ant perdengimo. Jam grįžus po kelių minučių, pamatė, kad P. M. guli ant betoninių namo grindų pirmame aukšte, o kopėčios taip pat buvo nukritusios. P. M. gulėjo ant nugaros ir nekvėpavo, kad neprilytų jis P. M. patraukė. Paaiškino, kad dirbo, tačiau darbo sutarties nebuvo sudarę, dirbo be spec. priemonių ir už darbą gaudavo po 200,00 Lt į savaitę.

Teisme apklaustas liudytojas A. D. iš esmės neginčijo, kad atliko darbus jo sūnėno S. G. statomame name, tačiau nurodė, kad jis pats pasikvietė P. M. jam padėti, nes žinojo, kad pastarasis neturi darbo, be to jis duodavo P. M. pinigus, o ne S. G.. Nurodė, kad S. G. paprašė jo pagalbos ir jis sutiko, tai yra sutiko pamūryti ir jie mūrijo kamino sieną antrame aukšte. Dėl konkrečios sumos nebuvo tartasi, tačiau į savaitę išeidavo apie 200,00 Lt. Nurodė, kad tame name, kur įvyko nelaimingas atsitikimas jie dirbo tik vieną dieną.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas S. G. suformuluotas dėl nelegalaus darbo, tai yra dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d., kad jis leido dirbti mūrijimo darbus A. D. bei P. M., o pastarieji nuo 2010m. liepos mėnesio (data tiksliai nenustatyta) dirbo be darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV Klaipėdos skyriui apie įdarbinimą ir tokiu būdu nelegaliai, dirbo mūro statymo darbus iki 2010-08-03 popietės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesamdė nei A. D., nei P. M. ir jiems nemokėjo ir niekada nėra žadėjęs mokėti kokį atlygį.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93str. Lietuvos Respublikos DK 98str. 1d. 1p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99str. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, liudytojo A. D. parodymus bei liudytojų C. M., R. M. ir B. R. parodymus, juos tarpusavyje sugretinus teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G. bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų asmenų, tai yra P. M. bei A. D. būtų buvęs susitarimas dėl nuolatinių darbo santykių. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reglamentuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Iš surinktų įrodymų nustatyta, kad P. M. ir A. D. 2010m. oficialiai jokioje įmonėje nedirbo ir buvo registruoti darbo biržoje. Iš liudytojo R. M. byloje esančio apklausos protokolo nustatyta, kad jo žiniomis P. M. dirbo ir už darbą jam mokėdavo po 200,00 Lt per savaitę, o baigtus namo statybą ir užsakovams atsiskaičius su S., S. žadėjo tėvui sumokėti tam tikrą pelno dalį, tačiau kokią nurodyti negali. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, kad jis nesitarė su S. G. dėl darbo sutarties, nes jo sūnėnas paprašė pagalbos, tai jis sutiko padėti sūnėnui ir sau į pagalbą dar pasikvietė P. M.. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. patvirtino, kad jis pasiūlė P. M. padirbėti statybose ir pats jį atsiveždavo, tai pat nurodė, kad tiek jis, tiek ir P. M. dirbo su savo įrankiais, o medžiagas parūpindavo S. G.. A. D. taip pat patvirtino, kad 2010-08-03 jis neturėjo verslo liudijimo, tačiau ankščiau jis yra turėjęs verslo liudijimus ir vertėsi statybos darbais, ar turėjo verslo liudijimą P. M. jis nežino. Teismas laiko įrodytu, kad P. M. ir A. D. realiai pradėjo dirbti pas pažįstamą, tai yra A. D. sūnėną S. G., tačiau įvertinus byloję surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad tarp S. G. ir A. D. bei P. M. buvo susitarimas – atlikti konkretų darbą- atlikti mūrijimo darbus statomame gyvenamajame name, tai yra sukurti konkretų produktą. Nenustatyta, kad tarp S. G., A. D. ir P. M. buvo kokie pavaldumo santykiai, tai yra jiems nebuvo nustatytas konkretus darbo grafikas, jie nebuvo aprūpinti darbo įrankiais. Be to, pripažintina, kad A. D. ir P. M. S. G. įsipareigojo atlikti ne tęstinę darbo funkciją, bet konkrečią iš anksto apibrėžtą užduotį – mūryti namą, teismas laiko, kad šie santykiai tarp S. G., A. D. ir P. M. laikytini civiliniais, vartojimo rangos santykiais, o ne darbo santykiais. Tai, kad nei A. D., nei P. M. neturėjo dokumento - verslo liudijimo – nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Todėl tie santykiai pagal savo pobūdį ir turinį atitiko santykius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas: viena šalis įsipareigojo atlikti konkretų darbą savo jėgomis ir įrankiais savo rizika, kita šalis įsipareigojo už tą darbą apmokėti (Lietuvos Respublikos CK 6.644str.).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, liudytojo A. D. parodymus, darytina išvada, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. ir kitų protokole nurodytų asmenų A. D. ir P. M. nebuvo susiklostę individualūs darbo santykiai. Asmuo negali būti pripažintas padaręs pažeidimą, remiantis prielaidomis, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250str. 1 p.), todėl administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 287str. 1 d. 2p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinę bylą S. G. iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė