Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 90 straipsnio 3 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 380 litų bauda;

2) (duomenys neskelbtini) Biržų rajono aplyinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 34 MGL (1700 Eur) bauda; bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. liepos 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su sugyventine J. B. metu, tyčia mesdamas J. B. į veidą čebureką, suimdamas J. B. už plaukų ir ją parklupdydamas ant grindų, spirdamas J. B. kojų kulnais ne mažiau penkių kartų į nugarą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui – sugyventinei J. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir apie Jonines grįžo į Lietuvą. J. B. yra jo sugyventinė, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2023 m. liepos 6 d. vakare, namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, dieną buvo svečių. Vakare apie 20 val. svečiai išsiskirstė. J. Š. buvo labai neblaivus. Prisimena tik tiek, kad buvo konfliktas, bet dėl ko jis kilo, dėl tuo metu buvusio girtumo pasakyti negali. Prisimena, kad metė į savo sugyventinę J. B. čebureką. Kas vyko toliau, kaip smurtavo, nepamena. Galėjo smurtauti prieš J. B. ir savo veiksmais jai sukelti fizinį skausmą. Nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamu įsakymu. Prašo skirti laisvės apribojimo bausmę (b. l. 87-90).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. buvo (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu J. Š.. Namuose kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus buvo atvykę svečiai, tai yra jos brolis ir jo sugyventinė. Po kurio laiko kieme kilo žodinis konfliktas su J. Š., tai matė ir girdėjo svečiai. Po to, svečiams išvykus, namuose taip pat konfliktavo su sugyventiniu. J. B. nuėjo į antrą aukštą miegamajame kambaryje, džiaustė drabužius, ir vėl kilo konfliktas. J. Š. pasiėmęs čebureką metė į J. B. ir pataikė į veidą. Po to, paėmęs už plaukų, parklupdė J. B. ant grindų, ir apglėbęs kojomis, kulnais spardė į nugarą ne mažiau penkių kartų. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, jai skaudėjo. Kaip mušė, niekas daugiau nematė. Kartu su sugyventiniu gyvena apie 5 metus, anksčiau jis yra naudojęs fizinį smurtą, į policiją kreipėsi. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 1-8, 30-32).

Iš 2023 m. liepos 7 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) butas. Fotografuota, iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 21-23).

Iš 2023 m. liepos 6 d. surašyto J. B. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant J. B. veido ir nugaros matyti paraudimai (b. l. 43-45).

2023 m. liepos 6 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės, įtariamojo girtumas (b. l. 49-52).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad J. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis J. Š. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis J. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 56-59), nedirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas J. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti J. Š. galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. Š. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 6 d. 21.20 val. iki 2023 m. liepos 7 d. 10.49 val. – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 2 laisvės apribojimo dienas J. Š. yra atlikęs.

J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.