- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- 2-526-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00554-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
dalyvaujant ieškovui E. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui L. R., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui I. G. (I. G.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovei N. L., trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui J. S.,
viešame teismo posėdyje (organizuotame ir nuotoliniu būdu per ZOOM programą) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl pacientų sveikatai padarytos žalos komisijos sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas), pašalinęs ieškinio trūkumus (2022 m. gruodžio 5 d. Nr. DOK-30115) ir patikslinęs ieškinio reikalavimus (2023 m. kovo 2 d. Nr. DOK-5834, 2023 m. balandžio 4 d. Nr. DOK-8939), teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 56-123; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), 35 000 Eur neturtinę žalą, 11 400 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nu ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), 15 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nu ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Komisijai pareiškimą bei 2022 m. gegužės 9 d. pateikė papildomą pareiškimą, kuriuose skundė netinkamai jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ieškovas prašė atlyginti 488 600 Eur neturtinę žalą ir 11 400 Eur turtinę žalą. Išnagrinėjusi ieškovo pareiškimus, Komisija 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 56-123, kuriuo konstatavo, kad žala ieškovo sveikatai nebuvo padaryta, prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Ieškovas nesutinka su Komisijos sprendimu, todėl kreipiasi į teismą dėl šio ginčo išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
Ieškovas Komisijai nurodė, kad nuo 2014 m. atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, dėl netinkamos sveikatos priežiūros, jis susirgo (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. kovo 13 d. endokrinologo konsultacijos jam buvo paskirtos (duomenys neskelbtini), tačiau šio vaisto pagal paskyrimus jis negavo, o vėliau šis vaistas jam buvo visai nebeduodamas. Tvirtina, kad 2020 m. sausio 23 d. ieškovas už nuobaudą buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, kur atliekant bausmę jokie vaistai jam nebuvo teikiami, dėl to labai pablogėjo sveikata. Nurodo ir tai, kad po 2020 m. kovo 12 d. endokrinologo konsultacijos jam buvo paskirtas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Marijampolės pataisos namų gydytojas G. K. atsiliepime į Komisijai pateiktą pareiškimą nurodė melagingas aplinkybes apie ieškovą, t. y. kad jis gydytojui sakė, jog pasijuto blogai, nes išgėrė alkoholio surogato. Ieškovo teigimu, tai yra gynybinė gydytojo pozicija, siekiant apginti savo netinkamus, aplaidžius ir galimai tyčinius veiksmus. G. K. atsiliepime taip pat nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) gydymo preparatu (duomenys neskelbtini) ieškovo sveikata pagerėjo ir ieškovas nutraukė jį vartoti, tačiau, ieškovo vertinimu, Komisijai net nekilo klausimų, dėl kokių priežasčių buvo nutrauktas minėto vaisto vartojimas. Tikina, kad jo sveikatos būklė pablogėjo dėl to, kad jam šis medikamentas nebuvo duotas.
Ieškovas, susirgęs (duomenys neskelbtini), negavo tinkamos medicininės priežiūros, negavo (duomenys neskelbtini), kurios jam buvo privalomos. Ieškovas prašė leisti jas nusipirkti pačiam, tačiau gydytojas G. K. ir Marijampolės pataisos namų administracija to padaryti neleido. Sergant (duomenys neskelbtini) ieškovui nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas, ko pasekoje jo sveikata pablogėjo: (duomenys neskelbtini). Neteisėtais medicinos darbuotojų veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Po žalos atsiradimo sumažėjo jo galimybės dirbti ir mokytis, dėl ligos jį paliko žmona, ieškovas negali pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Nurodo, kad ieškovui esant sveikam, jis galėjo dirbti ir gauti pastovias pajamas, t. y. nuo 2018 m. kovo 13 d. iki šios dienos ieškovas galėjo gauti apie 10 000 Eur, o apie 1 400 Eur išlaidų jis patyrė (duomenys neskelbtini) ir vaistų įsigijimui, geresnio maisto pirkimui, kurį siuntė jo šeimos nariai.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad jam nebuvo išduotos (duomenys neskelbtini), dėl ko kažkuriuo momentu jam pablogėjo sveikata. Atsakovė pažymi, kad ieškovo pateikti duomenys skiriasi nuo Laisvės atėmimo vietų ligoninės nurodytų aplinkybių. Ieškinyje ieškovas nenurodo kokiu (duomenys neskelbtini) serga ir kiek jam teisiškai priklauso (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo vietų ligoninės šeimos gydytojas G. K. nurodė, kad ieškovui pirmą kartą (duomenys neskelbtini) diagnozuotas paūmėjus lėtiniam (duomenys neskelbtini), po sistemingo alkoholio surogatų vartojimo pataisos namuose, gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje 2018 m. kovo 13 d.–2018 m. balandžio 5 d. metu. Ieškovas nuolat vartojo alkoholį įkalinimo įstaigoje, dėl ko susirgo (duomenys neskelbtini), o iš jo išsivystė (duomenys neskelbtini), lėmęs (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta informacija, ieškovo asmens sveikatos istorijoje yra įklijuota 16 apsvaigimo nustatymo atvejų kopijų, iš kurių 14-koje konstatuoti apsvaigimai alkoholiu. Atsakovės vertinimu, pats ieškovas turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusios žalos – (duomenys neskelbtini) požymių.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai pagrindžia, jog ieškovui buvo suteikta tinkama pagalba. Pažymi, kad duomenų apie netinkamą gydymą Komisija nenustatė. Atsakovė ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui Lietuvos kalėjimų tarnybos nebuvo padaryta. Tvirtina, kad ieškovo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, jie grindžiami subjektyviais paaiškinimais. Įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų ieškovui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Tarp ieškovo tariamai patirtos žalos ir gydymosi Lietuvos kalėjimų tarnyboje priežastinio ryšio nėra, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad draudikė be pagrindo į bylą įtraukta atsakove ir byloje turėjo dalyvauti trečiuoju asmeniu, kadangi jos ir ieškovo nesieja jokie tiesioginiai santykiai, o ieškinio reikalavimas kildinamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų pasireiškimo (žalos, kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio). Net tenkinus ieškovo reikalavimus, prašomos sumos neturėtų būti priteisiamos tiesiogiai iš draudikės, nes jos prievolės privalo būti vykdomos pagal draudimo sutarties sąlygas. Remdamasis šiais argumentas, ieškovas patikslino draudikės procesinę padėtį.
Draudikė Kalėjimų tarnybos civilinę atsakomybę buvo apdraudusi nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. ir nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2020 m. kovo 12 d. Abi sutartys buvo sudarytos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių pagrindu. Taisyklių 11 punkte yra apibrėžtos draudiminio įvykio sąlygos, kurių 11.5 punkte nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip per 1 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos, priešingu atveju pagal draudimo sutarties sąlygas tai neatitiktų draudžiamojo įvykio sąvokos (sąlygų) ir draudikui nekiltų prievolė apskaičiuoti draudimo išmokos.
Ieškovas savo reikalavimus kildina iš esmės dėl 2018 m. paskirtų, tačiau nepateiktų vaistų ir dėl to jam padarytos žalos. Taip pat ieškovas nurodo negavęs jokių medikamentų 2020 m. patalpinus jį į kamerų tipo patalpas, dėl ko iš esmės pablogėjo jo sveikata. Draudikės vertinimu, dėl ieškovo deklaruojamų pažeidimų, reikalavimo teisę jis įgijo 2018 m., tačiau skundas dėl to pateiktas 2022 m. balandžio 25 d. Antrą kartą reikalavimo teisę jis įgijo 2020 m. po to, kai nebuvo suteikti ieškovo teigimu reikalingi medikamentai, tačiau vėlgi, skundas dėl to pateiktas tik 2022 m. balandžio 25 d.
Byloje turėtų būti įvertinta aplinkybė, ar buvo ribojama teisė ieškovui pareikšti reikalavimus anksčiau, bei kas lėmė tai, kad ieškovas savo teises gina praėjus ilgam laikui. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo ir iš esmės savo teisių pažeidimą kildina tik iš (duomenys neskelbtini) diagnozavimo, kaip sveikatos rezultato, kurio rizika buvo pasireiškusi reikšmingai anksčiau, negu reiškiamas reikalavimas. Teismas turėtų įvertinti ar sveikatos būklė buvo nulemta išskirtinai sveikatos (ne)priežiūros ar natūralios ieškovo sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. E. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (toliau – PTŽSAĮ), yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija dėl žalos atlyginimo.
E. K. pareiškimuose nurodė, kad 2014 m. atvykęs atlikti bausmę į Marijampolės pataisos namus buvo sveikas, o pataisos namuose susirgo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, žala įvyko dėl taikyto gydymo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, laiku neatliktų būtinų tyrimų. Nurodė, kad po žalos atsiradimo sumažėjo jo galimybės dirbti, mokytis, dėl ligos jį paliko žmona. Pareiškėjas vertino, kad jam buvo padaryta 488 600 Eur neturtinė žala ir 11 400 Eur turtinė žala, prašė ją atlyginti.
2022 m. rugsėjo 6 d. Komisija priėmė sprendimą dėl E. K. pareiškimų. Komisija nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento nurodomais laikotarpiais – nuo 2014 m. iki 2020 m. kovo 12 d. ir nuo 2020 m. kovo 12 d., jam nebuvo padaryta.
Ieškovas, nesutikdamas su priimtu Komisijos sprendimu, kreipiasi į teismą dėl jo panaikinimo ir žalos atlyginimo. Ieškovas neturtinės žalos dydį nuo pirminės prašomos priteisti 488 600 Eur sumos sumažino iki 50 000 Eur, o prašomos atlyginti turtinės žalos dydį – 11 400 Eur – paliko nepakeistą.
Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamai suteiktų paslaugų, privalo įrodyti paslaugas teikusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens (įstaigos) kaltė yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad atsakovė atsikirtimų pagrindu turi įrodyti, jog jos specialistai suteikdami paslaugas ieškovui atliko paslaugas kokybiškai ir dėjo maksimalias pastangas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas į Marijampolės pataisos namus atlikti bausmę atvyko 2014 m. kovo 4 d. Iš įrašo asmens sveikatos istorijoje matyti, jog ieškovas 2014 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į gydytoją G. K. dėl pilvo srities skausmų. Išraše pažymėta, kad pacientas nurodė, jog išgėrė alkoholio surogato, ne kartą yra sirgęs (duomenys neskelbtini). Medicinos išrašuose užfiksuota, kad ieškovas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje. Ieškovo sveikatos istorijoje yra įklijuota 16 apsvaigimo nustatymo atvejų kopijų, iš kurių 14-koje – apsvaigimas nuo alkoholio. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2018 m. kovo 13 d.–2018 m. balandžio 5 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo konsultuotas endokrinologo, nustatytas kitas, patikslintas (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. balandžio 9 d. ieškovui paskirtas (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio mėnesio epikrizėje nurodyta, kad pacientas apie metus laiko vartojo (duomenys neskelbtini) ir jautėsi gerai, tačiau maždaug prieš pusę metų nutraukė minėto vaisto vartojimą. Patikrinus (duomenys neskelbtini) Marijampolės pataisos namuose buvo rastas (duomenys neskelbtini), todėl pacientas buvo atsiųstas endokrinologo konsultacijai, gydytojo endokrinologo rekomenduota gydymą pradėti (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 31 d. buvo atlikti biocheminiai tyrimai dėl kepenų.
Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. gruodžio 12 d. skundais kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl jo atžvilgiu neatliekamų ar netinkamai atliekamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Skunduose išreikšdavo nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) nepakankamumu, prašė išduoti jų daugiau, kadangi dviem mėnesiams skiriamų 50 vnt. (duomenys neskelbtini) jam neužtenka. Taip pat ieškovas skundėsi pagalbos nesuteikimu, kadangi paprašius pagalbos dėl nugaros skausmo, jam ji nebuvo suteikta. Marijampolės pataisos namai, atsakydami į ieškovo pateiktus skundus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pacientui išrašomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (c sąrašo) patvirtinimo“ pakeitimo 17.1.5. punktu. Nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), kompensuojamas PSDF lėšomis, yra gavęs teisės aktais numatytam laikotarpiui. Kitame atsakyme į skundą Marijampolės pataisos namai nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) yra vedžiojamas nuolat. Atsakydami į skundą, kuriame ieškovas skundėsi pagalbos nesuteikimu dėl nugaros skausmų, nurodė, kad nuo skausmo jam buvo pasiūlyti geriami medikamentai, tačiau ieškovas jų atsisakė, nurodydamas, kad vaistai nepadės. 2022 m. rugpjūčio 4 d. dėl esamos problemos buvo kreiptasi pakartotinai, buvo suleisti priešuždegiminiai vaistai į raumenis.
Kaip matyti iš ginčijamo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, pirmu paciento skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. iki 2020 m. kovo 12 d., Komisija, susipažinusi su pareiškėjo ir gydymo įstaigos pateikta informacija bei vadovaudamasi medicininiais išrašais, skundžiamos įstaigos neteisėtų kaltų veiksmų bei žalos paciento sveikatai neįžvelgė. Antruoju skundžiamu laikotarpiu – nuo 2020 m. kovo 12 d., pagal asmens sveikatos istorijos įrašus Komisija nustatė, kad pacientui 2020 m. spalio 27 d. šeimos gydytojas išrašė siuntimus planinėms konsultacijoms pas specialistus: gydytoją ortopedą traumatologą ir gydytoją kardiologą, o 2020 m. lapkričio 26 d. buvo išrašytas siuntimas planinei konsultacijai pas gydytoją pulmonologą. Be kita ko, Komisija nustatė, kad E. K. biocheminiai tyrimai dėl kepenų buvo atlikti 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 31 d., o (duomenys neskelbtini) pradėtas tirti nuo 2022 metų: 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. Nurodė, kad pareiškėjas turi savo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) tirta ir procedūriniame kabinete esančiu (duomenys neskelbtini). Komisija, įvertinusi visą turimą informaciją, duomenų, kad paciento skundžiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai priežastiniu ryšiu būtų susiję su jo sveikatos pablogėjimu, nenustatė.
Taigi nagrinėjamu atveju tam, kad patenkinti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ar jų laiku nesuteikiant, buvo pakenkta jo sveikatai, o Komisijos sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu padarytos išvados, yra neteisingos. Pirmiausia teismas pasisakys dėl ginčo teisinio reglamentavimo.
Dėl teisinio reglamentavimo
Teismas akcentuoja ir tai, kad ieškovas reikalavimą, vėliau jį patikslinęs dėl šalies pakeitimo, dėl žalos atlyginimo jo nurodytais laikotarpiais pareiškė dviem atsakovės Lietuvos valstybės atstovėms – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ pakeitimo“ 2 punktu įgaliojo VLK atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo. Prieš tai minėto įstatymo Nr. I-1562 8 straipsnyje numatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo liudijimas (polisas) numeris 1376/1003199 rodo, Laisvės atėmimo vietos ligoninės (pastaba: po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) draudimo sutartis galiojo iki 2020 m. kovo 12 d. 23 val. 59 min.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, tinkamas Lietuvos valstybės atstovas iki 2020 m. kovo 12 d. imtinai yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, o nuo 2020 m. kovo 13 d. – Valstybinė ligonių kasa.
Dėl skundžiamo Komisijos sprendimo (ne)pagrįstumo
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas. Teismo vertinimu, tiek byloje pateikti įrodymai, tiek ir Komisijos sprendime analizuotos aplinkybės pagrindžia didesnę tikimybę, kad ieškovui paslaugos buvo teiktos kokybiškai ir rūpestingai bei atidžiai (CPK 178–185 straipsniai). Toliau sprendime teismas pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos, išskirdamas abu ginčijamus laikotarpius atskirai.
Dėl sveikatos paslaugų teikimo laikotarpyje nuo 2014 m. iki 2020 m. kovo 12 d.
Ieškovas teigia, kad dėl netinkamos sveikatos priežiūros Marijampolės pataisos namuose jis susirgo (duomenys neskelbtini). Susirgus šia liga jis negavo tinkamos medicininės priežiūros, negavo (duomenys neskelbtini), kurios jam buvo privalomos. Ieškovas prašė leisti jas nusipirkti pačiam, tačiau gydytojas G. K. ir Marijampolės pataisos namų administracija to padaryti neleido.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas į Marijampolės pataisos namus atlikti bausmę atvyko 2014 m., o 2018 m. jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (patvirtina 2020 m. balandžio mėn. epikrizėje atlikti įrašai, iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 13 d.–2018 m. balandžio 5 d. pacientas buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje dėl (duomenys neskelbtini), jis buvo konsultuotas endokrinologo, nustatytas kitas, patikslintas (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nors ieškovui (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas praėjus ketveriems metams nuo jo atvykimo į Marijampolės pataisos namus, tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina fakto, kad būtent dėl sveikatos priežiūros įstaigos netinkamų veiksmų (neveikimo) ieškovas susirgo minėta liga. Tai, kad ieškovui nuo pat jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą buvo suteiktas tinkamas ir reikalingas gydymas patvirtina asmens sveikatos istorijoje esantys duomenys. Sveikatos dokumentuose pažymėta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovas kreipėsi į gydytoją G. K. dėl pilvo srities skausmų. Gydytojui pacientas nurodė, kad išgėrė alkoholio surogato, ne kartą yra sirgęs kasos uždegimu. Medicinos išrašuose užfiksuota, kad ieškovas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje. Svarbiomis aplinkybėmis laikytini ir 2020 m. balandžio mėn, epikrizėje pažymėti įrašai, jog pacientas savavališkai nutraukė jam paskirto vaisto (duomenys neskelbtini) vartojimą, t. y. nevykdė gydytojo paskirtų rekomendacijų. Tačiau ieškovas bene pagrindinį argumentą, kuriuo grindžia reikalavimą dėl žalos, nurodo tai, kad susirgus (duomenys neskelbtini) jis negavo (duomenys neskelbtini), kurios jam buvo privalomos. Teismas nesutinka su ieškovu, kadangi jo argumentus paneigia medicininiuose dokumentuose esantys įrašai. Vadovaujantis jais nustatyta, kad receptai (duomenys neskelbtini) ieškovui išrašyti 2020 m. rugsėjo 10 d. (60 dienų kursui), 2020 m. lapkričio 6 d. (50 vnt. 60 dienų kursui), 2021 m. sausio 6 d. (50 vnt.), 2021 m. kovo 8 d. (50 vnt. 60 dienų kursui), 2021 m. gegužės 6 d. (50 vnt. 60 dienų kursui), 2021 m. rugpjūčio 31 d. (60 dienų kursui), 2021 m. lapkričio 3 d. (60 dienų kursui), 2021 m. gruodžio 31 d. (60 dienų kursui), 2022 m. kovo 9 d. (60 dienų kursui), 2022 m. liepos 14 d. (60 dienų kursui), 2022 m. rugsėjo 7 d. (60 dienų kursui), 2023 m. sausio 18 d. (60 dienų kursui). Taip pat asmens sveikatos istorijoje yra įrašai apie tai, kad E. K. 2022 m. gruodžio 20 d. buvo išduota (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 21 d. – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 24 d. – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 25 – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 26 d. – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 27 d. – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 29 d. – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 30 d. – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 31 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 1 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 3 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 4 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 5 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 7 d. – (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai ieškovo teiginiams, nustatytos aplinkybės patvirtina akivaizdų faktą, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo išduodamos, o jų išrašymas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo (c sąrašo) patvirtinimo“ pakeitimo 17.1.5. punktu, kuris numato, kad (duomenys neskelbtini) nustatyti išrašomos „asmenims nuo 24 metų, sergantiems (duomenys neskelbtini) ir vartojantiems (duomenys neskelbtini) – iki (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius (iki (duomenys neskelbtini) per metus)“. Be to, gydytojas G. K. atsiliepime į ieškovo pareikšimus Komisijai nurodė, kad kelis kartus (duomenys neskelbtini) buvo papildomai priimtos iš paciento artimųjų, o jų pritrūkus – kelis kartus duotos (po pakuotę Nr. 50) iš ligoninės atsargų. Netikėti šiais gydytojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Be to, 2023 m. balandžio 4d. teismo posėdyje liudytoja apklausta K. Z. parodė, kad ji siuntė ieškovui vieną kartą vieną įpakavimą (duomenys neskelbtini), o ieškovas patvirtino jas gavęs.
Ieškovas nurodo ir tai, kad sergant (duomenys neskelbtini) jam nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas, ko pasekoje pablogėjo sveikata: (duomenys neskelbtini). Teismas šiuos ieškovo argumentus laiko deklaratyviais jo teiginiais, kadangi jie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens noras vykti pas gydytojus, nesant tam priežasčių, nesudaro pagrindo jį iš karto siųsti pas specialistus, o to nepadarius, konstatuoti neteisėtus pataisos namų darbuotojų (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnybos) veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2501-662/2020 78 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-749-330/2022 38 punktas).
Dėl sveikatos paslaugų teikimo nuo 2020 m. kovo 12 d. (sprendimo 24 pastraipa: turėtų būti 2020 m. kovo 13 d.)
Vadovaujantis į bylą pateiktais asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. kovo 12 d. buvo konsultuotas endokrinologo, rekomenduotas (duomenys neskelbtini) prieš pagrindinius valgius. Taip pat nustatyta, kad ieškovui 2020 m. spalio 19 d. buvo paskirta gydytojo traumatologo konsultacija, 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 31 d. atlikti biocheminiai tyrimai dėl kepenų, 2021 m. gegužės 19 d. atliktas serologinis tyrimas. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tirti nuo 2022 metų: 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 12 d., taip pat buvo tiriamas ligoninėje, gydytojo endokrinologo konsultacijų metu.
Pažymėtina, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais (PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, nepaisant aplinkybės, kad E. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jis įkalinimo įstaigoje vartojo alkoholį. Anksčiau sprendime minėta, kad ieškovo sveikatos istorijoje yra pateikta 16 apsvaigimo nustatymo atvejų kopijų, iš kurių 14-koje – konstatuotas apsvaigimas nuo alkoholio. Paskutiniai apsvaigimo atvejai užfiksuoti 2020 m.–2020 m. rugsėjo 3 d. konstatuotos intoksikacijos alkoholio surogatais 0,79 promilės, o 2020 m. gruodžio 6 d. – 1,19 promilių. Darytina išvada, kad pats ieškovas nesirūpino savo sveikata, kadangi žinodamas apie savo sveikatos būklę – diagnozuotą (duomenys neskelbtini), sąmoningai ją blogino.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ir šiuo skundžiamu laikotarpiu ieškovui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Teismas, vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymų pagrindu, sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas būtent specialiosiomis žiniomis, teisingas ir priimtas vadovaujantis specialistų nuomone, išvadomis bei medicinine dokumentacija. Priešingų duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti kitokią išvadą, teismas nenustatė.
Dėl paciento reikalavimo atlyginti žalą (ne)pagrįstumo
CPK nurodo, kad civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodymais nepagrindė savo teiginių apie jam netinkamai suteiktas (nesuteiktas) sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, iš byloje esančių įrodymų (medicininių išrašų, gydytojo G. K. atsiliepimo į ieškovo pareiškimus, Komisijos sprendimo ir kt.) nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovui nebuvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar jos buvo teikiamos netinkamai ir tai pakenkė ieškovo sveikatai. Teismas, nenustatęs, kad ieškovo ginčijamais laikotarpiais jam buvo netinkamai suteiktos (nesuteiktos) sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų), sprendžia, kad nenustačius nurodytos sąlygos, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys, nes jis nustatomas tarp dviejų sąlygų: sveikatos priežiūros įstaigų atliktų neteisėtų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir žalos pacientui, o dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – dėl galimos ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir jos dydžio, nustatymo kriterijų skundžiamame sprendime nepasisako ir jų nenagrinėja, nes civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, patikslintą ieškinį atmetus dėl jo reikalavimų nepagrįstumo, ieškinio senaties terminas, šio termino praleidimo teisinių padarinių ar tokio termino atnaujinimo sąlygų analizė ir vertinimas yra nereikšmingi ir neturi įtakos procesinei bylos baigčiai, todėl teismas taip pat plačiau nepasisako šiuo aspektu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, todėl ieškinį atmetus, iš jo antinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai nepareiškė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.