Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn G. B. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities VPK dėl 2010 m. liepos 31 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto 2010 m. liepos 31 d. nutarimu G.B. patrauktas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 50 Lt bauda. G.B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2010 m. liepos 31 d. apie 13 val. 55 min. Klaipėdos mieste, ties H.Manto g. 20 –uoju namu buvo girtas viešojoje vietoje, įžeidžiant žmogaus garbę ir orumą ir visuomeninę dorovę.

G.B. skunde pripažįsta padaręs teisės pažeidimą. Tačiau mano, kad paskirta nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, nes ankstesniųjų administracinių nuobaudų galiojimas pasibaigęs, pažeidimo neginčijo, jo poelgis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, jis yra registruotas darbo biržoje, todėl jam turėjo būti paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, o ne bauda.

- pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą –įspėjimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G.B. skundą palaiko jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nes G.B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinkta medžiaga, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 178 straipsnio 1 dalies objektyviąją pusę sudaro alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Tam, kad konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pakanka vieno iš aukščiau paminėtų alternatyvių veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas šių sąvokų, kaip žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nėra apibrėžęs. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Būtina nustatyti, ar G.B. veiksmai – šlitinėjimas, griuvinėjimas, nesiorientavimas aplinkoje dėl alkoholinio apsvaigimo (5 promilių girtumas) Klaipėdos miesto, H.Manto gatvėje, kuri yra centrinė miesto gatvė – yra būdingi blaiviam žmogui ir ar tokius veiksmus darytų normalios būsenos žmogus. Teismas sprendžia, jog pagal visuomenėje nusistovėjusias dorovės nuostatas – tokia elgsena, juolab per vieną iš masiškiausių miesto švenčių (Jūros šventę) – nėra priimtinas reiškinys ir tai laikytina žmogaus orumo įžeidimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2084/2009).

Viešosios vietos apibrėžimas ATPK taip pat nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo (tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką) ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo (tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką) sudėčių požymis – viešoji vieta – teismų praktikoje aiškinamas kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir kt.). Taigi analogiškos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ir akivaizdu, kad pažeidimas įvykdytas viešoje vietoje.

Dėl skirtos administracinės nuobaudos rūšies.

G.B. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį. ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Ginčo dėl šio teisės pažeidimo nėra ir G.B. pripažįsta jam inkriminuojamą veiką. Teismas įvertinęs surinktus įrodymus ir teisminę praktiką šios kategorijos bylose konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltas dėl 2010 m. liepos 31 d. įvykdytos veikos, numatytos ATPK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo.

G.B. skundu prašo teismą pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2010 m. liepos 31 d. nutarimu jam skirtą administracinę nuobaudą – 50 litų baudą alternatyvia administracine nuobauda – įspėjimu. Teigia, kad pripažino savo kaltę, nesipriešino policijos pareigūnams, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra bedarbis, todėl pareigūnas turėjo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

ATPK nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Vertinant šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareigūnas spręsdamas G.B. administracinės atsakomybės klausimą pagrįstai skyrė administracinę nuobaudą – baudą, o ne įspėjimą. ATPK 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuobauda įspėjimas yra pati švelniausia administracinė nuobauda ir skirtina kai įvykdomas mažareikšmis teisės pažeidimas, jį įvykdęs asmuo nėra anksčiau baustas, charakterizuojamas nepriekaištingai ir pan. Kaip matyti iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (b.l.16) G.B. yra eilę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus ir pats teisminio nagrinėjimo metu pripažįsta, kad dalies paskirtos baudos nėra sumokėjęs iki šiol, baudos išieškomos vykdomas teismo antstolio priverstine tvarka. Todėl pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas negali būti laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda kaip jis nurodo teisminio nagrinėjimo metu. Nors šios aplinkybės ir nebuvo inkriminuotos kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, šie duomenys yra asmenį charakterizuojantys ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad institucijos pareigūnas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai skyrė administracinę nuobaudą – baudą.

Dėl paskirtos baudos dydžio.

Pasisakant dėl paskirtosios baudos dydžio būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjantis administracinę bylą pareigūnas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pagal šio straipsnio 2 dalį esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ATPK 178 straipsnio 1 dalies sankcija administracinės nuobaudos baudos dydį numato nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Cituojamoje sankcijoje baudos dydžio vidurkis nustatomas minimalią ir maksimalią baudą sumuojant, po to ją dalinant per pusę (30 + 50 = 80 : ½ = 40 litų (baudos dydžio vidurkis)). Kadangi nenustatyta nei sunkinančių nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių, skiriamos baudos dydis turėjo būti nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, t.y. turėjo būti paskirta – 40 litų bauda. Pagal ABTĮ 30² straipsnio 3 dalies nuostatas bauda galėjo būti didinama motyvuojant šias aplinkybes nutarime, tačiau tokia motyvacija nėra išdėstyta.

Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad paskirtoji nuobauda yra pagrįsta, tačiau nustatant baudos dydį nesilaikyta šios nuobaudos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Ši aplinkybė nėra pagrindas ginčijamo nutarimo panaikinimui, tačiau teismas vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu konstatuoja, kad ginčijamas nutarimas dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos baudos dydžio keistinas ir paskirtoji administracinė nuobauda sumažintina iki 40 litų. Kitoje dalyje nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinių prielaidų jo naikinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

2010 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-356661-10 dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio pakeisti ir G. B. paskirtos administracinės nuobaudos – 50 litų baudos dydį sumažinti iki 40 litų.

Kitoje dalyje G. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.