- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- II-24-549/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01214-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vidiškių sen., Ukmergės raj., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-10197-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu J. K. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį padarymą paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. spalio 11 d., 09 val. 32 min., Baltijos pr. 40, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 0,42 promilių girtumas, o antru pūtimu – 0,43 promilių girtumas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. skundu prašo pakeisti 2021 m. lapkričio 4 d. priimtą nutarimą ir sutrumpinti atėmimo vairuoti transporto priemones terminą. Skunde nurodoma, kad jis suvokia, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kėlė pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, ir suprato galimas tokio pažeidimo pasekmes tiek jam, tiek jo artimiesiems. Teisės vairuoti transporto priemone atėmimas vieneriems metams iš esmės suvaržė jo judėjimo laisve, tačiau jis dirba vairuotoju ir atlyginimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Jam buvo nustatytas pirmu pūtimu 0,42 promilės girtumas, antru pūtimu 0,43 promilės girtumas, kuris nežymiai viršijo leidžiamą ribą. Jeigu valandos bėgyje būtų nuvykęs į ligonine, kraujuje tikrai būtų nustatyta leidžiama riba, kada asmuo dar gali vairuoti transporto priemones. Jis pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą, prisipažino padaręs įstatymo draudžiamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo išsiaiškinti šį nusižengimą. Prašo pripažinti tai lengvinančiomis aplinkybėmis. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka yra baudžiamas pirmą kartą, neteistas. Su baudos dydžiu sutinka, ją jau sumokėjo. Tačiau prašo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad skunde nurodytos aplinkybės leidžia jam taikyti švelnesnę atsakomybę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje – t. y. sutrumpinti atėmimo vairuoti transporto priemones terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo J. K. nepateikė jokių prašymų, taip pat ir sutikimo paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl ši poveikio priemonė nebuvo paskirta. Vadovaujantis ANK nuostatomis, ši poveikio priemonė nesiūloma. Administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad J. K. veikoje yra visi ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nustatyti požymiai – pritaikius prietaiso paklaidą nuo mažesniojo rezultato, J. K. neblaivumas viršija leistiną normą 0,40 promiles. Pažymima, kad policija naudoja patikimus alkotesterius, kuriems reguliariai atliekamos metrologinės patikros.Manoma, kad nutarimu paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir minimalus privalomai skiriamos specialiosios poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Atkreipiamas dėmesys, kad J. K. elgėsi lengvabūdiškai, sėsdamas už transporto priemonės vairo po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, tai rodo tyčinius veiksmus jo veikoje, tuo jis padarė grubų administracinį nusižengimą, kuriuo sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Manoma, kad J. K. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. J. K. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti J. K. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Taip pat manoma, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes pateiktame skunde J. K. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė, arba ji visai neskiriama, ypač atsižvelgiant į tai, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Teismo posėdyje pareiškėjo J. K. atstovė advokatė Regina Šaltinienė prašė skundą tenkinti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Paaiškino, kad pareiškėjas dirba vairuotoju, tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Praradęs darbą, netektų pragyvenimo šaltinio, nes gyvena mažame kaime, kuriame darbo nėra. Šiuo metu dirba garaže, remontuoja automobilius. Jis labai nedaug viršijo leistiną neblaivumo ribą. Jeigu būtų supratęs, kad yra neblaivus, nebūtų vairavęs. Jis charakterizuojamas teigiamai, niekada nebuvo baustas, baudą sumokėjo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punktas nustato, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 2.3. punktas nurodo, kad nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida.
Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad tikrinant 2021 m. spalio 11 d., 09 val. 32 min., J. K. pirmu pūtimu nustatytas 0,42 promilių girtumas, o antru putimu – 0,43 promilių. Vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, J. K. 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumas, tačiau neįvertinus paklaidos. Iš Patikros sertifikato matyti, kad alkotesteriui „Alcotest6810 Nr. ARZA-1928 matavimo ribose 0,01...1,00 promilių, taikoma 0,017 promilių paklaida (b. l. 31). Taigi, pritaikius paklaidą, laikytina, kad J. K. neblaivumas siekė 0,403 promiles.
Aktualiausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo. Toks ANK nuostatų aiškinimas atitinka ir bendrąją ANK įtvirtintą taisyklę, pagal kurią, jeigu konkrečiame ANK straipsnyje nenustatyta kitaip, ANK prasme neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ gramatinė konstrukcija iš esmės vartojama tik ANK specialiojoje dalyje aprašant administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (XXII skyrius). Aprašant kitus administracinius nusižengimus, vartojama sisteminiu požiūriu aiškesnė gramatinė išraiška „nuo 0,41 promilės“ (ANK 227 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 9 dalis) arba, priklausomai nuo neblaivumo dydžio, „nuo 1,51 promilės“ (ANK 227 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnio 11 dalis) ir pan. BK 281 straipsnio 8 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje neblaivumo riba taip pat išreikšta nurodant promilės šimtąsias dalis (atitinkamai 0,41 ir 1,51 promilės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarimas byloje Nr. 2AT-21-628/2022).
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje J. K. pirmu tikrinimu buvo nustatyta ne 0,42 promilės, bet 0,403 promilės neblaivumas, t. y. 0,42 – 0,017=0,403. Taigi, atėmus alkotesterio matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas J. K. nustatytas neblaivumas jau tapo išreikštas tūkstantosiomis promilės dalimis – 0,403 promilės – ir 0,003 viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą 0,4 promilės ribą. Tačiau kaip konstatuota nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą). Vadinasi, J. K. nustačius 0,403 promilės neblaivumą, teismai turi atsižvelgti tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 promilės. Taigi, konstatuotina, kad J. K. 2021 m. spalio 11 d. buvo nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 promilės – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Apibendrinant išdėstytas išvadas konstatuotina, kad J. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, nes konstatuodami jo neblaivumą, Institucija vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. K. nutrauktina nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, pareiškėjo skunde išdėstyti prašymai ir argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.
ANK 643 straipsnis nustato, kad panaikinus institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukus, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su pirmiau priimtu nutarimu. Kai grąžinti daiktų negalima, atlyginama jų vertė.
Administracinių nusižengimo registro duomenimis, J. K. 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu jam paskirtą 800,00 Eur baudą sumokėjo 2021 m. lapkričio 9 d. (b. l. 35), todėl nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, sumokėta bauda grąžintina ją sumokėjusiam asmeniui. Sumokėtos baudos grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10197-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Pagal 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10197-2021, 2021 m. lapkričio 9 d. sumokėtą baudą grąžinti ją sumokėjusiam asmeniui.
Baudos grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Išaiškinti J. K., kad dėl baudos grąžinimo, įsiteisėjus nutarimui, jis turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.