Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-586/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
1-3-586/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Nukentėjusysis
D. J.
Kaltinamasis
L.Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3-586/2013Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01175-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.28.4.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V.Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant prokurorei V. L.,gynėjui advokatui H. M.,nukentėjusiojo D. J. atstovei pagal įstatymą L. J.,Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L.Š. , gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Teismas išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. Š. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, pavartodama fizinę prievartą nukentėjusiajam:

2010-08-07, apie 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie karjero, esančio Perkėlos g., Klaipėdos rajono ribose, L. Š. manydama, kad A. J. mobilaus ryšio telefoną „Nokia5130“ pagrobė D. J. ir siekdama priversti pastarąjį prisipažinti pagrobus telefoną bei jį grąžinti, reikalavo D. J. grąžinti telefoną, o jam atsisakius vykdyti šį reikalavimą, panaudojo fizinę prievartą, tai yra sugriebė D. J. gim. 1999-12-27 už rankų, nutempė jį iki vandens, po ko pakėlusi įmetė į vandenį ir reikalaudama prisipažinti pagrobus mobilaus ryšio telefoną paėmė ranka jam už kaklo, taip sukeldama fizinį skausmą bei ne mažiau kaip vieną kartą panardino jo galvą po vandeniu, atimdama nukentėjusiajam galimybę kvėpuoti, tokiu būdu nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą A. J. tariamą teisę, pavartodama fizinę prievartą nukentėjusiajam.

K. L. Š. pagal pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-08-07 prie karjero sutiko vaikus ir paprašė, jog atiduotų anksčiau pavogtą telefoną. Dvi dienas prieš tai poilsiavo prie karjero ir dingo mobilaus ryšio telefonas, nors pati nematė, kad telefoną pavogė D. J., tačiau apie tai jai papasakojo kiti žmonės. Paprašius atiduoti telefoną, vienas vaikas pradėjo bėgti, paslydo ir įkrito į vandenį. Jo atžvilgiu jokio smurto nevartojo ir nebuvo jokio fizinio kontakto išskyrus tai, kad vaiką laikė, kol atvyks policija.

Nukentėjusiojo D. J. atstovė pagal įstatymą L. J. parodė, kad apie įvykį žino iš sūnaus ir jo draugų pasakojimo. Paaiškino, kad po įvykio sūnus buvo visas šlapias, su kraujosruvom ant kaklo, kuris papasakojo, kad dėl pavogto telefono mergina jį apkaltino, griebė už kaklo, murkdė į vandenį kelis kartus, liepė prisipažinti, kad pavogė telefoną.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis 2010 m. rugpjūčio mėnesį su savo draugais T. S., T. D. ir kitais, buvo prie karjero. Dieną prieš tai ten pat buvo pavogtas A. J. telefonas. Prie karjero buvo tie patys vaikai, kurie galėjo pavogti telefoną, kas konkrečiai pavogė – nematė. L. Š. nuėjo pasikalbėti prie tų vaikų, vienas iš jų pradėjo isterikuoti, bėgti, tuomet L. Š. jį pagavo, vedėsi, o tas vaikas pats įkrito į vandenį ir L. Š. jį ištraukė. Paaiškino, jog ji vaiko netampė.

L. T. S. parodė analogiškai kaip ir E. Ž., tačiau papildomai paaiškino, jog nematė, kaip vaikas atsidūrė vandenyje ir kas jį ištraukė.

Šalies argumentai

L. V. G. paaiškino, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir vaikus apklausinėjo mokyklose, ką vaikai pasakojo, tą jį ir užrašė, po apklausos vaikai skaitės protokolus, taip pat skaitė ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Taip pat apklausose dalyvavo ir socialinės pedagogės, kiek prisimena, vaikų tėvai davė sutikimą apklausai.

Analogiškai parodė ir liudytoja I. G., vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, papildomai paaiškino, jog apklausiami vaikai pasakodami apie įvykio aplinkybes pakankamai laisvai jautėsi, viską papasakojo, po apklausos susipažino su apklausos protokolais, neatitikimų nebuvo. Apklausos metu vaikai nebuvo susijaudinę.

Taip pat analogiškai liudytojų V. G., I. G. parodymams parodė ir liudytojos L. D., Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė darbuotoja ir R. N., Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos spec. pedagogė. L. D. papildomai paaiškino, kad dėl apklausos ji skambino mokinių tėvams dėl leidimo apklausai, buvo gauti leidimai vaikų apklausai, šiuo metu tiksliai neprisimena, tačiau lygtai vieno vaiko tėvams nepavyko prisiskambinti. O R. N. paaiškino, jog visada informuoja tėvus apie jų vaikų apklausas, tačiau šioje byloje ar buvo informuoti tėvai, neprisimena.

L. T. D. parodė, kad su savo draugais, t.y. E. Ž., E. S., T. S., A. J. ir L. Š. 2010 m. rugpjūčio mėnesį nuvyko prie karjero, kur buvo ir grupelė vaikų. Jie nuėjo maudytis, o grįžus, neberado telefono. Po kelių dienų vėl nuvyko prie to pačio karjero ir ten buvo tie patys vaikai. Pradėjus jų klausinėti, kas pavogė telefoną, vienas vaikas pradėjo bėgti, o L. Š. su A. J. pradėjo jį gaudyti. Vaikas parvirto ir L. Š. jį sulaikė, ar tas vaikas buvo įkritęs į vandenį, nematė.

Liudytoja J. C. paaiškino, kad po įvykio važiavo pasiimti savo sūnaus V. C. iš policijos, taip pat kartu paėmė ir kaimynystėje gyvenantį D. J., kuris buvo visas šlapias, drebėjo, ant kaklo matėsi smurto žymės.

Iš nukentėjusiojo D. J. apklausos protokolo, apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad jis buvo prie karjerų, Klaipėdos rajono ribose, prie Perkėlos g., kartu su draugais, t.y. V. C., S. L., V. Š.. Prie jų priėjo jam nepažįstama mergina, kuri pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų kažkokį pavogtą mobilaus ryšio telefoną. Kai jis jau buvo persirengęs po maudynių, mergina jį nutempė iki vandens, pakėlė ant rankų ir įmetė giliau į vandenį. Po to paėmė jam ranka už kaklo, spaudė kaklą ir stūmė galvą po vandeniu. Mergina jam liepė prisipažinti, o jam pasakius, kad telefono neėmė, vėl nardino jį po vandeniu. Trūko oro, vanduo bėgo į nosį ir burną. Prašė jį paleisti, tačiau pagalbos nešaukė. Praeinanti moteris liepė jį paleisti, tačiau mergina nepaleido. Išlipus iš vandens mergina jį tempė prie tilto. Kartu ėjo ir jo draugai. Jam skaudėjo gerklė, buvo likusios žymės nuo nagų ir kraujavo. Mergina iškvietė policiją. Ji savo draugams sakė, kad policijai sakytų, jog ji nieko jam nedarė, o jis viską išsigalvoja. Nuo tilto juos išvežė visus į policiją. Nepažįstamą merginą ir jos draugus prie karjero jis matė kelios dienos prieš šį įvykį, jokio telefono nevogė (1t., b.l. 37-40).

Iš liudytojo V. C. apklausos protokolo, apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta kad jis 2010 vasarą., tikslaus laiko nurodyti negali, su savo draugais, t.y. D. J., S. L., V. Š. buvo nuvykę prie karjerų, esančių Klaipėdos rajono ribose, netoli Perkėlos g. Kai jie ruošėsi eiti namo, su draugais atėjo mergina, skandinusi D. J.. Kitos kompanijos vaikinai buvo 16-17 metų, o mergaitė buvo vyresnė. Mergaitė priėjusi klausė, kas paėmė telefoną. D. J. jai sakė, kad jis neėmė telefono, o mergaitė jį už rankos nutempė prie vandens, pakėlė abiem rankomis ir įmetė į vandenį. Mergaitė paėmė jam už sprando, murkdė galvą į vandenį ir tai darė kokius tris kartus. Ištraukusi iš vandens mergaitė D. J. klausė, ar jis paėmė telefoną. Mergaitė po to ištraukė jį iš vandens, laikė ir paskambino policijai. Aplinkui stovėję berniukai sakė, kad susitars tarpusavyje, jog niekas nieko neskandino ir nemušė (1t., b.l. 48-51).

Iš liudytojos S. L. apklausos protokolo, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad ji su savo draugais, t.y. D. J., V. C. ir V. Š. buvo prie karjero. Ten prie jų priėjusi mergina pradėjo reikalauti, kad jai D. J. gražintų prieš kelias dienas pavogtą mobilaus ryšio telefoną. D. J. pasakius, kad jokio telefono jis nevogė, mergina pasakė geriau gražiuoju prisipažinti, arba bus blogiau. D. J. tvirtinant neėmus telefono, mergina už rankos tempė jį iki vandens, įmetė D. J. į vandenį bei paėmusi už kaklo, galvą murgdė į vandenį. Matė, kaip į vandenį galvą murkdė vieną kartą. Po to, atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė D. J., V. C. bei merginą su vaikinu. Eidama mergina su vaikinais tarėsi, kad neskandino D. J. (1t. b.l. 60-62).

Iš liudytojos V. P. apklausos protokolo, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad ji su savo draugais, t.y. D. J., V. C. ir S. L., buvo prie karjerų. Iš draugų žino, kad prie karjerų buvo konfliktas dėl pavogto telefono, kai skandino D. J., tačiau jos tą dieną prie karjero nebuvo. Draugai jai pasakojo, kad D. J. įmetė į vandenį. Ji nežino, kas pavogė telefoną (1t. b.l. 71-73).

Iš liudytojos V. Š. apklausos protokolo, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad ji su draugais D. J., S. L., V. P. važiuodavo prie karjerų maudytis. Važiavo kelias dienas. Vieną dieną atvažiavus prie karjerų, mergina pasakė, kad jeigu jie neatiduos telefono, ji iškvies policiją. D. J. sakė, kad telefono jis nevogė, o mergina pasakė, kad jai neįdomu ir, kad telefonas būtų gražintas. Ta pati mergina D. J., kuris buvo su rūbais, tempė į vandenį, D. J. norėjo išlįsti pakvėpuoti, bet mergina vėl nardino jo galvą po vandeniu ir laikė (1t. b.l. 81-83).

Iš liudytojo A. J. apklausos protokolo, apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad jis yra L. Š. pusbrolis. 2010 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos ir laiko nurodyti negalėjo, jam būnant prie karjerų su draugais E. Ž., T. D., T. S., E. S. ir L. Š., kur jam buvo pavogę telefoną, pastebėjo vaikų būrelį, kurie buvo ir mobilaus ryšio telefono vagystės dieną. Jis su L. Š. nuėjo pasikalbėti su vaikais bei išsiaiškinti, ar jie nepavogė jam priklausančio mobilaus ryšio telefono. Pokalbio metu, vienas iš vaikų išsigando, išblyško ir pradėjo mėtytis savo kalboje, po ko pabėgęs 4-5 m. už kažko užkliuvo, slydo ir įkrito į vandenį. L. Š. pribėgo prie berniuko, ištraukė bei paklausė, kodėl bėga jeigu nėra pavogęs telefono. Jie nusprendė iškviesti policiją, ką ir padarė L. Š. (1t. b.l. 87-89).

K. L. Š. neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nurodydama, kad siekiant išsiaiškinti telefono vagystę vaiko atžvilgiu jokio smurto nevartojo ir nebuvo jokio fizinio kontakto, išskyrus tai, kad vaiką laikė, kol atvyks policijos pareigūnai. Tokie jos parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pasirinkta gynybos pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir apklausus liudytojus darytina išvada, kad iš A. J. buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas, kas jį pavogė, nėra duomenų, tačiau įtariant vagyste D. J., kaltinamoji L. Š., siekiant atgauti pavogtą telefoną, kito asmens, t.y. A. J. interesais savavaldžiavo, panaudodama fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį D. J.. Tai, kad fizinė prievarta buvo panaudota, įrodo tiek nukentėjusiojo D. J., tiek liudytojų V. C., S. L., V. Š. parodymai, kurie visiškai gal ir nesutampa, tačiau vienas kitą papildo ir atitinka byloje nustatytas visas faktines aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad jeigu įvykio detalėse ir nėra visiško sutapimo liudytojų parodymuose, tai tik patvirtina faktą, kad jie nemeluoja, kadangi ne kiekvienas liudytojas tiesiogiai ir iš tos pačios vietos matė įvykio aplinkybes, todėl neesminėse aplinkybėse jų parodymai galėjo skirtis, tačiau jų visų parodymų visuma sudaro vieningą visumą. Netiesiogiai minėtų liudytojų parodymus patvirtina liudytojos L. J. ir J. C.. Ir priešingai, liudytojas E. Ž., buvęs kartu su L. Š., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastaroji siekdama išsiaiškinti telefono vagystę, matė, kaip ji D. J. nusinešė ir paguldė į vandenį (1t. b.l. 92-93), teisme šiuos parodymus paneigė nurodydamas, kad D. J. į vandenį įkrito pats. Tokius savo parodymus paaiškino tuo, kad atvažiavus apklausti policijos pareigūnams, buvo išsigandęs ir galėjo kitaip papasakoti įvykio aplinkybes. Tai, jog tiek pastarasis liudytojas, tiek kiti nepilnamečiai liudytojai apklausiami elgėsi laisvai, papasakojo visas įvykio aplinkybes, perskaitė po apklausos savo parodymus, parodė liudytojos V. G., I. G. ir L. D., dalyvavusios apklausose, todėl liudytojo E. Ž. parodymai, duoti teisme vertintini kritiškai, kaip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės L. Š..

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios L. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., nes nustatyta, kad ji nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, pavartodama fizinę prievartą nukentėjusiajam.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra tyčinis apysunkis nusikaltimas.

K. L. Š. anksčiau neteista. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajai skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius