- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- II-261-288/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01795-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jam 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.00 val., priklausantys du šunys užpuolė ir sudraskė A. S. priklausantį katiną. Taip pat A. S. įkando į kairės rankos vidurinį pirštą bei kairę koją. Tokiais savo veiksmais G. M. priklausantys šunys padarė žalą A. S. sveikatai ir turtui. Padaryta 100 Eur žala. G. M. pažeidė 2016 m. gegužės 12 d. Nr. ĮS-893 15, 19, 25.4 punktus „Dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo K. A. 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 eurų bauda.
G. M. skundžia Institucijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka tiesos, kadangi 2017 m. rugpjūčio 15 d. 20 val. savo šunų niekur nevedžiojo, jie nebuvo paleisti į lauką. A. S. gyvena apie 500 metrų atstumu nuo jo namo. Jis su pastaruoju jokių santykių neturi, nežino, kad jis turi katiną. Mano, kad A. S. jį apklabėjo, gali būti, kad po kaimą klaidžiojo kiti palaidi šunys, kuriuos jis palaikė jo auginamais šunimis. Jo šunys nieko neapkandžiojo. Dėl šio įvykio policijos pareigūnai įvykio dieną pas jį nebuvo atvykę, atvyko – 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 20.50 val. ir pranešė apie jam pareikštą kaltinimą. Vien, A. S. nepagrįstos prielaidos, kad neva jo katiną sudraskę ir jam į ranką įkandę šunys neva priklauso jam – nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, taip pat neaišku ir nėra jokių įrodymų, ar išvis A. S. turėjo katiną, o jei turėjo, tai, ar jis buvo sudraskytas.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į G. M. skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Informuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. 22. 21 val. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje gautas J. S. telefoninis pranešimas, iš telefono Nr. 868448991, apie tai, kad ką tik įbėgę kaimyno šunys į privačią teritoriją, be antsnukio, sudraskė pranešėjos kačiuką, vaikų akivaizdoje. Įvykio vietoje iš J. S. priimtas pareiškimas, kuriame ji patvirtino savo pranešime pateiktą informaciją. Pareiškimo tyrimo metu, 2017 m. rugpjūčio 17 d. gautas A. S. paaiškinimas, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.00 val. į jo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), be jo leidimo atėjo kaimynas G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savimi atsivedė 2 šunis. Šunys buvo su pavadėliais, tačiau be antsnukių. Kokia šunų veislė įvardinti A. S. negalėjo. Pabendravus su G., jis užpyko, kad nėra priimamas į svečius ir išeidamas kieme atpalaidavo savo vedamų šunų pavadėlius, o šie nusivijo katiną į gatvę. Gatvėje katinas šunų buvo pavytas ir sudraskytas. Atbėgus gelbėti katiną, šunys ėmė draskyti A. S.. Sužalojo jam kairės rankos vidurinį pirštą, kairę koją ties keliu. Po šio įvykio, jis nuvyko į Raudonąjį kryžių, skiepytis. Katinas buvo nuvežtas į veterinarijos gydyklą, tačiau gydytojai jam padėti negalėjo, nes buvo sudraskyta krūtinės ląsta. A. S. nurodo, kad jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Pareiškimo tyrimo metu, A. S. pateikė foto nuotraukas, iš kurių matomi sužalojimai ant kojos ir rankos, VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją.
A. S. atsikirtime į G. M. skundą nurodo, kad pareiškėjas G. M., norėdamas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, teismui pateikė visiškai melagingą skundą. G. M. 2017 m. rugpjūčio 15 d., truputį po 22.00 val., jiems tik išlydėjus svečius, vedinas už pavadėlių dviem šunimis, įėjo į jų kiemą SB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašėsi pas juos į namus pasisvečiuoti, bet jo žmona J. S. kategoriškai tam paprieštaravo ir mandagiai paprašė G. M. apleisti jų kiemą, nes kaimynas, jos manymu, buvo išgėręs. G. M. kurį laiką dar bandė įsiprašyti į svečius, tačiau nesėkmingai, o jo atsivesti šunys tuo metu puolė jų katiną, nes G. M. atlaisvino šunų pavadėlius. Katinas, besigindamas nuo G. M. šunų, išbėgo į gatvę, kur jį išbėgę šunys sudraskė galutinai. Jis dar bandė katiną ginti nuo G. M. šunų, tačiau ir pats buvo jų apkandžiotas bei GMP automobiliu nuvežtas į Kauno klinikinę ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Iš ligoninės jį parvežė kaimynė J. L.. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. G. M., suprasdamas savo kaltę, pabėgo iš įvykio vietos, nesulaukęs jo iškviestos policijos. Vėliau jis, maždaug po 20 min., grįžo pas jį ir norėjo susitaikyti bei siūlė 50,00 eurų žalos atlyginimui. Jam nesutikus, pastarasis išėjo. Jo kaimynės SB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. L. ir J. L., gyv. (duomenys neskelbtini), patvirtins, kad sudraskytą, bet dar gyvą katiną, jos nuvežė į veterinarinę kliniką adresu: (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kur veterinarai bandė dar išgelbėti jo katiną, bet jiems nepavyko, nes jis buvo visiškai sudraskytas. Jo kaimynės sumokėjo už katino gydymo ir užmigdymo paslaugas 40,00 eurų, kuriuos jis joms gražino. Pabrėžė, kad pareiškėjas kelis kartus lankėsi pas jį, bendravo su juo ir jo žmona, o 2017 m. pavasarį jis jo žmoną su vaikais nusivežė į jo darbovietę (duomenys neskelbtini), kur šaudykloje mokė ją šaudyti. Taigi, pareiškėjo tvirtinimas, kad jis su juo ir jo šeima neturėjo jokių santykių, visiškas melas.
Pareiškėjas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis įvykio dieną pas A. S. atėjęs į kiemą nebuvo, šunų nusivedęs nebuvo. Kartais veda šunis pavedžioti pro A. S. sodybą. Vedžioja šunis apie 18-19 valandą. A. S. pažįsta, anksčiau su juo bendravo, lankėsi pas jį, paskutinį kartą – pavasarį jo sodyboje. Vežiojo J. S. į šaudyklą pašaudyti. Dabar jokių santykių su juo nėra. Ir tą patį vakarą nebuvo pas jį atėjęs atsiprašinėti.
A. S. teismo posėdžio parodė, kad jis bendravo su pareiškėju, visą vasarą ateidavo į svečius. Laisvalaikį leisdavo kartu, kartu vaišindavosi. Visada ateidavo su šunimis, kurie būdavo su pavadėliais. Šunys juos pažinojo, nepuldavo. 2017 m. rugpjūčio 15 d. pas juos buvo svečių. Jis nebuvo gėręs alkoholio. Pareiškėjas atėjo vienas, be žmonos ir jo neįsileido. Gal jis užpyko, atleido nuo pavadžio šunis ir šie užpuolė pas jį buvusį kačiuką. Iš kiemo šunys kačiuką nusivijo ant kelio ir ant kelio draskė. Bandė gelbėti, bet ir pats liko sužalotas, kvietė greitąją pagalbą. Kačiuko išgelbėti nepavyko. Vaikams moralinė trauma, nes kačiuką sudraskė jų akyse.
L. R. P. parodė, kad įvykio nematė, tačiau žino, kad S. turėjo katiną, neseniai įsigijo, matė jį, dar pati šėrė. Vaikai verkė, skundėsi, kad šunys sudraskė katiną.
Liudytoja J. S. parodė, kad su pareiškėju anksčiau bendravo, jis ateidavo, kartu su juo ir su vyru šaudykloje šaudė. Kaimynas prie jos nepriekabiavo. Šunys jo nepuldavo. Jie tik prieš tris savaites įsigijo kačiuką. Įvykio vakarą pareiškėjas atėjo išgėręs. O jie tuo metu išleidinėjo svečius. Vyras buvo išgėręs, pati negėrė. Ji pareiškėjui pasakė, kad jau eina miegoti. Pareiškėjas atleido nuo šunų pavadėlius ir jie griebė kačiuką. Pats pareiškėjas pabėgo. Po kurio laiko grįžo, siūlė 50 eurų. Nesutiko su jo pasiūlymu. Nori, kad atsiprašytų vaikų. Iškvietė policiją. Atvykusiai policijai pasakė, kad kaimynas Gintas kaltas, nurodė kurioje pusėje namas, tačiau pareigūnai adreso nepaklausė. Vyrą nuvežė į ligoninę, kačiuką pas veterinarus. Tą pačią dieną pareiškimą parašė.
Liudytoja J. L. parodė, kad įvykio vakarą buvo svečiuose pas S.. Išėjus, laukiant prie automobilio brolio, matė nueinantį pareiškėją su dviem šunimis pro A. J. S. sodybą. Kad tai buvo pareiškėjas patvirtino į automobilį įlipęs brolis, sakydamas, kad su „karininku“ kalbėjo. Suprato, kad kalba apie pareiškėją, nes jį visi „karininku“ vadina. Išvažiavus, po 5 minučių paskambino J. S. pranešdama apie įvykį. Sugrįžusi, vežė kačiuką pas veterinarą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė, konkrečiu atveju ji nukreipia į Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15, 19, 25.4 punktus, kuriuose yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareigos užtikrinti, kad gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba gyvūno globėjas privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros; uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“. Įspėjamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens. Prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
Iš bylos medžiagos matyti, jog G. M. nutarimu paskirta bauda už tai, kad jam priklausantys du šunys užpuolė ir sudraskė A. S. priklausantį katiną, sužalojo A. S.. Bylos aplinkybes patvirtina A. S., liudytojų J. S., J. L. parodymai, kurie dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja. G. M. šunis atsivedė už pavadėlių be antsnukių į svetimą kiemą, S. jo nepriėmus į svečius, pastarasis atleido nuo šunų pavadėlius, kurie sudraskė kačiuką ir sužalojo A. S.. Liudytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Iš 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.20 val. Ž. L. į gydyklą pristatė J. S. katiną, kuriam veterinarijos gydytojas nustatė daugybines kąstines, plėštines žaizdas, šeimininkės prašymu šuniukas eutanazuotas. Taip pat byloje esančios nuotraukos ir administracinio nusižengimo byloje esančios medicininės pažymos patvirtina apie šunų padarytus A. S. sužalojimus. Nors pareiškėjas neigia įvykio dieną buvęs pas S., tačiau jo versiją paneigia liudytojų parodymai, kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Pareiškėjo advokato versija, kad A. S. G. M. apklaba kerštaudamas už tai, kad priekabiavo prie jo žmonos, nepatvirtinta jokiais įrodymais.
Visa šių įrodymų visuma rodo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pakankamai įsigilinus į įvykio aplinkybes ir padarius surinktų įrodymų visumą atitinkančią išvadą, todėl jį keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Skundo nagrinėjimo metu A. S. pateikė civilinį ieškinį 100 Eut turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 17-19).
ANK 664 straipsnis numato turtinės žalos atlyginimą. Administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu G. M. įpareigotas iki 2017 m. rugsėjo 18 d. atlyginti 100 Eur turtinę žalą A. S., todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas, o dalyje dėl 200 Eur neturtinės žalos paliekamas nenagrinėtu (ANK 664 str. 2 d.).
Nukentėjusysis A. S. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 300 Eur (b. l. 20, 21, 22, 23).
ANK 666 straipsnis numato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
Nagrinėjamu atveju byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal pareiškėjo skundą, kuris atmetamas, todėl proceso išlaidų priteisimas pagrįstas. Atsižvelgiant į skundo, civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo nukentėjusiojo A. S. naudai (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. M. skundo netenkinti.
A. S. civilinį ieškinį dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atmesti, dalyje dėl 200 Eur neturtinės žalos palikti nenagrinėtu.
A. S. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti ir iš G. M. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato veiklos skyriui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.