Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nedirbančiam (nustatytas neįgalumas), pradinio išsilavinimo, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2016-10-28 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), esančiose „(duomenys neskelbtini)“ kapinėse, tyčia vieną kartą įspyrė į D. M. prižiūrimą mirusiojo N. M. (gimusio (duomenys neskelbtini)) kapo kapavietės pamatą ir taip jį apgadino, tokiais savo veiksmais suardė kapą.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), į kurias eina dažnai ir tik dėl to, kad ten palaidoti jo giminaičiai, būna tik prie savo senelių kapo. D. M. pažįsta jau nuo senai, ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaip ir jis. Jis pažinojo ir D. M. vyrą, bet jo vardo neatsimena. Jis niekada neidavo prie D. M. vyro kapo, į jo kapą nespyrė ir jo negadino. D. M. nekenčia jo jau nuo senai, jį apkalba, kad jis nesveiko proto. Ankščiau D. M. buvo atėjusi pas jį bei jo mamą ir prašė sumokėti 100 eurų jai, kadangi jis įspyrė į jos vyro kapą ir jį apgadino. D. M. žino, kad jis gauna invalidumo pašalpą, todėl jis mano, kad D. M. norėjo jo pinigais pasinaudoti (b. l. 52).

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad bendradarbės jai pasakė, kad jos vyro kapinių pamato fundamentas yra išspirtas, sakė, kad jos matė, kaip spalio 28 d. kaltinamasis su motina prie kapų gėrė alų, kad Jonas vaikščiojo po kapus, tačiau jos nematė, kad būtent kaltinamasis įspyrė į fundamentą. Ji buvo nuvykusi pas kaltinamąjį, klausė kodėl jis taip padarė, tačiau kaltinamasis tik rėkė. Padaryta iki 120 eurų žala. Kaltinamasis ir jo mama žadėjo atiduoti pinigus dėl padarytos žalos, t. y. kiekvienas po 60 eurų, tačiau neatidavė. Kaltinamojo mama siūlė paimti jos banko kortelę ir nusiimti pinigus, tačiau ji neėmė. Fundamentas buvo padarytas prieš savaitę, nepilnai sustingęs, todėl įspyrus suskilo.

Nukentėjusioji D. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai dukra I.M. sakė, kad ji matė, kaip J. K. eidamas koja spyrė į N. M. kapavietės betoninę dalį (b. l. 30).

Liudytoja I.M. parodė, kad įvykio dieną susitarė su mama susitikti prie tėčio kapo. Ateidama į kapus, pamatė J. K. su savo mama. Jie gėrė, užkandžiavo, o pamatęs ją, J. K. nuspyrė kapo kampą. J. K. ji pažįsta gerai. Kai jis spyrė į pamatą, įskilo fundamento kampas. Tėčio kapo pamaitai buvo padaryti neseniai, todėl kai Jonas spyrė, jis lengvai įskilo.

E. S. Š. parodė, kad ekspertų komisija konstatavo, kad kaltinamajam J. K. nustatytas psichikos sutrikimas, tai yra paranoidinė šizofrenija, reikalaujanti gydymo ir dėmesio. Paranoidinė šizofrenija pasireiškia kvaišu, agresyviu elgesiu, klausos haliucinacijomis, neadekvačiu elgesiu. Jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Kaltinamajam reikalingas gydymas, tačiau savo noru jis nesigydo, vaistų negeria, yra pavojingas visuomenei, todėl jam turi būti skirtas priverstinis gydymas. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Rekomenduojama J. K. taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, savo veiksmų nesupranta, negali valdyti ir šiuo metu.

2017-07-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kapinės. Apžiūros metu užfiksuota, kad kairėje kapavietės pusėje yra įskeltas betono kampas (b. l. 13-18).

2017 m. rugpjūčio 17 - rugsėjo 07 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2017 konstatuota, kad J. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: paranoidinė šizofrenija (F20.0). Vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais gydymo bei dėmesio (T 71). Nusikalstamos veikos padarymo metu J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas: paranoidinė šizofrenija (F20.0). Vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais gydymo bei dėmesio (F 71). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikaltimo padarymo metu bei šiuo metu J. K. negalėjo suprati savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Dėl psichinės būsenos J. K. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 104-107).

Pagal BK 312 straipsnio „Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas“ 1 dalį, atsako tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą.

Nors kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus, įvertinus teismo ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad J. K. negali suvokti situacijos, adekvačiai ją vertinti, ir ekspertės paaiškinimą, kad J. K. dėl savo psichinės būsenos negali būti apklausiamas, teismas vertina kritiškai. Tiek nukentėjusioji D. M., tiek liudytoja apklausta I. M. teismo posėdyje parodė, jog tėvo kapavietė iš tikrųjų buvo apgadinta – įskeltas kapavietės pamatas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios ir apžiūros protokolu apžiūrėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kapavietės betoninis pamatas yra įskilęs. Nukentėjusioji nurodė, jog nematė, kas apgadino kapavietę, tačiau aplinkybes, kad būtent J. K. spyrė į kapavietės pamatą, patvirtino liudytoja I. M.. Ji teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną ji ėjo į kapines, beinant prie savo tėvo kapo, iš tolo ji pamatė, kaip J. K. įspyrė į kapo pamatą, priėjusi arčiau pamatė, kad toje vietoje atsirado įskilimas. Įvertinus nukentėjusiosios D. M., liudytojos I. M. parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad J. K. 2016-10-28 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), esančiose „(duomenys neskelbtini)“, spyrė į mirusiojo N. M. (gimusio 1962 m. - mirusio 2015 m.) kapo kapavietės pamatą ir taip jį apgadino, tokiais savo veiksmais suardė kapą. Kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 312 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrė ekspertė nustatė, kad J. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: paranoidinė šizofrenija (F20.0). Vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais gydymo bei dėmesio (T 71). Nusikalstamos veikos padarymo metu J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė patvirtino šią išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. R. T. psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2017 išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, kad dėl psichinės būsenos J. K. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis, atsižvelgiant į J. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, neadekvatų elgesį, jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jam turi būti skirta būtent BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55), nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad J. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 312 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

J. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 312 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.