Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus ieškinys atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-874/2011 G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. G. T. 2010-01-22, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė S. G., kuri nuo galvos smegenų sumušimo tą pačią dieną mirė. Automobilį Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini), valdančių ir naudojančių valdytojų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl atsakovas atsako už žalą, padarytą vairuojant minėtą automobilį. Mirusiosios S. G. sutuoktiniui kiekvieną mėnesį mokama valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Ieškovas V. G. 2010-01-22 – 2011-04-31 išmokėjo 1018,95 Lt, t.y. patyrė 1018,95 Lt turtinę žalą. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., LR Civilinio kodekso 6.290 str. 1 ir 3 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., ieškovas 2011-04-21 pareiškė pretenziją Nr. (1.20) S-1175 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ atsakovui, t.y. tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, prašydamas atlyginti Fondui padarytą 1018,95 Lt žalą. Atsakovas 2011-05-24 raštu informavo, kad žalos neatlygins, kol LR Konstitucinis Teismas neištirs ar LR CK 6.290 str. 1 ir 3 dalys atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 1018,95 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas sutinka, jog pagal LR CK 6.290 str. 3 d., išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tačiau LR CK 6.290 str. 1 d. nuostata, ta apimtimi, jog nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, ribos, taip pat LR CK 6.290 str. 3 d. nuostata, ta apimtimi, jog nėra nustatyta aiški draudimo išmokos išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Ieškovo išmokėtos periodinės socialinio draudimo išmokos nėra siejamos su objektyviai įrodytu ir konstatuotu negautų pajamų praradimo faktu. Įstatymas nenumato sąlygos, jog ši draudimo išmoka mokama tik tada, kai nustatomas gaunamų pajamų praradimo faktas ir jo dydis. Periodinė socialinio draudimo našlių pensija negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Našlių pensija – valstybės teikiama parama, todėl ieškovas nepagrįstai perkelia atsakovui valstybės pareigą, tokiu būdu žalą padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau nei realiai žalos padarė. Pats ieškovas, išmokėjęs našlių pensijas, atlygino daugiau žalos nei jos padaryta. VSDF reikalavimai dėl išmokėtų socialinių išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Šioje byloje turi būti konstatuota, kad S. G. sutuoktiniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos iš dalies ar pilnai grąžino jį į tą turtinę padėtį, kurioje jis buvo prieš eismo įvykį, bet nesudarė sąlygų nepagrįstam praturtėjimui. Našlių pensija negali būti laikoma žalos atlyginimui deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Kadangi byloje nėra duomenų, jog žuvusiosios sutuoktinio turtinė padėtis po įvykio pablogėjo, o socialinio draudimo išmokos grąžino jį į tą pačią finansinę padėtį, atsakovas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Priešingu atveju bus pažeistas CK 6.113 str., numatantis, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (žuvusiosios sutuoktinis). Be to tokiu būdu atsakovui būtų perkelta konstitucinė valstybės pareiga teikti socialinę paramą. Prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad LR Konstitucinis Teismas savo nutarime pasisakė, kad išmokėjusi išmoką įstaiga įgyja teisę į atlyginimą (b.l. 90).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad civilinės atsakomybės sąlygos turi būti taikomos, kadangi ieškovas perėmė nukentėjusiojo asmens teises ir pareigas. Tai yra sutartinė atsakomybė, reikalavimas ieškovui kyla iš sutarties (b.l. 90-91).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-874/2011 G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. G. T. 2010-01-22, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė S. G., kuri nuo galvos smegenų sumušimo tą pačią dieną mirė (b.l. 6-9). Automobilį Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini), valdančių ir naudojančių valdytojų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovas mirusios S. G. sutuoktiniui V. G. 2010-01-22 – 2011-04-31 išmokėjo 1018,95 Lt sumą (Joniškio skyriaus 2011-04-11 pažyma apie asmens gautas išmokas Nr. PP3-176, b.l. 10).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pasisakė, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 108 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-435/2012). Regresinis reikalavimas gali būti patenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius – žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012).

LR Konstitucinis teismas 2012-04-18 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos ne visos socialinio draudimo išmokos, o tik išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Taigi, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija. Socialinio draudimo išmokų sąvoka yra atskleista Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, o CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo išmokos“ yra Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų Civilinio kodekso normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką bei įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, kad našlių pensija, kuri pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 str. yra viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių, įskaitoma į atlygintinos žalos dydį pagal CK 6.290 str. 1 d.

Atsakovo argumentas, kad jis neturi pareigos sumokėti žalos, susidariusios dėl našlių pensijos mokėjimo, nes tai valstybės teikiama parama, atmestinas, ir tuo motyvu, kad šiuo atveju draudėjos S. G. mirtį sąlygojo apdraustojo G. T. neteisėti veiksmai, o juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1.).

Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindžia ir ta aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, jog žuvusiosios sutuoktinio turtinė padėtis po įvykio pablogėjo. Atsakovo manymu, priešingai V. G. finansinė padėtis, žuvus žmonai, net pagerėjo, kadangi pusė jo gaunamos senatvės pensijos priklausė sutuoktinei, o dabar – jam priklauso visa senatvės pensija ir gaunama našlio pensija (b.l. 61, 71). Tokie atsakovo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, kadangi draudikas gali atsisakyti atlyginti žalą tada, kai nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas. Šiuo atveju atsakovas įrodymų, pagrindžiančių, jog yra viršyta draudimo apsaugos suma nepateikė (CPK 178 str.). Tuo tarpu našlių pensijos gavimo siejimas su nukentėjusiojo turtinės padėties pagerėjimu pamina pačią draudiminės apsaugos prasmę.

Kadangi būtent draudikas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlygina nukentėjusiajam žalą, padarytą jo turtui, sveikatai, taip pat žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 23, 24 dalys), konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti 1018,95 Lt ieškovo išmokėtą našlių pensiją.

Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmoką (našlių pensiją), atsirado teisė reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 1018,95 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo priteistina 71,00 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis LR CPK 92 str. iš atsakovo priteistina 23,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriui, j.a.k. 188678343, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, 1018,95 Lt (tūkstantis aštuoniolika Lt 95 ct) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, valstybės naudai 71,00 Lt (septyniasdešimt vienas Lt) žyminio mokesčio ir 23,00 Lt (dvidešimt trys Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.