Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-651/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
1A-8-651/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22302-18
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Dalia Kursevičienė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-651/2019

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22302-18

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės B. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu B. G. perduota laiduotojos G. G.-Ž. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, B. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams, teisės vairuoti atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018-05-13.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, B. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. B. G. buvo kaltinama tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2018-05-12, apie 16.10 val., K. ir Ą. gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), B. G., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „Toyoto Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,56 promilės etilo alkoholio.

2. Klaipėdos apylinkės teismo apylinkės teismo 2018 m. spalio 23d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, B. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta. Teismas, taikydamas procesinės prievartos priemones, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, B. G. asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir sprendė, kad yra pagrindas B. G. taikyti draudimą naudotis specialia teise ir uždraudė vairuoti transporto priemones dvejus metus. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusprendė konfiskuoti transporto priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu B. G. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki vienerių metų. Mano, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, neatsižvelgė į BK 61 straipsnio 1-2 dalių bei BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Mano, kad teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo paskirti minimalų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nes atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, anksčiau neteista, nors transporto priemonę vairuoja daugiau kaip 30 metų, tik vieną kartą bausta administracine tvarka, yra charakterizuojama teigiamai.

Šalies argumentai

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo klausimai, todėl jie nagrinėjant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens apeliacinį skundą plačiau neaptariami ir nevertinami. Tačiau skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise taikymo terminu.

7. Skunde teigiama, kad teismas nesilaikė BK 61 straipsnio ir BK 54 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, į kuriuos būtina atsižvelgti skiriant bausmę, ir nepagrįstai taikė per ilgą uždraudimo naudotis specialia teise terminą.

8. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino ir konstatuoja, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos taikymo terminas yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo, protingumo principus ir jos taikymas būtent dvejus metus yra būtinas siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnio ir BK 54 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ir jų nepažeidė.

9. Kiekvienu atveju, baudžiant asmenį už nusikaltimo padarymą, konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės paskirtį šiuo atveju padės užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, tai yra: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turto konfiskavimas.

10. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė apeliantui šia teise naudotis ir nustatė dviejų metų terminą. Apeliantė nesutinka su paskirta šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukme ir mano, kad buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija kolegija nesutinka.

10.1. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, įvertina ne tik asmens charakteristiką, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir kt. Analizuojamu atveju B. G. nebuvo skiriama bausmė, paskirtos tik baudžiamojo poveikio priemonės. Analizuojamu atveju tik baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos.

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą B. G. padarė, kai jai nustatytas 2,72 neblaivumo laipsnis. Toks nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės (toliau KET), jos veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantė rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Bylos medžiaga nustatyta, kad B. G., būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį – užvažiavo ant šaligatvio borto ir priekiniu bamperiu atsirėmė į pėsčiųjų tako atitvarą – turėklą. Akivaizdu, kad tokie veiksmai kėlė realią grėsmę pėstiesiems ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių.

12. Skunde pabrėžiama teigiama apeliantės charakteristika, nusižengimų nebuvimas. Tačiau pažymėtina, kad asmenybę charakterizuojantys duomenys buvo pagrindas atleisti kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pačios savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, nesudaro pagrindo išvadai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra per ilgas. B. G. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vadinasi, nusikaltimas padarytas neatsitiktinai, ir suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį.

13. Nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas B. G. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebuvo skirta bausmė, ji neturės teistumo. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą ir B. G. asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo laikotarpis – dveji metai, yra pagrįstas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad toks baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykių lyginimas yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-218-648/2018).

14. Apygardos teismo vertinimu, veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės (didelis neblaivumo laipsnis, eismo įvykis sukeltas prie pat pėsčiųjų tako), sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, yra proporcingas ir adekvatus asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenybei, jos padarytai nusikalstamai veikai ir B. G. turės auklėjamąjį poveikį. Apylinkės teismas paskirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, ir nustatydamas jos trukmę, teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto KET pažeidimo pavojingumą (nustatyto girtumo laipsnis – 2,72 promilės), asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino padariusi nusikaltimą), tai, kad veika sukėlė pasekmes (užvažiavo ant šaligatvio bortelio, ir priekiniu bamperiu atsirėmė į pėsčiųjų tako atitvarą – turėklą). Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir parinktas jos taikymo terminas nėra neteisinga ar aiškiai per griežta pataisos priemonė, asmeniui padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad B. G. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jai nebuvo paskirta bausmė, taikytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, nėra.

15. Esant išdėstytiems motyvams keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėDalius JocysDalia Kursevičienė