- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-78/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
- Nuteistasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- S. P., R. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. (2007-07- 21 įst.red.) - laisvės atėmimu vienuolikai metų,
- pagal BK 178 str. 1 d.. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d. laikas.
Iš E. B. priteista nukentėjusiajam S. P. 6745,19 Lt turtinei ir 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Baudžiamosios bylos dalis, kurioje E. B. buvo kaltinamas pagal BK 187 str. 3 d., nutraukta, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 5 d., apie 17 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai R. V. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas smūgių vietose bei tyčia smogdamas peiliu ne mažiau kaip 21 kartą R. V. į įvairias kūno vietas padarė daugybinius durtinius-pjautinius sužalojimus smūgių vietose, iš jų dvi kiaurines durtines-pjautines pilvo priekinės sienos kairėje žaizdas ir plonžarnės kiaurinius sužalojimus, kasos galvutės akliną sužalojimą, plonžarnių pasaito arterijos pažeidimą, kiaurinius durtinius-pjautinius nugaros dešinės pusės viršutinio aukšto sužalojimus ir pasieninės pleuros ir tarpšonkaulinių kraujagyslių pažeidimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir kančias. Dėl sunkaus šoko, išsivysčiusio dėl nukraujavimo, sąlygoto 21 durtinės–pjautinės žaizdos, R. V. 2008 m. kovo 6 d., 00 val. 49 min. mirė, t. y. itin žiauriai ją nužudė.
Taip pat, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 5 d., apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyvendindamas paskatas, kilusias po pasikėsinimo į R. V. gyvybę, pagrobė R. V. priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia E65“, 1299 Lt vertės, „Nokia 2610“, 229 Lt vertės, ir 440 Lt bei A. B. priklausantį DVD grotuvą „Promus“, 100 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 2068 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p. Apelianto nuomone, jam yra paskirta per griežta bausmė. Nusikaltimą padarė būdamas patologinio afekto būsenoje, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta ir tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Nors apeliantas pas nukentėjusiąją vartojo alkoholį, tačiau labai mažą kiekį, nuo kurio jis nebuvo apsvaigęs. Be to, su nukentėjusiąja bendravo gana ilgai, jis yra sportininkas ir jo organizmas netoleruoja alkoholio. Todėl apeliantas tvirtina, kad išgertas nedidelis kiekis alkoholio neturėjo jokios įtakos jo veikai. Teismui pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, apelianto nuomone, teismas iš esmės pripažino, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Be to, teismas neatsižvelgė į apelianto jauną amžių ir sveikatos būklę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliantas savo kaltės ir veikų juridinio įvertinimo neginčija. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik paskirtos bausmės dydis ir teismo išvados dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis paskirdamas 11 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad E. B. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tyrėjui (t. 3, b. l. 4-5) ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3, b. l. 27-29) nurodė, kad su nukentėjusiąja išgėrė du butelius brendžio, iš kurių vienas buvo 0,3 litro talpos bei butelį šampano. Jis taip pat pripažino, kad buvo stipriai išgėręs. Pirmosios instancijos teisme apeliantas neneigė, kad išgėrė pakankamai didelį kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau tvirtino, kad stipriai apgirtęs nebuvo. Tačiau šie apelianto teiginiai prieštarauja kitiems jo paaiškinimams teismui apie tai, kad vaistų ir alkoholio poveikis galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui (t. 4, b. l. 37). Kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo E. B. buvo girtas patvirtino liudytojas R. D. , kurio negalima įtarti noru duoti nuteistajam nepalankius parodymus.
Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas ne vieną kartą yra baustas už administracinės teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 3, b. l. 80-81). Todėl nuteistojo teiginiai apie saikingą alkoholio vartojimą ir jo netoleravimą neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas patologinio afekto būsenoje. Priešingai, išsamiame ir motyvuotame teismo psichiatrijos ekspertizės akte padaryta kategoriška išvada, kad nusikaltimų padarymo metu E. B. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmus ir juos pilnai teisingai valdyti. Iš paminėto akto aprašomosios dalies taip pat seka, kad E. B. sugeba nuosekliai atgaminti įvykių eigą. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis veikė tikslingai ir kryptingai, nurodė motyvą – baimę dėl iš nukentėjusiosios išgirstų grasinimų, kad su juo bus susidorota bei ,,sukilusį pyktį“ (t. 4, b. l. 46-49).
Kolegijos nuomone, nuteistojo elgesį nusikaltimo padarymo metu sąlygojo ne patologinio afekto būsena, o pati situacija (netinkamas nukentėjusiosios elgesys, grasinimai susidoroti, siekis to išvengti, o kartu ir pyktis) bei apelianto girtumas, dėl kurio pasikeitė situacijos suvokimas ir įvertinimas, susiaurėjo galimų veikimo būdų pasirinkimas. Be to, visos šios aplinkybės ir pačio nuteistojo parodymai apie įvykio situaciją, jo elgesys po nusikaltimo padarymo neduoda pagrindo išvadai, kad E. B. nukentėjusiąją nužudė staiga labai susijaudinęs, kas tuo pačiu nulemtų būtinybę kvalifikuoti nužudymą pagal BK 130 straipsnį.
Kolegijos nuomone, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p., nustatymas savaime nepašalina atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p. Toks lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės derinys teismų praktikoje yra pakankamai dažnas ir juridine prasme neprieštaringas, nes būtent apsvaigusio nuo alkoholio asmens savikontrolė susilpnėja. Dėl to reakcija į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį tampa neadekvati.
Skirdamas nuteistajam bausmę, apygardos teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 61 str. nuostatas. Vertinti jas kitaip kolegija neturi pagrindo.
Nuteistasis (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo beveik 22 metai) yra iš tiesų jaunas. Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas mažinti bausmę.
Byloje nėra patikimų duomenų apie blogą nuteistojo psichinės sveikatos būklę. Tai nustatyta jau paminėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte.
E. B. už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (2007 m. birželio 28 d. įst. red.) paskirta ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė. Todėl dar labiau ją švelninti pagrindo nėra.
Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas nuteistojo tyčios turinį ir kryptingumą, padarė klaidą, dėl kurios nuosprendis yra prieštaringas. Nuosprendyje teigiama, kad nužudymas padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Ši teismo išvada pagrįsta teisingais ir logiškais motyvais. Tačiau vėliau nuosprendyje daroma priešinga ankstesniems teiginiams išvada, kad E. B. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti. Kolegijos nuomone šioje dalyje (teigdamas, kad nuteistasis neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti) pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, t. y. praleido žodį ,,apibrėžtos“. Tokia išvada seka iš nuosprendyje išdėstytų tyčios turinį ir kryptingumą apibūdinančių motyvų.
Todėl ši techninė klaida taisytina nekeičiant ar nenaikinant nuosprendžio, t. y. nustatant, kad E. B. neturėjo tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti nukentėjusiąją.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.