- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-391-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10407-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- B. R.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui B. R. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovo 35/100 dalis nuostolių, susijusių su civilinės bylos Nr.2-336-624/08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjimu, atlyginimą - 11 230,74 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Ingos Karalienės vykdomojoje byloje Nr.0139/09/00156 iki šioje byloje įsiteisės sprendimas dėl pareikšto ieškinio.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne su šios bylos sprendimo vykdymu, o su civilinės bylos Nr.2-336-624/08, išnagrinėtos 2008-05-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teisme, sprendimo vykdymu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos, jei to reikia būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Ieškinyje ieškovė neginčija nei Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimo, nei atitinkamo vykdomojo dokumento.
Ieškovė atskiruoju skundu prašo teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Ingos Karalienės vykdomojoje byloje Nr.0139/09/00156 - patenkinti. Nurodo, kad tiek šiame ieškinyje pareikštų reikalavimų, tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kilmė yra Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimas. Šios abi bylos betarpiškai ir tiesiogiai susijusios. Išieškojimas vykdomas dėl dalies tų pačių lėšų, dėl kurių priteisimo pareikštas ieškinys šioje byloje. Nėra teisinga ir logiška (ypač įvertinus išieškomų lėšų mastą), tokioje situacijoje netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Juk siekiant užtikrinti galimybę išieškoti, jau uždėtas areštas ieškovės nekilnojamam turtui ir nesant galimybės išieškojimą nukreipti į lėšas (kurių neturi), egzistuoja tikimybė, jog šį turtą praras ir tai tik todėl, kad nepagrįstai dalį lėšų turės sumokėti už atsakovą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įneštų teisinį aiškumą bei atitiktų sąžiningumo principą. Jų nesiėmus sudaroma prielaida nepagrįstam ieškovės teisių pažeidimui.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Remiantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. LR CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti neigiamų padarinių. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo nuostolių, susijusių su Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr.2-336-624/08, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimo sumai neprašo areštuoti atsakovo turtą, tačiau prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/00156, kurioje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo pagrindu vykdomas išieškojimas iš pačios ieškovės turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju neužtikrins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nes vykdymo veiksmų sustabdymas visiškai nesusijęs nei su šia byla, nei su atsakovo asmeniu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos yra nesusijusios su šios bylos sprendimo įvykdymu ir su pareikštu byloje materialiniu reikalavimu, be to, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, taip pat UADB „Ergo Lietuva“, kurio naudai priimtas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas, interesus. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas nagrinėjamoje byloje niekaip neįtakos Vilniaus m. 3 apylinkės teismo aukščiau minėto teismo sprendimo, kurio vykdymą iš esmės ir prašo stabdyti ieškovė, privalomumo ir vykdytinumo, jis galės ir turės būti vykdomas nepriklausomai teismo sprendimo pagal ieškovės ieškinį nagrinėjamoje byloje priėmimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia jog, pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų motyvų ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.