- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-517/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Jonas Burneikis
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-02-06 nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., t. y. tyčia nužudė kitą žmogų – K. Ž. , o būtent: 2005-09-10 apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame P. g. X-X, A. kaime, Š. rajone, kilusio konflikto su K. Ž. metu, medine lazda tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, nuo ko, dėl galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nukentėjusysis K. Ž. įvykio vietoje mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bei nurodo, jog teisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir šališkai, o taip pat padaryta daug ikiteisminio tyrimo procesinių pažeidimų. Apeliantas nurodo, jog įvykio dieną jis buvo sulaikytas visiškai girtas ir nuvežtas į įvykio vietą, kur jį atpažino tuo metu girti buvę liudininkai. Pirminės įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas tik lavonas ir medinė nuolauža, tačiau medinio kirvio kotas, su kuriuo buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, nebuvo rastas. Tuo tarpu papildomos įvykio vietos apžiūros metu jau buvo rastas ir plastikinis butelis, ir vasarinė raudonos ir juodos spalvos kepurė su snapeliu, ir medinis kirvio kotas. Tačiau liudytojai, duodami parodymus teisminio nagrinėjimo metu, pasak nuteistojo, negalėjo patvirtinti jį matę su kepure. Apelianto teigimu, atlikus mikrodalelių, daktiloskopinius bei biologinius tyrimus nenustatyta jokių kontakto požymių tarp rasto kirvio koto bei atskalos ir nukentėjusiojo ir jo drabužių, o taip pat paties nuteistojo drabužių. Tokiu būdu, atlikus visus tyrimus, niekas nepatvirtina, kad būtent su tuo kotu buvo padaryti sužalojimai K. Ž. . Tuo tarpu, atlikus daktiloskopinius tyrimus nustatyta, kad ant plastikinio butelio rasti pirštų antspaudai yra netinkami asmens identifikavimui. Atitinkamai, nuteistojo nuomone, raudonos ir juodos spalvos kepurė su snapeliu niekaip nepatvirtina jo buvimo įvykio metu bute, kur rastas K. Ž. lavonas, nes kepurė rasta papildomos apžiūros metu. Be to, ant nuteistojo drabužių rastos lapuočių medienos dalelės neturi konkrečiai medžio rūšiai būdingų anatominių požymių. Tuo tarpu ant nukentėjusiojo drabužių rastos beržo medienos dalelės, kurios yra identiškos kirvio kotui, taip pat rastos ir ant nukentėjusiojo kojinių, tačiau į kojas jokių sužalojimų nepadaryta. Pasak apelianto, visas kaltinimas šioje byloje yra pagrįstas vien tik prieštaringais liudytojos J.O. S. parodymais, o apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos 2006-03-16 J.O. S. davė visiškai kitokius parodymus negu teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis taip pat nurodo, jog įvykio metu J.O..S., R. Ž. , K. Ž. ir R. K. buvo girti, todėl negalėjo ir nesugebėjo objektyviai įvertinti įvykio situacijos, o R. Ž. atsisakė akistatos ir parodymų patikrinimo vietoje. Be to, pasak apelianto, teismas neleido jam užduoti klausimų J.O. S. dėl pastarosios 2006-03-16 parodymų, todėl visi šie pažeidimai pažeidė jo teisę į gynybą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes nuteistasis D. V. prašo Šiaulių apygardos teismo 2006-09-29 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu.
Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug pažeidimų, kadangi įvykio dieną jis buvo sulaikytas visiškai girtas bei nuvežtas į įvykio vietą, kur jį atpažino tuo metu girti buvę liudininkai. Tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju jokio procesinio pažeidimo nebuvo, nes iš karto po įvykio D. V. atpažino asmuo, tiesiogiai matęs įvykį, t.y. nukentėjusiojo žmona R. Ž. . Tuo tarpu tai, jog R. Ž. įvykio metu buvo šiek tiek išgėrusi, neleidžia neigti jos atpažinimo, kadangi tai buvo būtina, siekiant sulaikyti asmenį tuoj pat po nusikaltimo padarymo LR BPK 140 str. nustatyta tvarka. Be to, tai, jog K. Ž. įbėgęs į kambarį mušė būtent D. V. , vėliau patvirtino liudytoja J.O. S. , o nuteistojo buvimą įvykio vietoje taip pat patvirtina liudytojo R. K. parodymai. Tai rodo, jog D. V. 2005 m. rugsėjo 10 d. visiškai pagrįstai buvo sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Be to, pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsimena tik tai, kad išgėręs pušyne naminės degtinės nuėjo iki autobusų stotelės. atsisėdo ant suoliuko ir trūko, o atsibudo tik policijoje. Tokiu būdu jis pats neatsiminė nei konflikto, nei sulaikymo, todėl nuteistojo parodymai apie jo atpažinimą iš karto po sulaikymo vertinami kritiškai.
Nuteistasis ginčija, jog plastikinis butelis, vasarinė raudonos ir juodos spalvos kepurė su snapeliu ir medinis kirvio kotas nebuvo rasti pirminės įvykio vietos apžiūros metu, o rasti tik papildomai apžiūrėjus įvykio vietą. Tačiau LR BPK 205 str., reglamentuojančiame įvykio vietos tyrimą, pirminė ir papildoma įvykio vietos apžiūra nėra diferencijuojama, todėl jų procesinė reikšmė siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, yra vertinimo dalykas. Konkrečiu atveju iš byloje esančių įvykio vietos apžiūrų protokolų matoma jog apžiūrint įvykio vietą namuose buvo didelė betvarkė, o papildomas įvykio vietos tyrimas buvo atliktas praėjus šiek tiek daugiau kaip dviems valandoms po pirminio tyrimo, o medinis kirvio kotas rastas tarp skudurų. Be to, iš 2005-09-12 daiktų apžiūros protokolo matoma, jog 42 cm ilgio medinio pagalio nuolauža, rasta pirminio įvykio vietos tyrimo2005-09-10 metu, yra atskilusi nuo medinio kirvio koto, rasto tą pačią dieną atlikto papildomo įvykio vietos tyrimo metu. Atitinkamai raudonos – juodos spalvos vasarinė kepurė buvo rasta lauke prie įėjimo į namą, šalia vieno iš ten buvusių fotelių, o ši vieta pirminio įvykio vietos tyrimo metu nebuvo tirta. Be to, iš 2006-04-03 specialisto išvados Nr.7856 matoma, jog biologiniai pėdsakai ant papildomo įvykio vietos tyrimo metu rastos raudonos ir juodos spalvos kepurės priklauso D. V. . Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta leistinais duomenimis visus 2005-09-10 įvykio vietos tyrimų metu paimtus daiktus.
Nuteistojo nuomone, papildomo įvykio vietos tyrimo metu rasta kepurė nepatvirtina jo buvimo įvykio metu bute, tačiau teisėjų kolegija mano priešingai. Pats nuteistasis patvirtino, jog rasta kepurė yra jo ir įvykio dieną jis su ja išvyko iš namų. Nors D. V. nurodo, kad apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti jį matę su kepure, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog D. V. kepurė buvo rasta lauke prie fotelių, todėl J.O. S. visiškai pagrįstai jį namo viduje matė jau be kepurės. Be to, nuteistojo buvimas įvykio vietoje įrodytas liudytojų J.O. S. , R. K. bei nukentėjusiosios R. Ž. parodymais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad niekas nepatvirtina, jog būtent su rastu kirvio kotu buvo padaryti sužalojimai K. Ž. . Visgi specialisto išvadoje Nr. M 673/05(04) nurodyta, jog sužalojimai K. Ž. padaryti vieno smūginio kontakto bukais kietais daiktais į veidą, vieno į kairį užausį – kairės ausies sritį, vieno į kaklą, vieno į krūtinės kairę pusę, vieno į kairį dilbį, vieno į kairę plaštaką poveikyje. Specialisto išvadoje Nr.11-2780 (05), 11-3599 (05) nurodyta, jog ant K. Ž. drabužių ir ant D. V. sportinio švarko ir sportinių marškinėlių yra lapuočių medžių medienos dalelių, ant K. Ž. megztinio yra smulkių pavienių beržo medienos dalelių, o tiriamoji medinio pagalio nuolauža yra tos pačios genties lapuočio medžio – beržo medienos. Šie įrodymai iš esmės atitinka liudytojos J.O. S. bei nukentėjusiosios R. Ž. parodymus apie nuteistojo veiksmus įvykio metu ir yra pakankami išvadai, jog smūgiai K. Ž. buvo suduoti būtent rastu mediniu kirvio kotu.
Pasak nuteistojo, beržo medienos dalelės buvo rastos ir ant nukentėjusiojo kojinių, nors į kojas jokių sužalojimų nepadaryta. Tačiau liudytoja J.O. S. parodė, kad K. Ž. jau po antro smūgio į galvą krito ant žemės, o R. Ž. parodė, jog viskas vyko gal 5 minutes, per kurias galėjo įvykti kirvio koto ar jo atplaišos kontaktas su nukentėjusiojo kojinėmis. Visgi šie duomenys konkrečiu atveju ne patvirtina, nei paneigia kokią nors aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, nes nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, o darant nusikaltimą panaudoto įrankio faktas nustatytas liudytojos J.O. S. , R. Ž. parodymais bei specialistų išvadomis Nr. M 673/05(04), 11-2780 (05), 11-3599 (05).
Nuteistasis teigia, jog liudytojos J.O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, ir parodymai teisme visiškai skirtingi. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, jokių esminių prieštaravimų liudytojos J.O. S. parodymuose nėra, o tai, jog liudytojos teisme duoti parodymai yra šiek tiek išsamesni, neduoda pagrindo manyti apie parodymų prieštaringumą. Taip pat pažymėtina, jog 2006-03-16 vykusios liudytojos Janinos J.O. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu dalyvavo tiek pats D. V. , tiek jo gynėja, tačiau jokių pastabų dėl susipažinimo su apklausos protokolu ar protokolo turinio nebuvo pareikšta. Tuo tarpu iš Šiaulių apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matoma, jog apklausiant liudytoją J.O. S. , klausimus jai uždavė ir D. V. , o liudytoja į juos atsakė. Tokiu būdu iš bylos dokumentų matoma, jog jokių procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, o teismas bylą nagrinėjo išsamiai ir nešališkai.
Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis ir jo gynėjai akcentuoja, jog įvykio metu J.O. S. , R. Ž. ir R. K. buvo girti, todėl negalėjo objektyviai įvertinti įvykio situacijos. Tačiau liudytojų J.O. S. , R. K. ir nukentėjusiosios R. Ž. parodymuose jokių esminių prieštaravimų nėra, girtumas nesukliusė jiems suprasti svarbias įvykio aplinkybes, o jų parodymai atskleidžia svarbias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atitinka kitus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus bei kartu su jais yra pakankami įrodymai nuteistojo kaltei nužudžius K. Ž. pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.