Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-23 · Byla Nr. N-575-211-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
N-575-211-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-211/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2008 m. birželio 5 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (t 1, b. l. 6 – 7 ) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) marketingo direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodekso) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 – 118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų tvarkos aprašo 19.1 punktą ir 34 punktą. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui atliekant patikrinimą dėl galimos užsienio valstybių piliečių nustatytos įdarbinimo tvarkos pažeidimų buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarė sutartis su Kinijos Liaudies Respublikos piliečiais (Z. Q., Z. W., J. L., R. J., C. Z., C. C., J. W., Y. L., H. H., Y. Z. (toliau – užsieniečiai) ir kt.), kurie pagal Lietuvos darbo biržos leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje turėjo dirbti (duomenys neskelbtini): Z. Q.– staliumi – dailide (leidimas U6-656), Z. W. – mūrininku (leidimas U6-674), J. L. – mūrininku (leidimas U6-680), R. J. – mūrininku (leidimas U6-675), C. Z. – mūrininku (leidimas U6-687), C. C. – mūrininku (leidimas U6-677), J. W. – staliumi – dailide (leidimas U6-672), Y. L. – mūrininku (leidimas U6-679), H. H. – mūrininku (leidimas U6-682), Y. Z. – mūrininku (leidimas U6-650). Patikrinimo metu nustatyta, kad visi aukščiau minimi darbuotojai faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) pagal jiems Lietuvos darbo biržos išduotus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje nedirbo, t. y. visi šie darbuotojai nustatyti dirbantys akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir AB (duomenys neskelbtini)) pagal darbo nuomos sutartį, ir atliko paukščių ir paukštienos perdirbimo, inkubacijos cecho, paukštidžių valymo ir paruošimo naujiems paukščiams darbines funkcijas darbuotojų naudotojo – AB (duomenys neskelbtini) naudai, paklusdami pastarojo nustatytai vidaus tvarkai, t. y. užsienio piliečių darbą naudojo ne savo įmonėje, darbuotojai dirbo ne toje įmonėje, kuri nurodyta leidime dirbti Lietuvos Respublikoje nurodytu darbo vietos adresu ir ne tas funkcijas, kurios numatytos leidime dirbti Lietuvos Respublikoje. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutarimu (t. 2, b. l. 15 – 18) V. K. administracinę bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad V. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas konstatavo, kad užsieniečiai UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti nebuvo, o buvo atlygintinai (duomenys neskelbtini) ir laikinai jų sutikimu perkleti dirbti iš (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) patalpą, t. y. jie buvo išnuomoti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ 19.1., 34 punktus, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206 įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 59, 62 straipsniu, 64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes užsienietis, kaip imperatyviai pažymėta šiuose norminiuose aktuose, negali atlikti kitos darbo funkcijos išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Be to, teismas įvertinęs V. K. rinkodaros direktoriaus pareigines instrukcijas ir (duomenys neskelbtini) įstatus nustatė, kad bendrovės direktoriumi įvykio metu buvo G. E., o ne V. K..

II.

Apeliaciniu skundu (b. l. 23 - 24) Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nutarimu pripažino, jog darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, bet ne pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Apeliantas pažymėjo, kad 41³ straipsnio norma „nelegalus darbas“ yra blanketinė. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, dirbamas užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų numatytos įdarbinimo tvarkos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas ar užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje yra laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi, kai juos būtina turėti. Teigė, kad V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) marketingo direktoriumi (darbdavio įgaliotu asmeniu), leisdamas dirbti aukščiau paminėtiems Kinijos Liaudies Respublikos piliečiams UAB (duomenys neskelbtini), nesant leidimo dirbti, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo darbdaviui sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas formaliai atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) įstatus ir konstatavo, kad V. K. nėra (duomenys neskelbtini) vadovas. Atkreipė dėmesį, kad teismas nesigilino į 2008 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. E. įgaliojimu V. K. suteiktų įgaliojimų apimtį, kurio pagrindu suteikta teisė pasirašinėti visas sutartis. V. K., veikdamas 2008 m. balandžio 9 d. įgaliojimo pagrindu, atliko darbo sutarčių su įmonės (duomenys neskelbtini) pasirašymą, darė žymas darbo sutarčių registracijos žurnale, kuriame pasirašo kaip darbdavio įgaliotas asmuo, pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, kuriuos pasirašo kaip AB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. K. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 28 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, kaip (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotas asmuo, bei 2008 m. birželio 5 d. nutarimu V. K. buvo skirta administracinė nuobauda.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atsisakyti priimti apelianto nemotyvuotai pateiktus naujus įrodymus, skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia argumentais, kad pagal 2008 m. birželio 5 d. administracinio pažeidimo protokolą konstatuotas formalus Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro Leidimo dirbti užsieniečiams sąlygų ir tvarkos aprašo 19.1 punkto ir 34 punkto dalies „darbo vietos adresas“ ir „darbo funkcijų“ pažeidimas, kuris negali būti pripažintas nelegaliu darbu, nes joks įstatymas nereglamentuoja užsieniečių laikino perkėlimo į kitą įmonę, todėl bendrovės, atlikdamos šį veiksmą ir sudarydamos sutartis, vadovavosi Darbo kodekso 122 straipsnio, 120 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir gavo iš darbuotojų išankstinius rašytinius sutikimus dėl darbo vietos pakeitimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarime pagrįstai pažymėjo, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė ATPK 260 straipsnyje numatytų reikalavimų, t. y. neišsiaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybės įgaliojimų pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Teigia, kad V. K. pagal suteiktą įgaliojimą, pareiginę instrukciją, bendrovės įstatus nebuvo atsakingas už leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje gavimą, pratęsimą ir už sutarčių sąlygų paruošimą. Pažymi, kad apeliantas nevykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo reikalavimo bylos nagrinėjimo metu pateikti darbo sutarčių kopijas, nepateikė darbo sutarčių registracijos žurnalo nuorašo ir kitų įrodymų, nors nagrinėjant bylą juos turėjo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį nenurodo jokių pagrįstų priežasčių, kodėl jų nepateikė anksčiau ar kodėl pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai nevertintini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte (teisės pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje) yra nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikoma ir situacija, kai darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikydamas šias teisės normas yra pažymėjęs, kad „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnyje yra numatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 – 118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 9 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o sprendimą dėl leidimo išdavimo minėta institucija priima remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir darbo rinkos poreikius (18 punktas), todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (10 punktas). Šio aprašo 17¹ punkte nurodyta, kad darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravo laisvos darbo vietos. Pažymėtina, kad nors minėtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. A1 – 118, 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1 – 500 nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. neteko galios, tačiau naujai priimta teisės akto redakcija, nagrinėjamoje byloje aktualias leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas reglamentuoja taip pat. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šių teisė normų analizė leidžia suponuoti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams, bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius (Administracinė byla Nr. N575-82/2010)“. Šioje byloje teismas pažymėjo, kad be leidimo įdarbinančios įmonės vadovas privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos, būtent jis privalėjo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti būtent jo įmonėje, nustatytoje teritorijoje, leidime nustatytoms darbo funkcijoms atlikti, o leidęs dirbti užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje jis pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką.

Nagrinėjamoje byloje yra traukiamas atsakomybėn ne nelegalius darbuotojus priėmusios įmonės atstovas, bet įmonės, kuri yra nurodyta leidimuose ir kurioje privalėjo dirbti užsieniečiai atstovas. Darbo kodekso 98 straipsnyje, be kitų nuostatų, taip pat nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1 – 118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ (galiojusio pažeidimo padarymo metu) 34 punkte (kurio pažeidimu ir yra kaltinamas V. K.) nustatyta, kad užsienietis negali atlikti kitos darbo funkcijos (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės, darbo arba eiti tam tikrų pareigų) išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Iš šių teisės normų neseka, kad už užsieniečių nelegalų darbą turi atsakyti ne tik įmonės kurioje nelegaliai dirbo užsieniečiai, bet įmonės, kuri yra nurodyta užsieniečių darbo leidimuose ir kurioje privalėjo dirbti užsieniečiai, atstovas.

Be to, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal galimai padaryto pažeidimo pobūdį rinkodaros direktorius nėra tinkamas subjektas tokio pobūdžio byloje.

Teismas tinkamai taikė teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas