- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- II-228-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00176-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK - (toliau – Institucijos) atstovui G. K., veikiančiam pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), turinčiu sukurtą vaikų laisvalaikio parką (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-1576-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1576-2018 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. S. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. birželio 24 d., 13 val. 19 min., Kauno g., Ukmergė, vairuodamas automobilį ir važiuodamas į degalinę pažeidė kelio ženklo Nr. 323 „sukti į kairę draudžiama“ reikalavimus bei vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,50 promilių neblaivumo laipsnis).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, S. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant minimalią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą piniginę baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad savo kaltę dėl administracinio pažeidimo padarymo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. S. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi dėl aptariamo įvykio, tiesiog nepagalvojo, kad sekančią dieną po Joninių šventės organizme dar galėjo būti alkoholio. S. K. skunde taip pat nurodo, kad specialiosios teisės atėmimas turės įtakos ne tik jo gyvenimui, tačiau ir kitiems su juo susijusiems asmenims.
S. K. kartu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21), iki artimiausios autobusų stotelės beveik kilometras pėsčiomis ir transportas kursuoja retai. Šeimoje auga mažametis vaikas, kuris lanko darželį (b. l. 15-16). Iki ugdymo įstaigos nėra tiesioginio autobuso, todėl vaiką reikia nuvežti ir pasiimti. Be to, vaikas lanko ir du būrelius, į kuriuos reikia vykti du kartus per savaitę. Netekus vairuotojo pažymėjimo, neliks galimybės vaiko vežioti, todėl užklasinė veikla turės būti nutraukta. Skunde akcentuojama ir tai, jog S. K. sutuoktinė šiuo metu yra nėščia (b. l. 8), todėl jo galimybė vairuoti automobilį jų šeimai yra ypatingai svarbi. S. K. skunde taip pat nurodo, kad neturėdamas teisės vairuoti, jis neteks finansinių pajamų. Vilniaus (duomenys neskelbtini) S. K. turi sukūręs vaikų laisvalaikio parką (duomenys neskelbtini), kur turi nuvykti kiekvieną dieną, pristatyti prekes, prižiūrėti veiklą (b. l. 5). Negalint viso to padaryti, S. K. bus priverstas nutraukti minėto parko veiklą, dėl ko tektų atleisti 6 darbuotojus (b. l. 6). S. K. taip pat dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku ir kompiuterių techniku, prižiūri, paruošia įvairią telekomunikacijų įrangą pas klientus (b. l. 7). Iš pažymos nustatyta, kad, jei S. K. neteks teisės vairuoti transporto priemones, negalės atlikti savo tiesioginių pareigų, todėl įmonė bus priversta jį pakeisti ir į jo vietą priimti kitą darbuotoją, galintį nuvykti pas toli esančius klientus bei turintį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 7).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pripažįstą padarytą administracinį nusižengimą, t. y. labai gailisi, kad nepagalvojo, jog po Joninių šventės sekančią dieną kraujyje dar galėjo būti alkoholio. Jautėsi gerai, todėl nė nenumanė, kad galėtų būti neblaivus. Kitu atveju, tikrai nebūtų vairavęs. Jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,50 promilės), dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, nes nėra linkęs per lengvabūdiškumą prarasti reputaciją, nuskriausti šeimą, dabar jo nusižengimo pasekmes pajuto visa šeima, verslas. Taip pat nurodė, kad nors jo sutuoktinė ir turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu yra nėščia, gruodžio mėnesį turi gimdyti, todėl jai vairuoti yra sudėtinga. S. K. nevengia atsakomybės, dėl savo elgesio labai gailisi ir mano, kad bausmės poveikis būtų pasiektas neskiriant specialiosios teisės arba paskiriant trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki pagimdys žmona, t. y. 2018 m. gruodžio mėn. pabaigos.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teisme bei atsiliepime į skundą (b. l. 32) pažymėjo, kad S. K. skunde išdėstyti motyvai – jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytus pažeidimus. Mano, kad S. K. atžvilgiu buvo pritaikytos visos lengvinančios aplinkybės ir padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta adekvati nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Institucijos atstovas pažymėjo, kad dėl galimybės taikyti trumpesnį specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą paliekama spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šiuo atveju, S. K. yra nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. S. K. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki pagimdys žmona, t. y. 2018 m. gruodžio mėn. pabaigos.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos, S. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (ROIK: 18086473859, b. l. 1) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad S. K. buvo baustas administracine tvarka, tačiau nei karto dėl vairavimo neblaiviam, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 25-28). Byloje nustatyta, kad S. K. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku ir kompiuterių specialistu, be to, turi įkūręs vaikų laisvalaikio parką, dėl ko jam tenka dažnai vairuoti automobilį, vykti į įvairiausius miestus, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, be kita ko, automobilis būtinas ne tik būtiniausių jo asmeninių, bet ir šeimos poreikių tenkinimui, juolab, kad šių metų pabaigoje jo šeimoje turi gimti kūdikis (b. l. 1-2).
Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad S. K. nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi šių metų gruodžio mėnesio pabaigoje jo žmona turi gimdyti, nėra pakankamas pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės. S. K. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl yra visos sąlygos gauti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, taip pat dėl išvystytos viešojo transporto sistemos yra galimybė naudotis viešuoju transportu. Tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamu metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei institucijos atstovo argumentus, sprendžia, jog S. K. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Teismas, remdamasis S. K. prisipažinimu padarius administracinius nusižengimus, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais apie turimus įsipareigojimus šeimai bei darbui (b. l. 5-6, 7, 8, 15-16) ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones būtinybę juos vykdant, teigiamą charakteristiką, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad S. K. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1576-2018 ir S. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (ANK 644 - 646 straipsniai).