Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž. ir A. A. Ž. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pronuoma“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 3R-883 (2.13-1) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai paaiškina, kad jie yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., Akademija, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Akademija, Kauno r., bei žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Akademija, Kauno r., (toliau – žemės sklypai), savininkai. Šie žemės sklypai yra naudojami pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti. Nurodo, kad jiems priklausantys žemės sklypai ribojasi su UAB „Pronuoma“ priklausančiu žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Akademija, Kauno r. UAB „Pronuoma“ šiame žemės sklype yra pastačiusi laikiną statinį (konteinerį). Ant laikinojo statinio UAB „Pronuoma“ yra sumontuotos 4 vaizdo kameros, 3 iš jų nukreiptos į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjams yra žinoma, jog UAB „Pronuoma“ sumontuotomis vaizdo kameromis buvo filmuojama pareiškėjams priklausanti teritorija. Pareiškėjai laikė, jog UAB „Pronuoma“ fiksuodama vaizdo kameromis pareiškėjams priklausančią teritoriją pažeidė pareiškėjų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ), kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo), todėl kreipėsi į Inspekciją, kad būtų nustatyta, ar UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimą vykdo teisėtai, nepažeisdama pareiškėjų teisių.

Pareiškėjai 2019 m. liepos 15 d. pranešimu apie galimą asmens duomenų pažeidimą (toliau – 2019 m. liepos 15 d. pranešimas) kreipėsi į Inspekciją bei prašė išsiaiškinti, ar pareiškėjų teisės nėra pažeidžiamos. Pareiškėjai prašė: (1) išsiaiškinti, koks UAB „Pronuoma“ duomenų tvarkymo, filmavimo vaizdo kameromis, teisinis pagrindas?; (2) ar UAB „Pronuoma“ kaupia duomenis teisėtai, ar sukaupti duomenys saugomi ir ar saugomi teisėtai?; (3) jeigu duomenys kaupiami neteisėtai, įpareigoti UAB „Pronuoma“ sustabdyti duomenų tvarkymą (filmavimą, duomenų saugojimą) ir skirti baudą. Inspekcija atlikusi tyrimą pagal pareiškėjų skundą neatsakė nė į vieną pareiškėjų pateiktą klausimą bei vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu nusprendė pareiškėjų 2019 m. liepos 15 d. skundą atmesti.

Pareiškėjų atstovas 2019 m. spalio 17 d. prašymu dėl papildomos informacijos suteikimo kreipėsi į Inspekciją prašydamas pateikti papildomus paaiškinimus, kokiu būdu yra užtikrinamas ir bus užtikrintas ateityje pareiškėjų privatumas, taip pat prašė paaiškinti, ar UAB „Pronuoma“ taikoma techninė priemonė „užtušavimas juodai“ yra ilgalaikė priemonė ir nuo kada ši techninė priemonė yra taikoma. 2019 m. spalio 17 d. prašyme dėl papildomos informacijos pateikimo taip pat buvo nurodyta, jog pareiškėjams yra žinoma, kad jiems priklausanti teritorija UAB „Pronuoma“ sumontuotomis vaizdo kameromis buvo fiksuojama dar birželio, liepos mėnesiais, todėl sprendė, jog techninė priemonė – „užtušavimas juodai“ UAB „Pronuoma“ buvo pradėta taikyti neseniai, tikėtina, gavus pranešimą iš Inspekcijos. Todėl pareiškėjai prašė informuoti, ar UAB „Pronuoma“ yra parengusi ir Inspekcijai pateikusi duomenų apsaugos nuostatus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, ar vaizdo stebėjimo įrašas yra išsaugomas, kiek laiko saugoma vaizdo kameromis fiksuota medžiaga, nes pareiškėjams svarbu žinoti, ar vaizdo kameromis fiksuoti duomenys buvo išsaugomi laikmenoje, kiek laiko UAB „Pronuoma“ saugo filmuotą vaizdo medžiagą. Atsakydama į šį pareiškėjų atstovo prašymą Inspekcija nurodė, jog „<...> iš skundo medžiagos Inspekcijai nustačius, kad į UAB „Pronuoma" įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką dėl bendrovės naudojamų techninių priemonių nepatenka pareiškėjams priklausanti teritorija, Inspekcija, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo ribas, neturėjo teisinio pagrindo tirti ir vertinti, ar UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimo duomenys, į kuriuos nepatenka pareiškėjams priklausanti teritorija, yra įrašomi, kiek laiko saugomi, ar UAB „Pronuoma" yra pasitvirtinusi duomenų apsaugos nuostatus, nuo kada vykdo vaizdo stebėjimą. Inspekcija taip pat nurodė, jog „<...>šių aplinkybių nustatymas ir jų teisinis įvertinimas pagal skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nebuvo teisiškai reikšmingas.“

Pareiškėjų teigimu, Inspekcija priimdama ginčijamą Sprendimą pažeidė objektyvumo principą, kadangi rėmėsi tik UAB „Pronuoma“ pateiktomis fotonuotraukomis ir paaiškinimais. Be to, iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog Inspekcijai iš jai pateiktos informacijos buvo akivaizdu, jog UAB „Pronuoma“ sumontuotomis vaizdo kameromis buvo fiksuojama pareiškėjams priklausanti teritorija. O UAB „Pronuoma“ pateikus informaciją, jog neva pareiškėjams priklausanti teritorija vaizdo kamerose yra užtušuota juodai, Inspekcija netyrė ir nevertino, nuo kada minėta techninė priemonė – „užtušavimas juodai“ yra taikoma, kaip ši priemonė yra įgyvendinama ir ar ji yra nuolatinė techninė priemonė.

Nurodo, kad Inspekcija tyrimo metu visiškai nevertino, jog ant nedidelio konteinerio, stovinčio kampinėje UAB „Pronuoma“ sklypo dalyje, yra sumontuotos net 4 vaizdo kameros. UAB „Pronuoma“ laikinasis statinys – konteineris stovi visai šalia Pareiškėjams priklausančio sklypo ribos. Taigi tai reiškią, jog bent jau 2 UAB „Pronuoma“ sumontuotos vaizdo kameros iš esmės yra nukreiptos tik į pareiškėjams priklausantį sklypą, kas leidžia abejoti minėtų priemonių būtinumu ir vertinti jų panaudojimą kai perteklinį. Kitaip tariant, vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas tik egzistuojant bent vienam iš Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindui bei kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant teisėtų tokių duomenų tvarkymo tikslų. Organizacijų pasirinkta vaizdo stebėjimo įranga, jos kiekis, įrengimo vieta bei aprėpiama teritorija visuomet privalo atitikti tikslus, kurių siekiama. O šiuo atveju Inspekcija tyrimo metu nevertino ir nenustatė bei pareiškėjams nepateikė informacijos apie tai, koks UAB „Pronuoma“ duomenų rinkimo teisinis pagrindas ir tikslas. Inspekcija nevertino, jog bent dvi vaizdo kameros yra sumontuotos ir nukreiptos išimtinai į pareiškėjams priklausančią teritoriją.

Pažymi, jog UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimo fiksavimo laukas apima ne tik pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią teritoriją, tačiau ir servitutinį kelią, einantį per UAB „Pronuoma“ žemės sklypą. Šiuo servitutiniu keliu taip pat naudojasi ir pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turi žinoti, kam ir kokiu būdu yra vykdomas vaizdo stebėjimas, turi teisę susipažinti su nuostatais, kuriuose būtų numatyta duomenų rinkimo ir kaupimo tvarka ir kt.

Nurodo, jog Inspekcijos tyrimas dėl pareiškėjų skundo buvo atliktas iš esmės neišnaudojus visų Inspekcijai suteiktų teisių, nebuvo įvertinti visi galimi padaryto pažeidimo aspektai, tyrimas buvo atliktas formaliai, taip pažeidžiant ADTAĮ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VŠĮ) nuostatas.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundą iš esmės palaikė skunde nurodytais argumentais.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjai nepagrįstai teismui pateiktame skunde remiasi aplinkybėmis, kuriomis negrindė Inspekcijai pateikto skundo dėl galimo asmens duomenų pažeidimo, ir jų pagrindu nepagrįstai prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą kaip neteisėtą. Nurodo, kad pareiškėjai Inspekcijai pateiktame 2019 m. liepos 15 d. skunde (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-4437(2.13.) UAB „Pronuoma“ veiksmų neteisėtumą įrodinėjo teigdami, kad skundžiamas asmuo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis be pareiškėjų sutikimo stebi jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, besiribojančius su UAB „Pronuoma“ žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Akademija, Kauno r., kuriuose pareiškėjai užsiima daržininkyste, bitininkyste, taip pat leidžia laiką su šeima, t. y. skunde pareiškėjai neužsiminė apie jokį servitutinį kelią, nenurodė, kad jo stebėjimas vaizdo kameromis pažeidžia pareiškėjų privatumą, kad juo pareiškėjai naudojasi ir todėl nesutinka, kad kelias būtų stebimas. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus skundžiamo asmens Inspekcijai pateiktą 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakymą (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-5306(2.13.), kuriame buvo nurodyta, jog pusė pateiktose vaizdo stebėjimo nuotraukose matomo kelio yra žemės sklype, priklausančiame UAB „Pronuoma“, o likusi dalis - kitam savininkui priklausančiame žemės sklype, kurio pagal žodinį susitarimą teritoriją prižiūri skundžiamas asmuo, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjų skundo nagrinėjimo ribose tirti nuotraukose matomo kelio stebėjimo aplinkybių ir atitinkamai vertinti, ar jo stebėjimas galimai pažeidžia pareiškėjų teises ir (ar) teisėtus interesus, t. y. Inspekcija pagrįstai Sprendime pasisakė tik dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vaizdo stebėjimo.

Inspekcija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai Inspekcijai teiktame skunde nenurodė ir aplinkybės apie atliekamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-24126-19 ir (ar) jame galimai esančius duomenis, kurie, pareiškėjų teigimu, įrodo, jog UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimą tam tikrą laikotarpį vykdė nenaudodama techninės priemonės „užtušavimo juodai“ ir kurie neva patvirtintų Inspekcijos Sprendimo, kuriame padaryta priešinga išvada, neteisėtumą. Inspekcija pažymi, kad neturėdama informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jame galimai esančius skundui išnagrinėti reikšmingus įrodymus, o skundo medžiagoje nebuvus kitų duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima spręsti, jog UAB „Pronuoma“ stebi (stebėjo) pareiškėjų asmeninę nuosavybę (pareiškėjai žemės sklypų vaizdo stebėjimą grindė tik žodiniais teiginiais), negalėjo daryti kitokių išvadų, nei padarė Sprendime, t. y. konstatuoti, kad UAB „Pronuoma“ stebi, ar atitinkamu laikotarpiu stebėjo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Inspekcija taip pat pažymi, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus visą skunde esančią medžiagą, t. y. ginčo šalių nurodytas aplinkybes bei pridėtus įrodymus. Nurodo, kad pareiškėjai argumentą, jog UAB „Pronuoma“ įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis stebi jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, grindė tik teiginiais, nepateikdami jokių tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų, Inspekcijai nenurodydami, kad galimai tokie duomenys yra surinkti ikiteisminiame tyrime, apie kurį Inspekcija sužinojo tik iš pareiškėjų teismui pateikto skundo turinio. UAB „Pronuoma“ atsakydama į Inspekcijos jai 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštuose Nr. 2R-3379(2.13.) ir Nr. 2R-3962(2.13.) užduotus klausimus (be kita ko, ir stebimo vaizdo apimtį) Inspekcijai nurodė, kad pareiškėjų teritorijos vaizdo stebėjimo kameromis nestebi, pateikė tai patvirtinančius įrodymus - nuotraukas, iš kurių matyti, kad vaizdo stebėjimas vykdomas taikant technine priemone („užtušavimą juodai“).

Pažymi, kad Inspekcija iš skundo medžiagoje esančių duomenų nustačius, jog UAB „Pronuoma“ į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenkančią pareiškėjų teritoriją „tušuoja juodai“, neturėjo teisinio pagrindo tirti ir vertinti, ar UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimo duomenys, į kuriuos nepatenka pareiškėjams priklausanti teritorija, yra įrašomi, kiek laiko saugomi, ar UAB „Pronuoma“ yra pasitvirtinusi duomenų saugos nuostatus, nuo kada vykdo vaizdo stebėjimą, o tokios informacijos, kuri galėtų būti vertinama atliekant tyrimą savo iniciatyva pagal ADTAĮ 20 straipsnį, bet ne pareiškėjų pateikto skundo ribose, nerinkimas ir nevertinimas ginčo atveju nereiškia, kad Inspekcijos Sprendimas priimtas išsamiai neištyrus pareiškėjų skundo ar nesiėmus visų būtinų priemonių teisingam sprendimui priimti.

Pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumento, jog Inspekcija nepagrįstai nenustatė vaizdo stebėjimo teisinio pagrindo, jo tikslo, nurodo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija iš skundo medžiagos neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra filmuojami, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nustatyti ir Sprendime pasisakyti dėl UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimo tikslų bei pagrindų (BDAR 6 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 3r-883(2.13-1.) „Dėl J. Ž. ir A. A. Ž. 2019-07-15 skundo“, kuriuo Inspekcija nusprendė pareiškėjų skundą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai su 2019 m. liepos 15 d. pranešimu „Apie galimą asmens duomenų pažeidimą“ kreipėsi į Inspekciją, kuriuo prašė išsiaiškinti, koks UAB „Pronuoma“ duomenų tvarkymo, filmavimo vaizdo kameromis, teisinis pagrindas; ar UAB „Pronuoma“ kaupia duomenis teisėtai ar sukaupti duomenys ar saugomi ir ar saugomi teisėtai; jeigu duomenys kaupiami neteisėtai, prašė UAB „Pronuoma“ įpareigoti sustabdyti duomenų tvarkymą (filmavimą, duomenų saugojimą) ir skirti baudą.

Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2R-3379(2.12.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į UAB „Pronuoma“ prašydama iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakyti į klausimus: ar vykdomas (buvo vykdomas) vaizdo stebėjimas adresu: (duomenys neskelbtini), Akademija, Kauno r.; kiek ir kur konkrečiai yra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų; ar į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka ne UAB „Pronuoma“ priklausanti teritorija ir kokia teritorija patenka į vaizdo stebėjimo kamerų lauką; nuo kada vykdomas vaizdo stebėjimas; jeigu vaizdo stebėjimas buvo vykdomas, tačiau šiuo metu nevykdomas, nurodykite laikotarpį, kuriuo vaizdo stebėjimas buvo vykdomas; kokiais tikslais ir kokia asmens duomenų sąlyga, įtvirtinta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje, yra vykdomas (buvo vykdomas) vaizdo stebėjimas; UAB „Pronuoma“ buvo prašoma pagrįsti vaizdo stebėjimo būtinumą nustatytais asmens duomenų tvarkymo tikslais stebimoje teritorijoje; UAB „Pronuoma“ buvo prašoma pateikti vaizdo duomenų tvarkymo veiklos įrašus, kuriuos privaloma tvarkyti pagal BDAR 30 straipsnį; ar vykdant vaizdo stebėjimą yra daromi vaizdo įrašai, ar stebima tik realiu laiku; buvo prašoma pateikti, kiek laiko yra saugomi vaizdo įrašai, jeigu jie yra daromi; ar įrengtos kameros, kuriomis vykdomas vaizdo stebėjimas yra valdomas nuotoliniu būdu, t. y. ar nuotoliniu būdu yra galimybė keisti jų stebėjimo laiką ir (arba) priartinti vaizdą, ar šios kameros veikia nuolat, ar įsijungia nuo judesio daviklio; ar vykdant vaizdo stebėjimą buvo įrašomas ir garsas; buvo pašoma nurodyti, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu vadovaujantis yra įrašomas garsas, jeigu jis yra įrašomas; ar buvo informuoti filmuojami asmenys apie vykdomą vaizdo stebėjimą, kaip to reikalauja BDAR 13 straipsnis; ar pareiškėjams ir kitiems asmenims buvo suteikta informacija apie jų asmens duomenų (vaizdo ir (ar) garso įrašų) tvarkymą; su duomenų subjektai buvo supažindinti su jų teise nesutikti su tokiu jų asmens duomenų (vaizdo ir (ar) garso įrašų) tvarkymu, kaip tai numatyta BDAR 21 straipsnyje.

UAB „Pronuoma“, 2019 m. liepos 23 d. elektroniniu laišku atsakydama į minėtą Inspekcijos raštą Nr. 2R-3379(2.12.), nurodė, kad stebėjimas vaizdo kameromis, kurios neturi galimybės sukinėtis, priartinti vaizdo ar įrašyti garso, yra vykdomas. Pažymėjo, kad į vaizdo stebėjimo lauką patenkanti pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti teritorija techninėmis priemonėmis yra užtušuota juodai. Šiuos teiginius UAB „Pronuoma“ grindė kartu su raštu pateiktomis įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų stebimo vaizdo nuotraukomis bei papildomai 2019 m. rugsėjo 2 d. Inspekcijai pateikta informacija, kurioje, atsižvelgdama į Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 22 paklausimą Nr. 2R3962(2.13.), plane skaičiais (1, 2, 3, 4) pažymėtos vaizdo stebėjimo kameros susietos su konkrečiomis stebimo vaizdo nuotraukomis.

Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2019 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-883(2.13-1.), kuriuo pareiškėjų 2019 m. liepos 15 d. skundą atmetė. Inspekcija skundžiamame Sprendime nurodė, kad UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimą vykdo naudodama technines priemones, kurios užtikrina, kad į 1, 3 ir 4 kameromis, dėl kurių pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją su skundu, vykdomo vaizdo stebėjimo lauką nepatektų pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti teritorija.

Pareiškėjai su ginčijamu Inspekcijos sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei įpareigoti Inspekciją tyrimą pagal pareiškėjų 2019 m. liepos 15 d. skundą atlikti iš naujo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl įgaliojimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Inspekcijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAĮ, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas.

Pareiškėjai 2019 m. spalio 17 d. prašymu „Dėl papildomos informacijos suteikimo“ kreipėsi į Inspekciją prašydami informuoti, ar UAB „Pronuoma“ yra parengusi ir Inspekcijai pateikusi duomenų apsaugos nuostatus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, ar vaizdo stebėjimas yra išsaugomas, kiek laiko saugoma vaizdo kameromis fiksuota medžiaga. Taip pat paprašė pateikti UAB „Pronuoma“ duomenų apsaugos nuostatus susipažinti. Atsižvelgdami į tai, jog Inspekcijos sprendime tik formaliai įvardinti UAB „Pronuoma“ veiksmai, kurių UAB „Pronuoma“ ėmėsi siekiant, kad į jai įrengtų kamerų vaizdo stebėjimo lauką nepatektų pareiškėjams priklausanti teritorija, pareiškėjai paprašė paaiškinti ar UAB „Pronuoma“ taikoma techninė priemonė „užtušavimas juodai“ yra ilgalaikė priemonė ir nuo kada ši priemonė yra taikoma. Nurodė, kad pareiškėjams yra žinoma, jog jiems priklausanti teritorija UAB „Pronuoma“ sumontuotomis vaizdo kameromis buvo fiksuojama dar birželio, liepos mėnesiais, todėl tikėtina, kad technines priemones „užtušavimas juodai“ pradėtos taikyti neseniai, t. y. gavus pranešimą iš Inspekcijos. Pažymėjo, kad pareiškėjams svarbu žinoti, ar vaizdo kameromis fiksuoti duomenys buvo išsaugomi laikmenoje, kiek laiko UAB „Pronuoma“ saugo filmuotą vaizdo medžiagą.

Inspekcija 2019 m. spalio 31 raštu Nr. 2R-5144(2.13.) atsakė į minėtą pareiškėjų prašymą Rašte nurodė, kad Inspekcija pareiškėjų skundo tyrimo metu nustatė, jog į UAB „Pronuoma“ įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką nepatenka pareiškėjams priklausanti teritorija; kad Inspekcija, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo ribas, neturėjo teisinio pagrindo tirti ir vertinti, ar UAB „Pronuoma“ vaizdo stebėjimo duomenys, į kuriuos nepatenka pareiškėjams priklausanti teritorija, yra įrašomi, kiek laiko saugomi, ar UAB „Pronuoma“ yra pasitvirtinusi duomenų apsaugos nuostatus, nuo kada vykdo vaizdo stebėjimą, kas galėtų būti vertinama atliekant tyrimą savo iniciatyva pagal ADTĮ 20 straipsnį. Todėl Inspekcija negali pateikti pareiškėjams informacijos, ar UBA „Pronuoma“ yra parengusi duomenų apsaugos nuostatus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, ar vaizdo stebėjimas yra išsaugomas, kiek laiko saugoma vaizdo kameromis fiksuota medžiaga, taip pat pateikti UAB „Pronuoma“ duomenų apsaugos nuostatų pareiškėjams susipažinti, nes šių aplinkybių nustatymas ir jų teisinis įvertinimas, pagal skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nebuvo teisiškai reikšmingas. Inspekcija papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai skundo negrindė 2019 m. spalio 18 d. prašyme nurodyta aplinkybe, jog, jų žiniomis, UAB „Pronuoma“ vykdo vaizdo stebėjimą dar nuo birželio ar liepos mėnesio.

Pareiškėjai 2020 m. birželio 9 d. lydraščiu teismui pateikė iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24126-19 gautos filmuojamos medžiagos ekrano vaizdą.

ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

ADTAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta arba atmesti skundą ar jo dalį. Apie priimtą sprendimą Inspekcija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu praneša pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti administracinę baudą.

Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai – rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2019 m. liepos 15 d. pareiškėjų skundą išnagrinėjo iš esmės, padarydama išvadą, kad UAB „Pronuoma“ vykdydama stebėjimą vaizdo kameromis nepažeidė pareiškėjų privatumo.

Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismas pažymi, kad teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB bei Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas ir kt.).

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją, riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Teisės į privatų gyvenimą apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Teisė į privatų gyvenimą, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų, skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Lopez Ribalda ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).

Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal BDAR vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas). Europos duomenų apsaugos valdybos 2019 m. liepos 10 d. pateiktose asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimu gairėse Nr. 3/2019 (toliau – ir Gairės) nustatyta, kad tais atvejais, kai duomenų subjektas prieštarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimą tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra viršesnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (Gairių 18 punktas).

Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė yra proporcinga, t. y. ar taikoma priemonė yra tinkama, adekvati ir būtina tikslui pasiekti. Pagal Gairių nuostatas, vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas (Gairių 24, 25 punktai). Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Gairių 121 punktas). Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Pronuoma“ atsakydama į Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštuose Nr. 2R-3379(2.13.) ir Nr. 2R-3962(2.13.) užduotus klausimus Inspekcijai nurodė, kad pareiškėjų teritorijos vaizdo stebėjimo kameromis nestebi, pateikė tai patvirtinančius įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti, kad vaizdo stebėjimas vykdomas taikant techninę priemonę „užtušavimą juodai“, t. y. patenkanti į vaizdo stebėjimo lauką pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti teritorija yra užtušuojama juodai.

Teismas pažymi, kad iš pareiškėjų pateiktų duomenų ir UAB „Pronuoma“ Inspekcijai pateiktų paaiškinimų matyti, jog į įrengtų kamerų vaizdo stebėjimo lauką patenka pareiškėjams nuosavybės teise priklausanti teritorija, kuri techninėmis priemonėmis yra užtušuojama juodai.

Inspekcija 2019 m. spalio 8 d. sprendime Nr. 3R-883(2.13-1.) konstatavo, kad nenustačiusi pareiškėjų privataus gyvenimo pažeidimo, tačiau, teismo vertinimu, Inspekcija nepagrįstai rėmėsi tik UAB „Pronuoma“ paaiškinimais, paties tikrinamojo asmens parengta kamerų išdėstymo ir vaizdo fiksavimo lauko schema bei paaiškinimais apie panaudotą techninę priemonę – „užtušavimą juodai“, netikrino šių UAB „Pronuoma“ pateiktų duomenų patikimumo ir įrodomosios reikšmės. Be to, Inspekcija nevertino, nuo kada minėta techninė priemonė – „užtušavimas juodai“ yra taikoma, kaip ši priemonė yra įgyvendinama ir ar ji yra nuolatinė. Byloje nėra duomenų apie galimą kamerų stebėjimo laiką, nenustatytas kamerų tipas, byloje nėra duomenų, ar įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo laikas gali būti lengvai (automatiniu būdu) keičiamas.

Pareiškėjai skunde Inspekcijai nurodė, kad, jų žiniomis, UAB „Pronuoma“ sumontuotomis vaizdo kameromis filmuoja juos ir jiems nuosavybės teise priklausančią teritoriją; kad jie niekada nedavė UAB „Pronuoma“ sutikimo jų ir jų teritorijos filmuoti. Tačiau Inspekcija nagrinėdama pareiškėjų skundą nesiaiškino, ar UAB „Pronuoma“ filmuoja pareiškėjus ir jų teritoriją turėdama jų sutikimą vykdyti vaizdo filmavimą.

Teismas sutinka su pareiškėjų skundo argumentu, kad Inspekcija tyrimą dėl jų skundo atliko iš esmės neišnaudojusi visų Inspekcijai suteiktų teisių, numatytų ADTAĮ, kaip antai Inspekcija nesiaiškino, ar UAB „Pronuoma“ taikoma minėta techninė priemonė „užtušavimas juodai“ yra ilgalaikė, ar UAB „Pronuoma“ taikydama šią priemonę užtikrina pareiškėjų privatumą, ar vaizdo kamerų duomenis UAB „Ponuoma“ saugojo laikmenose, jeigu taip, kiek laiko šie duomenys buvo (yra) saugomi, kokiu tikslu UAB „Pronuoma“ vykdo pareiškėjų teritorijos vaizdo stebėjimą, ar vykdydama pareiškėjų ir jų teritorijos vaizdo stebėjimą UAB Pronuoma“ informavo pareiškėjus apie vykdomą vaizdo stebėjimą, kaip to reikalauja BDAR 13 straipsnis. Inspekcija tyrimo metu visiškai nevertino, kad ant nedidelio konteinerio, stovinčio UAB „Pronuoma“ kampinėje sklypo dalyje, yra sumontuotos 4 vaizdo kameros; kad 2 vaizdo kameros iš esmės yra nukreiptos tik į pareiškėjams priklausantį sklypą, kodėl minėtos kameros yra nukreiptos į pareiškėjų žemės sklypą, ar vaizdo stebėjimas buvo vykdomas esant bent vienam iš BDAR įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindui bei kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant teisėtų tokių duomenų tvarkymo tikslų, ar UAB „Pronuoma“ pasirinkta vaizdo stebėjimo įranga, jos skaičius, įrengimo vieta bei stebėjimo teritorija atitiko UAB „Pronuoma“ siekiamą tikslą ir ar teritorijos vaizdo filmavimas buvo būtinas siekiamam tikslui pasiekti.

Teismas pažymi, kad Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2R-3379(2.13.) kreipėsi į UAB “Pronuoma“ prašydama raštu Inspekcijai pateikti informaciją, t. y. atsakyti į minėtame rašte pateiktus klausimus. UAB „Pronuoma“ atsakydama į minėtą Inspekcijos raštą iš esmės į jį neatsakė, tačiau Inspekcija pakartotinai dėl klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta, nesikreipė. Be to, pareiškėjų skundo nagrinėjimo procedūrų metu Inspekcija faktinio patikrinimo dėl galimai vykdomo vaizdo stebėjimo neatliko. Teismo vertinimu, UAB „Pronuoma“ turi pareigą Inspekcijai įrodyti, kad jų interesas esama vaizdo sistema filmuoti teritoriją yra svaresnis už pareiškėjų teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tokio pobūdžio tyrimo Inspekcija neatliko.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjai turi teisę ginti ne tik jų teises į privatumą, bet ir reikalauti, kad būtų imamasi priemonių apsaugoti asmenį nuo realios tokio pažeidimo grėsmės ateityje. Ta aplinkybė, kad UAB „Pronuoma“ vykdo vaizdo įrašymą įrengtomis stebėjimo kameromis panaudodama techninę priemonę „užtušavimas juodai“, nereiškia, kad nėra pagrindo ginti pareiškėjų teisės į privatumą. Priešingas teisės aiškinimas galėtų padaryti asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą gynimą neveiksmingą – asmuo galėtų trumpam laikui pašalinti asmens teisės į privatumą pažeidimą, t. y. laikinai nutraukti vaizdo stebėjimą, o vėliau tęsti vaizdo stebėjimo veiksmus.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo motyvu, kad pareiškėjai pateiktame Inspekcijai skunde UAB „Pronuoma“ veiksmų neteisėtumą įrodinėjo teigdami, kad skundžiamas asmuo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis be pareiškėjų sutikimo stebi jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, besiribojančius su UAB „Pronuoma“ žemės sklypu, t. y. skunde pareiškėjai neužsiminė apie jokį servitutinį kelią, nenurodė, kad jo stebėjimas vaizdo kameromis pažeidžia jų privatumą, kad juo pareiškėjai naudojasi ir nesutinka, jog kelias būtų stebimas. Todėl teismas šio pareiškėjų skundo motyvo nevertina ir dėl jo nepasisako.

Pareiškėjų į bylą pateiktas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24126-19 gautos filmuotos medžiagos ekrano vaizdo nuotraukos, kuriose užfiksuotas vaizdo kameros nufilmuotas pareiškėjų žemės sklypas be „užtušavimo juodai“, įrodo, kad UAB „Pronuoma“ be pareiškėjų sutikimo stebėjo, vaizdo kameromis fiksavo ir išsaugojo pareiškėjų teritorijos vaizdo duomenis.

Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimtus sprendimus negali būti perkeliama teisingumą vykdančiai institucijai (LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-34/2014). Teismas pažymi, kad administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Atsižvelgdamas į tai, administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir pasisakyti dėl tų pareiškėjų skundo argumentų Inspekcijai, kurių Inspekcija sprendime nevertino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos Sprendimas neatitinka VŠĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi Inspekcija netinkamai taikė ADTĮ nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Sprendimas, kaip neteisėtas iš esmės (savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams), naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas ir 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi Inspekcijai išlieka pareiga teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. liepos 15 d. pranešimą ir priimti administracinį sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjų skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 8 sprendimą Nr. 3R-883(2.13.-1.) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. liepos 15 d. pranešimą.

Pareiškėjai teismo prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pareiškėjų prie prašymo pridėtų duomenų matyti, kad už skundo parengimą pareiškėjai atstovui sumokėjo 870,80 Eur, už prašymo UAB „Pronuoma“ dėl informacijos stebėjimo (dėl stebėjimo vaizdo kameromis) pateikimo parengimą pareiškėjai sumokėjo 97,00 Eur, už prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo parengimą pareiškėjai sumokėjo 140,80 Eur, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme pareiškėjai sumokėjo 194,00 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. Pagal LVAT praktiką ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (LVAT 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011).

Pagal Rekomendacijas 8.2 punktą, už skundo paruošimą ir pateikimą taikomas koeficientas – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1289,0 Eur. Maksimali pareiškėjų prašoma priteisti 870,80 Eur dydžio suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ji gali būti priteisiama.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas – 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1289,0 Eur. Maksimali pareiškėjų prašoma priteisti 140,80 Eur dydžio suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiama.

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas koeficientas – 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1289,0 Eur. Maksimali pareiškėjų prašoma priteisti 97,00 Eur dydžio suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiama. Teismas pažymi, kad teikiant skundą pareiškėjai sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl jiems priteistinos 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundo teismui pateikimą išlaidos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0,1 koeficientas. Pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma su minutėmis skaičiuojama ją apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdis nagrinėjamoje administracinėje byloje 2020 m. birželio 10 d. vyko 52 min. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes ir ginče kilusius teisinius santykius, vertina, kad pareiškėjų konsultavimas ir pasirengimas teismo posėdžiui galėjo trukti 2 valandas.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1358,6 Eur. Taikant 0,1 koeficientą, apskaičiuotina maksimali galima priteisti suma už vieną valandą už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje sudaro 135,86. Taigi už 1 val. už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra 135,86 Eur.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams pagal patektus dokumentus, iš atsakovės galėtų būti priteisiama bendra 1325,1 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132, 133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų J. Ž. ir A. A. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 3R-883(2.13-1) „Dėl J. Ž. ir A. A. Ž. 2019-07-15 skundo“.

Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekcija iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. liepos 15 d. pranešimą.

Priteisti pareikšėjams J. Ž. ir A. A. Ž. iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 1325,1 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties penkių eurus ir dešimties centų) dydžio jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.