Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys: skolininkas A. V., I. V., antstolis A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rašytine vykdomosios bylos ir šios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/18/00708 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

Antstolio duomenimis nustatyta, kad skolininko sutuoktinė yra I. V..

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė neturi jų vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų. Duomenų apie tai, kad skolininkas turi kitą asmeninį realizuotiną turtą, vykdomojoje byloje nėra.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. V. nuo 2021 m. sausio 11 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė I. V. dirba (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai šiuo metu dirba ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininko sutuoktinė yra solidari skolininkė pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas, dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininko prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnis). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, skolininkas nuosavybės teise valdomo registruotino turto neturi.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Skolininkas per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui sutikimo bei neišreiškė pageidavimo sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Kadangi nustatyta, kad skolininko asmeninio turto nėra ar nepakanka jo prievolių įvykdymui, o sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojui skolą visa apimtimi, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Įstatymo nustatytas terminas pateikti teismui pareiškimą išieškotojo prašymu buvo pratęstas du kartus antstolio 2020 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S-20-110-16864 ir 2020 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-110-38071. Pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. nepraleidus antstolio nustatyto paskutinio termino.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų vykdomos veiklos, darbinės ar intelektinės veiklos, dividentai, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skolininkas nuo 2021 m. sausio 11 d. pradėjo dirbti, tačiau vien ta aplinkybė, jog skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį, nesudaro pakankamo pagrindo atmesti pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Vadinasi, tiek skolininko, tiek ir jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis vertintini kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia antstoliui išieškojimą nukreipti į kelių rūšių skolininko turtą, juolab, kad tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis patenka į tą pačią išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Todėl vien išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio dalį pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis nesudarytų sąlygų operatyviai ir efektyviai vykdyti išieškojimą bei nepagrįstai užtęstų vykdymo procesą, didintų vykdymo išlaidas bei pažeistų išieškotojo teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini)ir atitinkamai gauna draudžiamąsias pajamas, sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas turtas yra I. V. gaunamos pajamos – darbo užmokestis, ir su juo susijusios pajamos.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas (lėšos) nėra padalintas kitu būdu). Atsižvelgiant į tai, nustatoma, kad I. V. pajamos, gaunamos (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininko A. V. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis (50 proc.) I. V. gaunamose pajamose (darbo užmokestyje) ir kitose pajamose, patenkančiose į CK 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamos, gaunamos (duomenys neskelbtini), ir kitos pajamos, patenkančios į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis (50 proc.) I. V. pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.