- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- I-270-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01535-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymo Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo skundą tenkinti, panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymą Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“.
Pareiškėjas T. B. skunde (2–7 b. l.) nurodė, kad jam Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymu Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus tarnybine nuobauda – pastaba nesutinka. Komisija nevertino jo paaiškinime išdėstytų faktinių aplinkybių, kad 2015-02-03 jautėsi blogai, kad buvo padidėjęs jo kraujospūdis, kad vartojo vaistus. 2015-02-04 ryte atvykęs į darbą jautėsi blogai. Nevertino, kad jam buvo davusi nurodymą skyriaus vedėja D. T. dalyvauti Kelmės rajono policijos komisariate vykdomojoje nepilnamečio apklausoje, neužsiminta apie dalyvavimą teismo posėdyje. Nevertino ir to, kad Kelmės rajono PK tyrėja patvirtino faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas, dalyvavęs nepilnamečio apklausoje, jautėsi blogai. Viena iš komisijos narių L. T. atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnė minėjo faktinę aplinkybę dėl sveikatos būklės bei gydytoja nustatė nedarbingumą. Policijos pareigūnė taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, kad skambino laidiniu telefonu į Vaiko teisių apsaugos skyrių, atsiliepė moteris ir nurodė, kad kitą dieną yra reikalingas specialistas, nors visos skyriaus darbuotojos to fakto nepripažino, tačiau komisija šios aplinkybės netyrė (galima buvo pateikti ir pokalbių išklotines ir įsitikinti, kad akivaizdžiai yra šis faktas yra nuslėptas). Komisija taip pat netyrė aplinkybės dėl pareiškėjo (pareiškėjas skambino D. T. apie 11.30 val.) pateiktos informacijos apie sutrikusią sveikatą. Komisijos narys P. B. taip pat minėjo, kad tyrimo metu nustatyta labai daug prieštaravimų. Komisijos pirmininkas teigė, kad T. B. buvo ne visai sveikas, taip pat įžvelgė ir D. T. didelę kaltę, t. y. netinkamai organizavo darbą, iš ko seka, kad faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo išdėstytus faktus, o ne vedėjos versijas. Pareiškėjui iškilo abejonių, ar galėjo Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja J. K.-Butkuvienė atlikti tyrimą dėl jo nedalyvavimo 2015-02-04 teismo posėdyje ir inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Tikėtina, kad buvo suinteresuotumas šioje nagrinėjamoje byloje. LR CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirtąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Teisėja atliko tyrimą ir inicijavo tarnybinį patikrinimą tik po Radviliškio rajono apylinkės teismo (jos asmeniškai) priimtos 2015-02-04 nutarties (civ. b. Nr. 2-56-856/2015). Apeliacinės instancijos teismas 2015-04-13 nutartimi (civ. b. Nr. 2S-495-569/2015) šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir grąžino bylą toliau nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę veikti kaip to reikalauja teisės aktai, nors tai ir nėra nagrinėjimo dalykas, tačiau susiklosčiusioje faktinėje situacijoje teisėja galėjo ir privalėjo veikti (ar susilaikyti nuo jų) kaip to reikalauja teisės aktai. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 28 straipsnis nustato darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Įstatymo 29 straipsnyje pateiktas skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašas, nustatyti kriterijai, būtini nuobaudai skirti. VTĮ 30 straipsnyje nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 977, nuostatomis, (toliau – ir Taisyklės). Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 3 p.), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (yra pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Galima teigti, kad komisija labai formaliai atliko savo darbą, apsiribojo tik tarnautojo (pareiškėjo) neveikimo konstatavimu. Komisija atmestinai tyrė faktines aplinkybes, jų nevertino, netyrė ir nevertino pačios komisijos narių pastebėtų prieštaravimų, nebuvo analizuojamos tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės, komisija nenurodė, kokios kilo pasekmės. Pasekmių neatsirado, kadangi apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti tam pačiam teismui. LVAT yra pasisakęs, kad tiriant tarnybinį nusižengimą turi būti atsižvelgta į kaltę, kaltės formą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir pasekmes. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, tačiau šiuo atveju visos aplinkybės tirtos formaliai ir skundžiamojo teisės akto 2 punkte nurodytos pasekmės, jog buvo pažeisti vaiko interesai, yra be pagrindo ir neteisėtos, jokių pasekmių dėl to, kad nebuvo nuvykta ieškovo atstovui (pareiškėjui) į teismo posėdį, nekilo. Pagal Taisyklių 9 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 p. nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 p. nurodytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Tačiau pareiškėjas nei su išvada, nei kita tarnybinio tyrimo medžiaga nebuvo supažindintas. Pareiškėjas 2015-04-20 buvo supažindintas tik su ginčijamu teisės aktu.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad su Komisijos išvada buvo supažindintas po kelių dienų po skundžiamo įsakymo priėmimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu rėmėsi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos ir skunde.
Atsiliepimas
Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime (67–68 b. l.) nurodė, kad nesutinka su T. B. skundu. Mano, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybėms tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Komisijos protokoluose ir motyvuotoje išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjo padarytas pažeidimas, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Komisija nustatė konkrečias vyriausiojo specialisto veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai. Komisijos protokole ir motyvuotoje išvadoje nustatyta ir pareiškėjo kaltė. Mano, kad aukščiau minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis ir protokolai, ir išvada yra tinkami tiek turinio tiek formos prasme. T. B. 2015-01-14 buvo informuotas apie 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. posėdį Radviliškio rajono apylinkės teisme ir pasirašė ant pranešimo. T. B. žinodamas apie teismo posėdį netinkamai planavo savo veiklą ir netinkamai pasirinko veiklos prioritetus, nuvykdamas į apklausą Telšių apskrities VPK Kelmės PK, bet nenuvykdamas į tęstinį teismo posėdį Radviliškio apylinkės teisme. T. B. negalėdamas vykti į teismo posėdį apie tai privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą (skyriaus vedėją). Tai pat T. B. supratęs, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, galėjo apie tai informuoti teismą ar prašyti atidėti teismo posėdį. Šiais veiksmais T. B. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), t. y. nedalyvavo teisme byloje dėl motinos valdžios apribojimo dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo (pareigybės aprašymo 16 p.). Dėl T. B. neveikimo atsirado žala – buvo pažeisti vaiko interesai, t. y. vaiko interesas augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3. 155 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad T. B. nubaustas tarnybine nuobauda dėl darbo tvarkos taisyklių ir pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų netinkamo vykdymo ir nuobauda paskirta atlikus tarnybinį patikrinimą. Visa patikrinimo medžiaga yra byloje. Komisija išnagrinėjo galimą tarnybinį pažeidimą, buvo apklausti skyriaus darbuotojai, policijos pareigūnas, apklaustas gydytojas, pas kurį pareiškėjas buvo atvykęs tą dieną. Komisija tyrimą atliko pilnai, parengė išvadas, kuriomis remdamasi administracijos direktorė priėmė įsakymą dėl nuobaudos skyrimo. T. B. privalėjo vykti į teismo posėdį Radviliškyje dėl vaiko globos nustatymo ir kitų klausimų. Posėdis neįvyko ir ieškinys paliktas nenagrinėtu. Vaiko interesai buvo pažeisti. Pareiškėjas 2015-02-04 dalyvavo policijos nepilnamečio apklausoje, bet ten galėjo bet kas dalyvauti, o į teismą vykti galėjo tik pareiškėjas arba vedėja. Jo pareiga yra atstovauti teismuose. Buvo apklausta gydytoja, kuri suteikė pirmąją pagalbą. Gydytoja paaiškino, kad pareiškėjas pats kreipėsi į ligoninę, skundėsi galvos svaigimu, gydytoja pasakė, kad negali nustatyti, kad būtų rimtesnis susirgimas. Iš gydytojos apklausos negalima teigti, kad pareiškėjas sirgo taip, kad negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų. Pareiškėjas neturi argumentų, kad nuobauda skirta neteisėtai. Teismo prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. B. skundas netenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ (3 b. l.), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už tai, kad 2015 m. vasario 4 d. nedalyvavo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, neinformavo teismo apie neatvykimą, dėl to buvo paliktas nenagrinėtas paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys ir buvo pažeisti vaiko interesai. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio nusižengimo išvados Nr. (7.27) S-983 pagrindu (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas T. B., Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, dėl aplaidaus pareigų vykdymo 2015 m. vasario 4 d. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 1 dalies 6 punkte (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 16 ir 17 punktuose nustatytas funkcijas, dėl to buvo paliktas nenagrinėtas paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys ir pažeisti vaiko interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis ir 6 punkte nustatytos pareigos laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir pareigybės aprašymo 16 punkto, įpareigojančio atstovauti teismuose ir dalyvauti bylose dėl tėvų, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba), valdžios apribojimo, nuolatinės vaikų globos (rūpybos) nustatymo, globėjų (rūpintojų) ir vaikų turto administratoriaus skyrimo, pažeidimą, pareigybės aprašymo 17 punkto, įpareigojančio rengti ir teikti teismui pareiškimus ir atstovauti teismuose dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo; vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, kai nustatoma nuolatinė vaiko globa (rūpyba); vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimo iš pareigų arba nušalinimo nuo jų, kai šis jų nevykdo ar vykdo netinkamai; globotinio (rūpintojo) turto administravimo, pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. kovo 6 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija gavo iš Radviliškio rajono apylinkės teismo informaciją apie tai, kad teismas (toliau – ir Teismas) nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-56-856/2015 pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Ieškovas) ieškinį atsakovei I. J., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams, išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. buvo paskirtas Teismo posėdis, tačiau į minėtą Teismo posėdį neatvyko Ieškovo atstovas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Kadangi 2015 m. sausio 14 d. vykusiame Teismo posėdyje dalyvavo Ieškovo atstovas T. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, jam 2015-01-14 buvo įteiktas pranešimas, kurį T. B. pasirašė, apie 2015-02-04 būsimą Teismo posėdį. 2015-02-04 Teismas telefonu susisiekė su T. B.. Pastarasis tik tada informavo Teismą, kad į posėdį neatvyks, nes dalyvauja Kelmės rajono policijos komisariate vykdomojoje nepilnamečio apklausoje ir pasiūlė Teismui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. 2015 m. vasario 4 d. Teismo nutartimi Ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. 2015 m. vasario 17 d. teismui pateiktas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirasis skundas, kuriame pateikta informacija, neva į 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. numatytą teismo posėdį atstovas neatvyko dėl pablogėjusios sveikatos būklės (29 b. l.).
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 30 d. protokolo Nr. VK-164 matyti, kad posėdyje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja S. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas T. B..
Apklaustas T. B., paaiškino, kad viskas yra išdėstyta jo paaiškinime. Paaiškino, kad dažniausiai į teismo posėdžius atstovauti savivaldybės administracijai vyksta jis pats. Jeigu sutampa valandos, tada vyksta kitas darbuotojas. Paprašytas patikslinti, ar gali vykti visi skyriaus darbuotojai, T. B. atsakė teigiamai. Paklaustas, kas gali eiti į apklausas, T. B. atsakė, kad bet kas. Paklaustas apie pirmąjį Teismo posėdį, T. B. pasakė, kad jame dalyvavo, bet nepamena, kada jis vyko. Pripažįsta, kad buvo informuotas apie kito posėdžio datą, kad pasirašė ir apie tai informavo vedėją. Paklaustas apie nenuvykimo į Teismą priežastis, T. B. atsakė, kad dėl pašlijusios sveikatos ir dėl to, kad gavo informaciją iš vedėjos vykti į apklausą. Paklaustas, ar vedėjai pasakė, kad vyksta teismo posėdis ir reikia dalyvauti ten, T. B. atsakė, kad dėl pašlijusios sveikatos tuo metu tikrai nieko jai nepasakė. Nuvyko į policijos apklausą. Paklaustas, ar pasakė vedėjai apie sveikatą, atsakė, kad ne, nes manė, kad praeis. T. B. mano, kad vedėja turėjo jį informuoti apie vykimą į Teismą, bet tokios informacijos jis negavo. Tokia informacija visada yra pasakoma. Paklaustas, kada gavo nurodymą vykti į apklausą, T. B. sakė, kad nepamena – aštuntą ar pusę devynių. Paklaustas apie tai, kad pareigybės aprašyme yra konstatuota, kad valstybės tarnautojas privalo gebėti planuoti savo veiklą ir nusistatyti veiklos prioritetus, kad skyriaus darbuotojai paliudijo, jog jis sakė pamiršęs nuvažiuoti į Teismą, T. B. paaiškino, kad negali nei paneigti, nei patvirtinti tokio pasakymo. Pakomentavus Teismo 2015-03-04 pranešimą Nr. 2-56-856-14 ir paklausus T. B., ar jis pripažįsta, kad buvo taip, kaip nurodyta pranešime, T. B. sakė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti. Paklaustas apie situaciją, jeigu kalendoriuje užrašyta, kad vasario 4 d. turi būti Teisme, ar reikalingas vedėjos nurodymas, T. B. paaiškino, kad nesupranta, kodėl vedėja neinformavo jo, nors visada informuodavo. Dar kartą pakartojo, kad buvo sutrikusi sveikata. Paklaustas, kiek laiko gydėsi ir ar buvo pakartotinai nuėjęs pas gydytoją, T. B. paaiškino, kad biuletenis buvo išrašytas dviem paroms ir nepamenąs, ar kitą dieną buvo pas gydytoją.
Pakartotinai apklausta D. T. sakė, kad ji negalėjo duoti T. B. jokio nurodymo, nes jo tą dieną darbe nematė, jis nebuvo pasirodęs kabinete. Jos žiniomis, T. B. turėjo būti išvykęs į Teismą (dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo). Paklausta, ar specialistas, dalyvavęs ne pirmame teismo posėdyje kokioje nors konkrečioje byloje, pasirašęs apie atvykimą, turi gauti kokius nors nurodymus iš vedėjos vykti į kitą posėdį, vedėja paaiškino, kad ne, nes posėdis tęstinis. Mano, kad žmogus, kuriam pareigybės aprašyme yra nustatytos funkcijos, turėtų jas vykdyti. D. T. sakė, kad neprisimena tokio skambučio. Paklausta, kada sužinojo, kad specialistas nenuvyko į Teismą, D. T. sakė, kad vasario 6 d. iš Teismo nutartį. Paklausta, kokie būna jos veiksmai, kai sužino, kad darbuotojas serga, D. T. paaiškino, kad posėdžiuose dalyvauja pati. Šiuo atveju ji nežinojusi, kad T. B. serga.
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 31 d. protokolo Nr. VK-166 matyti, kad posėdyje dalyvavo I. B., Kelmės policijos komisariato vyresnioji inspektorė, D. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, S. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Č., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta I. B. paaiškino, kad iškilus būtinybei baudžiamojoje byloje apklausti nepilnametį vaiką, ji paskambino telefonu į Vaiko teisių apsaugos skyrių, juo atsiliepusiai moteriai (negali pasakyti, kas tokia) pasakė, kad kitą dieną reikalingas specialistas. Jai buvo atsakyta, kad bus specialistas, kas konkrečiai, nepasakė. Kaip teigė inspektorė, ji paprastai skambina anksčiau, pagal galimybes iš ryto, kad darbuotojai susiplanuotų savo darbotvarkę. Paklausta, ar nekalbėjo su vyriškiu, I. B. patikino, kad buvo kalbėta su moterimi. Skambinta buvo telefonu Nr. 69069.
Apklausta V. Č. paaiškino, kad su policijos pareigūnais nekalbėjo, apie apklausą nežinojo.
Apklausta S. V. paaiškino, kad neprisimena, jog būtų vykęs pokalbis su policijos pareigūnais, ir ji neprisimena, kad būtų perdavusi nurodymą T. B. dalyvauti apklausoje.
Pakartotinai apklausta D. T. paklausta, ar vasario 4 d. ar anksčiau ji gavo prašymą telefonu iš policijos pareigūno, kad skyriaus darbuotojas turi dalyvauti apklausoje, D. T. atsakė, kad negavo. Ji parašė raštą policijai, siekdama išsiaiškinti, kam skambino tyrėjas. Tikina, kad apie apklausą ji nežinojo. Paklausta, ar vedėja nebuvo išvykusi 2015-02-03, ar telefonas skyriuje vienas, D. T. atsakė, kad išvykusi nebuvo, telefonas vienas, jei ji neatsiliepia, telefonas persijungia, atsiliepia kiti specialistai ir perduoda informaciją.
Komisija, atlikusi tyrimą dėl T. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, 2015-03-31 surašė Išvadą (117–122 b. l.), kurioje konstatavo:
T. B. 2015 m. sausio 14 d. Teismo buvo informuotas apie vasario 4 d. 10 val. vyksiantį posėdį ir pasirašė ant pranešimo.T. B., žinodamas apie Teismo posėdį, netinkamai planavo savo veiklą ir netinkamai pasirinko veiklos prioritetus, nuvykdamas į apklausą, bet nenuvykdamas į tęstinį Teismo posėdį, kaip ankstesniame posėdyje dalyvavęs Ieškovo atstovas. 2015 m. vasario 4 d. Teismo posėdis neįvyko, ieškinys paliktas nenagrinėtas. Dėl to (veiklos nevykdymo) buvo pažeisti vaiko interesai.T. B. neinformavo savo tiesioginio vadovo apie sveikatos būklę, neprieštaravo dėl galimo nurodymo vykti į apklausą, nepriminė tiesioginiam vadovui, kad tuo pačiu metu turi dalyvauti Teismo posėdyje.T. B. neinformavo Teismo, kad negalės dalyvauti posėdyje, nes yra pasiųstas dalyvauti apklausoje.
Komisija pripažino, kad T. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-04-03 Įsakymu Nr. PA-108, atsižvelgdamas į Išvadą bei vadovaudamasis VTĮ 15 straipsnio 1 dalies, 4, 6 punktais, pareigybės aprašymo 16, 17 punktais paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (123 b. l.).
Valstybės tarnautojų atsakomybę už tarnybinius nusižengimus ir tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuoja VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės.
Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą apibrėžimą, tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 28 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.
Pareiškėjas yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas, vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga įgyvendinti teisės aktuose nustatytas pagrindines vaiko teisių apsaugos nuostatas: atstovauti skyriui teismuose ir savo tarnyboje jis privalo vadovautis pareigybės aprašymu, jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, vidaus tvarkos taisyklėmis.
Pareiškėjas reikalavimą panaikinti ginčijamą Įsakymą skirti jam tarnybinę nuobaudą iš esmės grindžia jo atžvilgiu nustatytų pažeidimų, kurie įvardyti Išvadoje, neigimu.
VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktuose nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A-1461 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Tvarkos taisyklės) 126.5. punktas nustato, kad darbuotojai turi rūpestingai atlikti savo pareigas, nustatytas pareigybių aprašymuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos įtvirtintos Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2013-11-05 įsakymu Nr. A-1012 patvirtintame vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo T. B. supažindintas 2013-11-05 (96–98 b. l.). Pareigybės aprašymo 16 punkte nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas atstovauja teismuose ir dalyvauja bylose dėl tėvų, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba), valdžios apribojimo, nuolatinės vaikų globos (rūpybos) nustatymo, globėjų (rūpintojų) ir vaikų turto administratoriaus skyrimo, 17 punkte nurodyta, kad rengia ir teikia teismui pareiškimus ir atstovauja teismuose dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo; vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, kai nustatoma nuolatinė vaiko globa (rūpyba); vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimo iš pareigų arba nušalinimo nuo jų, kai šis jų nevykdo ar vykdo netinkamai; globotinio (rūpintojo) turto administravimo.
Byloje nustatyta, kad T. B. 2015-01-14 buvo informuotas apie 2015-02-04 10 val. 15 min. teismo posėdį Radviliškio rajono apylinkės teisme ir pasirašė ant pranešimo (15–16 b. l.). Pareiškėjas nenuvykimo į Radviliškio rajono apylinkės teismą priežastis nurodo, jog 2015-02-04 9.30 val. jis turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo apklausoje, tokį nurodymą jam davė skyriaus vedėja D. T.. Pažymėjo, jog skyriaus vedėja skirsto darbus ir būtent ji turėjo jam nurodyti, jog jam reikės 2015-02-04 10 val. 15 min. vykti į Radviliškio rajono apylinkės teismą.
Liudytoja D. T. 2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji dirba Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Nurodė, jog skyriaus darbas yra organizuojamas pagal nuostatus, yra pareigybių aprašymai, su kuriais darbuotojai yra pasirašytinai supažindinti. Dėl teismo dienos vasario 4 d. T. B. turėjo dalyvauti Radviliškio rajono apylinkės teisme (dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo). Buvo įsitikinusi, kad T. B. išvyko į teismą. Pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo apklausos nebuvo gavusi ir T. B. nedavė nurodymo vykti į ikiteisminio tyrimo apklausą. Bendras telefonas yra ant vedėjos stalo, jei vedėjos nėra, tai kitas darbuotojas atsiliepia. Gavus pranešimą vedėja skirsto darbus. 2015 m. vasario 4 d. T. B. darbe nematė. Į posėdžius eina pati, o jeigu negali, tai kiti skyriaus darbuotojai. T. B. sausio mėnesį dalyvavo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje ir apie kitą teismo posėdį (2015-02-04) žinojo. Skyriaus vedėja apie ikiteisminio tyrimo apklausą nieko nežinojo, buvo įsitikusi, kad T. B. dalyvaus Radviliškio rajono apylinkės teisme.
Šalys pripažįsta aplinkybę, kad T. B. 2015-02-04 10 val. 15 min. į Radviliškio rajono apylinkės teismą neatvyko. T. B. nei pats, nei per kitus asmenis nepranešė apie neatvykimo priežastis, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Iš Kelmės rajono policijos komisariato ir VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos informacijos matyti, jog 2015-02-04 T. B. nuo 9 val. 35 min. iki 10 val. 7 min. dalyvavo nepilnamečio apklausoje, kuri vyko Kelmės rajono policijos patalpose, o į gydymo įstaigą pareiškėjas kreipėsi 12 val. 50 min (37–37 b. l.). Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015-03-25 posėdžio protokolo Nr. VK-155 matyti, kad I. K. (Kelmės ligoninės šeimos gydytoja) nurodė, kad T. B. pirmiausia kreipėsi į registratūrą, kabinete pasirodė po 11 val. buvo iki 12 val. (tarp 11 ir 12 val.), nurodė, jog laikas registruojamas kompiuterinėje sistemoje.
Pareiškėjas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015-02-04 ryte apie 8.00 val.–8.30 val. gavo iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. nurodymą vykti į ikiteisminio tyrimo apklausą Kelmės rajono policijos komisariate 9.30 val. Šie pareiškėjo teiginiai teismo vertintini kritiškai, nes iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos posėdžio protokolų matyti, kad T. B. 2015-02-04 darbe niekas nematė. Tą pačią aplinkybę 2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja D. T.. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, jog jam 2015-02-04 davė nurodymus skyriaus vedėja D. T. vykti į Kelmės rajono policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo apklausą.
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nevertino jo paaiškinime išdėstytų faktinių aplinkybių, kad 2015-02-03 jis jautėsi blogai, kad buvo jo padidėjęs kraujospūdis, kad vartojo vaistus. 2015-02-04 ryte atvykęs į darbą taip pat jautėsi blogai. Nevertino aplinkybės, kad Kelmės rajono PK tyrėja patvirtino faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas, dalyvavęs nepilnamečio apklausoje, jautėsi blogai. Teismo vertinimu, pareiškėjas jau 2015-02-03 jausdamasis blogai turėjo informuoti savo tiesioginį vadovą (skyriaus vedėją D. T.), jog negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog vedėjai D. T. neužsiminė apie savo sveikatos būklę. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2015-03-25 posėdžio protokolo Nr. VK-155 matyti, jog posėdyje buvo apklausta I. K. (Kelmės ligoninės šeimos gydytoja), dėl pareiškėjo sveikatos būklės ji paaiškino, kad T. B. į klausimus atsakinėjo pagal prasmę, žinojo savo vardą, pavardę, su kuo bendrauja, kur reikia nueiti ir pan. Gydytoja patvirtino, kad tuo metu T. B. elgėsi sąmoningai, adekvačiai reagavo į situaciją. Todėl pareiškėjo argumentai, jog Komisija nevertino jo sveikatos būklės, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. B. į VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą nuvyko po to, kai sudalyvavo nepilnamečio apklausoje Kelmės rajono policijos komisariate, t. y. atliko tam tikrus veiksmus. Teismo nuomone, po ikiteisminio tyrimo apklausos pareiškėjas galėjo išspręsti klausimą dėl dalyvavimo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas, žinodamas, kad tą pačią dieną, t. y. 2015-02-04 9.30 val., turi dalyvauti ikiteisminio tyrimo apklausoje, o 10.15 min. nagrinėjamos bylos Radviliškio rajono teismo posėdyje, turėjo iš anksto informuoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad ieškovas galėtų į ikiteisminio tyrimo apklausą ar bylos nagrinėjimą atsiųsti kitą atstovą. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis ne tik nepaisė darbo drausmės, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, bet tai sukėlė ir neigiamas pasekmes – 2015-02-04 nutartimi ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
Teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai Išvadoje konstatavo, jog T. B., žinodamas apie Teismo posėdį, netinkamai planavo savo veiklą ir netinkamai pasirinko veiklos prioritetus, nuvykdamas į apklausą, bet nenuvykdamas į tęstinį Teismo posėdį, kaip ankstesniame posėdyje dalyvavęs Ieškovo atstovas. T. B. neinformavo savo tiesioginio vadovo apie sveikatos būklę, neprieštaravo dėl galimo nurodymo vykti į apklausą, nepriminė tiesioginiam vadovui, kad tuo pačiu metu turi dalyvauti Teismo posėdyje. T. B. neinformavo Teismo, kad negalės dalyvauti posėdyje, nes yra siunčiamas dalyvauti apklausoje, dėl aplaidaus pareigų vykdymo padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies, 4, 6 punktuose, pareigybės aprašymo 16, 17 punktuose.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl T. B. padaryto tarnybinio pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių įtvirtintų reikalavimų. T. B. tarnybinis nusižengimas turi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, dėl to pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas laiko, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymas Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. skundą dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-03 įsakymo Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.